Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-734-516/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-02Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
2-734-516/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00117-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas”
Trečiasis asmuo
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-734-516/2016
Teismo proceso Nr. 2-56-3-00117-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės R. P. ieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais, sutarčių atnaujinimo, pareikštą atsakovėms akcinei bendrovei SEB bankui ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas”, trečiasis asmuo J. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio teismingumo ir teismo atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo bei teisėtumo.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2008 m. sausio 2 d. Kredito sutartį Nr. 1850818010001-14 ir 2008 m. sausio 3 d. Būsto paskolos draudimo sutartį nutrauktas neteisėtai, atnaujinti šių sutarčių galiojimą, sustabdyti sutarčių vykdymą dvejiems metams, nekeičiant jų įvykdymo terminų išdėstyti mokėjimus nauja tvarka. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0161/15/00179.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. P. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtai nutrauktomis Kredito ir Būsto paskolos draudimo sutartis ir atnaujinti šių sutarčių galiojimą, konstatavo, kad ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, nėra prašoma priteisti turtinę naudą, todėl jį kvalifikavo kaip neturtinį. Teismas vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio nuostatomis konstatavo, kad ieškovės ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui.

Atskirojo skundo argumentai

Iškovė R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas padarė neapgrįstą išvadą, jog pareikštas reikalavimas yra neturtinis, nes jei jos ieškinys bus atmestas ji turės iš karto grąžinti atsakovei AB SEB bankui 73 826,62 Eur kreditą. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad nebuvo išspręstas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylos teisingumo klausimą, nepagrįstai konstatavo, jog ginčas laikytinas neturtiniu.

Teismingumas atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, t. y. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27-28 straipsniuose. Rūšiniam teismingumui teisiškai reikšmingas yra ginčo pobūdis, t. y. ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), ginčo suma ir ginčo šalys. CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažinti ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2011gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-334/2009). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi.

Iš apeliantės ieškinio turinio matyti, kad ji kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės AB SEB banko vienašališką 2008 m. sausio 2 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. 1850818010001-14, sudarytos J. P., R. P. ir AB SEB banko dėl 74 618,20 Eur kredito suteikimo, nutraukimą netiesėtu, atnaujinti šios sutarties galiojimą; pripažinti atsakovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ vienašališką 2008 m. sausio 3 d. būsto paskolos draudimo sutarties Nr. BPD039851, sudarytos J. P. ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, nutraukimą neteisėtu bei atnaujinti šios sutarties galiojimą; stabdyti šių sutarčių vykdymą dvejiems metams, nekeičiant jų įvykdymo termino išdėstyti mokėjimų grafikus nauja tvarka.

Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia atkurti atsakovių vienašališkai nutrauktų būsto kreditavimo ir būsto paskolos draudimo sutartis, išsaugoti iki sutarčių nutraukimo susiklosčius šalių santykius. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovių konkrečią pinigų sumą, sumažinti pagal sutartis mokėtinas sumas, delspinigių ar palūkanų dydį. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą ir atnaujinus sutartis, būtų nustatyta negrąžintos kredito sumos mokėjimo tvarka bei terminai – negrąžinta kredito suma ir palūkanos būtų mokamos dalimis, nustatytais mokėjimais kas mėnesį, t. y. šalių turtinė padėtis nepasikeistų, ieškovės prievolės apimtis bet kokiu atveju (tiek ją vykdant dalimis, tiek visą iš karto) išliktų toks pat. Ieškovė siekia ne prisiteisti tam tikro dydžio turtą, o išsaugoti sutartinius kreditavimo bei draudimo santykius. Dėl šių priežasčių atskirojo skundo argumentai, kad priimtas teismo sprendimas turės įtakos šalių, šiuo atveju ieškovės, turtinei padėčiai, nors yra teisingas tuo aspektu, kad priklausomai nuo bylos rezultato prievolė grąžinti paskolą turėtų būti vykdoma iš karto arba per tam tikrą laikotarpį, o tai turi įtakos asmens turtinei padėčiai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą argumentą, kad prievolės apimtis nepriklausomai nuo teismo sprendimo išlieka nepakitusi, jis nelemia ginčo kvalifikavimo turtiniu, nes tai būtent ir yra su turiniu ginču susijęs, bet ne turtinis, ginčas.

Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai šis prašymas nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, todėl neprivalėjo ir negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. Todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dėl to, kad teismas neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė