Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. – 30 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., R. S. dėl nukentėjusiojo A. P. telefono vagystės išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., požymių.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 2 d. apie 10 val., tiksliai nenustatytu laiku, kelyje (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, nukentėjusiajam A. V. melagingai nurodydamas, jog žino, kur bei pas ką yra 2009-05-30 2.29 val. pagrobtas jo automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas perduoti 1300 litų išpirkai sumokėti tikslu atgauti pagrobtą automobilį, A. V. 2009 m. birželio 2 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, padavus R. S. 1300 litų, tikslu atgauti pagrobtą automobilį, kuris iki šiol nerastas, pinigus pasisavino, tokiu būdu apgaule įgijo A. V. priklausančius 1300 litų.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 26 d. apie 6.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilyje, panaudodamas fizinį smurtą - papurkšdamas nukentėjusiajam M. Ž. į akis ašarinių dujų, pagrobė taksi automobilyje prie pavarų perjungimo svirties buvusius M. Ž. priklausančius 270 litų ir mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 990“ 1500 litų vertės.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 29 d. apie 1.00 val., įsibrovęs į saugomą patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išlaužęs užrakintus statomo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato garažo vartus ir tokiu būdu įsibraudamas į patalpą, pagrobė 8 vnt. radiatorių „Korad“ viso 1852 litų vertės, 20 vnt. profilio montažo detalių 45 litų vertės, 24 poras darbinių pirštinių 72 litų vertės, kampinį šlifuoklį 130 litų vertės, skobuotuvą 27 litų vertės, peilį „Knauf“ 15 litų vertės, 2 vnt. elektros saugiklių skydelių 350 litų vertės, 100 metrų kabelio 450 litų vertės, viso pagrobė svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, turto už 2941 litą.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 29 d. apie 1.00 val., įsibraudamas į statomą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išlaužė šio pastato užrakintus vartus ir nepataisomai sugadino jų skląsčius už 260 Lt, tuo padarydamas 260 Lt dydžio turtinę žalą.

Be to, R. S. buvo kaltinamas tuo, jog 2009 metų vasarą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, paprašęs G. J. – P. duoti pasiskambinti A. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG Chocolate“ 200 litų vertės, jo nebegrąžino, taip pagrobė svetimą, A. P. priklausantį 200 litų vertės turtą.

R. S. įsitikinimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. jis nuteistas taip pat nepagrįstai, kadangi jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas, byloje nėra. Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato – garažo – vartų jis neišlaužė, į patalpą neįsibrovė ir jokių daiktų nepagrobė. Prašo atsižvelgti, kad teismas neįvertino to, jog bendrovės savininkas liudytojas A. K. nežino, kas įvykdė vagystę, tiksliai net negali nurodyti, kokie daiktai buvo pagrobti, be to, iš karto po įvykio inventorizacija bendrovėje nebuvo atlikta, trūkumas nustatytas tik pagal sąskaitas – faktūras. Pažymi, jog visi daiktai buvo serijinės gamybos, neturintys individualių požymių. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo teiginys, jog radiatorius jis nusipirko gatvėje iš žmogaus, nepaneigtas jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Priešingai, jo parodymus patvirtina liudytojų L. K., G. J. bei V. M. parodymai. Teismas, pripažindamas jį kaltu, neįvertino ir tos aplinkybės, kad liudytojais apklausti įvykį tyrę policijos pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti, kokie daiktai be radiatorių dar buvo rasti L. K. bute, kam jie priklausė, kokie daiktai buvo nuvežti į I-jį policijos komisariatą. Be to, daiktai neapžiūrėti, nėra poėmio protokolo, ne visi iš UAB (duomenys neskelbtini) pavogti daiktai rasti, ant vartų rasti ne jo pirštų antspaudai, bute rasti batų pėdsakai nesutampa su jo batų pėdsakais. Esant išdėstytoms aplinkybėms mano, jog teismo išvada, kad jis išlaužė garažo vartus ir įsibrovė į patalpą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byla išnagrinėta neobjektyviai, šališkai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas.

Dėl R. S. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. numatytą nusikaltimą

Nors nuteistasis neigia įvykdęs plėšimą, jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų A. P. bei J. P. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo M. Ž. parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė visas jo apiplėšimo aplinkybes. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino kaltinamąjį matantis trečią kartą, iki įvykio jo nepažinojęs. Parodė, kad 2009 m. birželio 26 d. apie 5 val., jam dirbant taksistu ir stovint priešais (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) banko kieme, prie jo priėjęs R. S. paprašė pinigų ir jam užstatė laikrodį. Kiek pamena, R. S. jo prašė 50 Lt, tačiau gali būti, kad pastarajam jis davė 30 Lt. Pinigus R. S. žadėjo grąžinti, užsirašė jo telefono numerį. Maždaug po 20 min. jam paskambinęs R. S. paprašė atvažiuoti prie kazino, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvažiavęs jis kartu su R. S. nuėjo į kazino, nes pastaruoju nepasitikėjo. Pabuvus kazino 10-15 min., R. S. pažaidus aparatu, jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur R. S. užėjo į daugiabutį ir gana ilgai užtruko. Vėliau jie važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, ten R. S. susitiko su kažkokiu vaikinu ir iš jo pasiėmė maišelį. Po to jam teko važiuoti adresu (duomenys neskelbtini), į privataus namo kiemą, tačiau į kiemą jis neįvažiavo, sustojo šalia, nes R. S., sėdėjęs šalia jo keleivio pusėje, papurškė jam į akis dujų. Papurškęs dujų, R. S. iš prie pavarų svirties buvusios jo piniginės pavogė 270 Lt ir 1500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su valdymo pieštuku. Telefonas vėliau policijoje jam buvo grąžintas, o pinigų nebeatgavo. Kai R. S. jam papurškė dujų, jis dar bandė pastarąjį vytis, tačiau nepavijo. Tąkart R. S. jis matė pirmą kartą. Kai R. S. papurškė jam dujų, akis tuomet graužė, skaudėjo, bet po to jos „atsigavo“, kadangi jis turėjo vandens, akis prasiplovė. Vairuoti automobilio jis negalėjo apie 20 min. Nors tuomet matė blogai, R. S. gaudė bėgdamas kiemais. Kadangi nuvykus į policijos komisariatą reikėjo laukti inspektoriaus, pareiškimą jis parašė tik apie 9 val. R. S. atpažino policijoje iš nuotraukų, tačiau ne iš karto, gali būti, kad liepos 15 d. Pastarąjį buvo sutikęs policijos komisariate. Atsakydamas į R. S. klausimus, M. Ž. paaiškino po dujų papurškimo pas klientus nebevažiavęs, į policiją iš karto nesikreipęs dėl patirto streso (t. 3, b. l. 59-60). Apklausiamas teisiamajame posėdyje dar kartą, nukentėjusysis M. Ž. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes ir dar kartą paaiškino, kad 2009 m. birželio 26 d. R. S. jam papurškė ašarinių dujų ir pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 990“ 1500 Lt vertės bei piniginę su 270 Lt, kurie automobilyje buvo padėti prie pavarų perjungimo svirties. Kaip R. S. paėmė jo daiktus, jis matė. Nors jam graužė burną ir ašarojo akys, jis dar bandė R. S. vytis. Policijos komisariate jis atpažino R. S. iš nuotraukos, kurių jam buvo parodyta labai daug, galėjo būti apie 100, ir nurodė, kad pastarąjį atpažįsta iš veido bruožų, plaukų. Nukentėjusysis taip pat paaiškino jokios navigacinės sistemos nematęs, su R. S. apie eurų iškeitimą nekalbėjęs. Dėl akių į medikus nesikreipęs dėl to, kad jos po kurio laiko „atsigavo“ ir viskas buvo gerai (t. 4, b. l. 10-12). Kadangi nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, netikėti šiais parodymais kolegija neturi pagrindo.

Byloje esantis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas liudija, kad nukentėjusysis M. Ž. iš veido bruožų, t. y. akių, antakių bei šukuosenos atpažino R. S. kaip asmenį, 2009 m. birželio 26 d. apie 6 val. jam į akis papurškusį ašarinių dujų ir pagrobusį jam priklausančius mobiliojo ryšio telefoną bei pinigus (t. 1, b. l. 111-113). Tokias pat aplinkybes, t. y., kad 2009 m. birželio 26 d. apie 6.25 val., jam būnant taksi automobilyje prie (duomenys neskelbtini) namo, klientas į akis papurškė ašarinių dujų ir pagrobė automobilyje prie pavarų perjungimo svirties buvusius 270 Lt bei mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 990“, M. Ž. buvo nurodęs ir Šiaulių apskrities VPK rašytame protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 90).

Aplinkybę, kad R. S. pagrobė M. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną patvirtina ir nukentėjusiojo A. P. parodymai, jog jis iš R. S. nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio ekranas liečiamas specialiu pieštuku ir kuriame buvo 8 GB atminties kortelė. Šiuo telefonu iš pradžių naudojosi jis pats, o po to pardavė savo pažįstamam J. (t. 3, b. l. 60). Analogiškas mobiliojo ryšio telefono įsigijimo iš R. S. aplinkybes A. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50-52, šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

Liudytojas J. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. P. yra jo draugas ir jis 2009 m. vasarą iš pastarojo pirko mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio ekranas liečiamas „pagaliuku“. Po kurio laiko minėtą telefoną iš jo paėmė policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 60-61, 150).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d. J. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 990“ su 8 GB atminties kortele, kurie 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo apžiūrėti (t. 2, b. l. 64-65, 66-67).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl R. S. kaltės panaudojant fizinį smurtą – papurškus nukentėjusiajam M. Ž. ašarinių dujų – pagrobus pastarajam priklausančius mobiliojo ryšio telefoną bei pinigus, t. y. įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apelianto skundo argumentą, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir vienpusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, pagrindiniais įrodymais nepagrįstai laikė nukentėjusiojo M. Ž. parodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino jų visumoje, o nukentėjusiojo M. Ž. parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Tai, kad nukentėjusysis M. Ž. dėl ašarinių dujų papurškimo jam į akis į medikus nesikreipė, o į policiją kreipėsi 9 val., t. y. praėjus keletui valandų po įvykio, nuteistojo kaltės nepaneigia. Pastebėtina, kad jokie norminiai aktai nereglamentuoja, per kiek laiko po įvykio nukentėjusysis turi kreiptis į medikus ar policijos pareigūnus ir apskritai neįpareigoja tą daryti. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, teisiamojo posėdžio metu M. Ž. paaiškino, kad dėl to, jog jis akis prasiplovė su savimi turėtu vandeniu ir jos „atsigavo“, jis į medikus nesikreipė, o į policiją iš karto nesikreipė dėl patirto streso, be to, nuvykus į policijos komisariatą reikėjo laukti inspektoriaus, todėl pareiškimą jis parašė tik apie 9 val.

Kolegijos nuomone, nuteistojo R. S. kaltės nepaneigia ir tai, kad nukentėjusysis M. Ž. policijos komisariate iš nuotraukų jį atpažino tik 2009 m. liepos 15 d. Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, šis procesinis veiksmas atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 191 str. ir 192 str. reikalavimų – asmens parodymas atpažinti buvo atliekamas po nukentėjusiojo M. Ž. apklausos, kurios metu jis nurodė, kad jį apiplėšusį vyriškį tikrai galėtų atpažinti iš jo ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, ir, kaip jau buvo minėta, atpažinimo iš nuotraukos metu paaiškino, kad R. S. atpažįsta iš veido bruožų, t. y. akių, antakių bei šukuosenos (t. 1, b. l. 91-92, 111-113). Pastebėtina, kad šio ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikto procesinio veiksmo proceso dalyviai neskundė.

Dėl R. S. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas

Nuteistojo R. S. kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas įrodyta liudytojų L. K., G. J., A. K., G. R., S. Z., S. V., T. J. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. vasarą jai kartu su G. J. gyvenant adresu (duomenys neskelbtini), kartą, vėlai vakare, galėjo būti apie 24 val., atėjęs R. S. paprašė jos leisti pasidėti bute daiktus. Ją tąkart R. S. pažadino, o G. J. miegojo ir nieko negirdėjo. R. S. jai sakė, kad nori daiktus nusivežti į (duomenys neskelbtini) miesto rajoną, tačiau negauna automobilio, žadėjo daiktus pasiimti ryte. Ryte atvykę policijos pareigūnai rado bute radiatorius ir ją išsivežė į policijos nuovadą. G. J. tą naktį, kai R. S. atėjo su daiktais, atsikėlęs nebuvo, daiktus pamatė tik ryte. Ryte atėjęs R. S. pasakė, kad daiktus greitai pasiims ir išėjo. G. J. liepė R. S. daiktus kuo greičiau išsinešti. Dar kartą apklausiama teisiamajame posėdyje L. K. patikslino, kad tą dieną R. S. buvo pas juos atėjęs anksčiau, išgėrė su G. J. ir išėjo. Antrą kartą jis atėjo apie 3 val. nakties ir paprašė leisti pasidėti radiatorius. Iš kur pastarasis gavo radiatorius, ji neklausė, kokius daiktus išsivežė pareigūnai, nežino (t. 3, b. l. 61, 149-150).

Liudytojos L. K. parodymus patvirtina liudytojo G. J. parodymai, kad jam maždaug iki 24 val. geriant su R. S., bute radiatorių nebuvo, juos pamatė tik atsikėlęs ryte ir iš savo sugyventinės L. K. sužinojo, kad radiatorius bute pasidėjo R. S.. Ryte atėjusiam R. S. jis liepė radiatorius kuo greičiau išsivežti. R. S. išėjus ieškoti automobilio, į butą atėjo policijos pareigūnai. Kiek R. S. buvo atsinešęs radiatorių, nežino, pamena, kad tikrai ne vieną (t. 3, b. l. 61, 149-150).

Taigi, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, liudytojų L. K. ir G. J. parodymai patvirtina, o ne paneigia R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) savininkas A. K. parodė, kad 2009 m. ryte atvažiavęs į statomas įmonės patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vartus rado pusiau pravirus, patalpų durys buvo atrakintos tam pritaikytu raktu, buvo išnešti įvairūs daiktai, pagrobta 10-12 radiatorių, trūko įrankių. Dalis daiktų – laidai, tvirtinimo elementai, buvo sudėti į krūveles, kas leido manyti, jog jie yra paruošti išnešimui. Taip pat nebebuvo tvirtinimo elementų, darbinių pirštinių, prailgintuvų. Kadangi lauke matėsi išmėtytos radiatorių detalės, jai tarsi buvo pažymėtas kelias, iškviesti policijos pareigūnai nuėjo į šalia esantį daugiabutį namą ir po kurio laiko jį pakvietė pažiūrėti, ar tai pagrobtieji radiatoriai. Nuėjęs į vieną iš butų, jis pamatė sudėtus radiatorius, keletą „pundų“ darbinių pirštinių, dėžutę tvirtinimo elementų. Kad daiktai yra bendrovės, jis atpažino pagal jų dydį, viskas atitiko, kas buvo dingę. Radiatoriai, darbinės pirštinės, tvirtinimo elementai – visi bute rasti daiktai bendrovei buvo grąžinti. Liko nerasti prailgintuvai ir visokios smulkmenos. Apgadintų vartų remontas kainavo apie 250 Lt. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos klausimus, liudytojas A. K. paaiškino, kad po vagystės patalpos buvo apžiūrėtos ir buvo suskaičiuoti dingę daiktai. Dieną prieš vagystę kartu su santechnikais buvo skaičiuojama, ko ir kiek reikės, tą patvirtina pirkimo sąskaitos. Inventorizacija atlikta nebuvo, tačiau daiktai buvo nupirkti neseniai, radiatoriai jau buvo paruošti montavimui (t. 4, b. l. 12).

Liudytojas G. R. nurodė, kam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) darbininku vieną rytą, vasarą, paskambinęs direktorius liepė atvažiuoti, sakė, kad yra apvogtas statomas objektas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Jam atvažiavus, pareigūnai į automobilį sunešė radiatorius, sportinę ir dar vieną rankines. Visus daiktus jis nuvežė ir paliko 1- me policijos komisariate (t. 3, b. l. 105). G. R. taip pat paaiškino, kas apvogtame objekte buvo ir jo asmeninių daiktų – skobuotuvas, „bulgarkė“, jo pirktos pirštinės bei elektros kabelis (t. 3, b. l. 150).

Aplinkybes, kad buvo apvogtas statomas objektas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir bute, kuriame gyveno G. J., buvo rasti baltos spalvos radiatoriai bei maišuose sudėti statybose naudojami įrankiai, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. Z., S. V. bei T. J. (t. 3, b. l. 150-152).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas statomas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), garažo vartai rasti pakelti nuo žemės, apgadinti, pastate esančioje patalpoje rastas karutis su „Maxima“ maišeliuose sudėtais daiktais, įvairios statybinės medžiagos (t. 1, b. l. 133-143).

Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas taip pat rodo, kad 2009 m. birželio 29 d. buvo apžiūrėta ir įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buto koridoriuje rasti radiatoriai, pakuotė pirštinių, dėžutė su detalėmis bei kiti daiktai (t. 1, b. l. 144-150). Iš buto paimti radiatoriai apžiūrėti (t. 1, b. l. 157-163) ir UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens – G. R. – prašymu pagal pakvitavimą grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 164).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad rankos delno pėdsakas, paimtas 2009 m. birželio 29 d. apžiūrint įvykio vietą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nuo buto koridoriuje rasto radiatoriaus, paliktas R. S. kairės rankos delnu (t. 1, b. l. 173-177).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nuteistojo kaltė 2009 m. birželio 29 d. įsibrovus į patalpą ir pagrobus UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bei sugadinus pastato garažo vartus taipogi yra visiškai įrodyta ir R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad bendrovės savininkas A. K. negalėjo nurodyti, kas įvykdė vagystę, kad iš karto po įvykio bendrovėje nebuvo atlikta inventorizacija, o įvykį tyrę policijos pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti, kokie daiktai be radiatorių dar buvo rasti L. K. bute, kam jie priklausė ir kokie daiktai buvo nuvežti į I-jį policijos komisariatą, pastarojo kaltės nepaneigia. Kaip jau buvo pažymėta, UAB (duomenys neskelbtini) savininkas A. K. nurodė, kokie bendrovei priklausantys daiktai buvo dingę, paaiškino, kad juos atpažino pagal išorinius požymius, jų kiekį. Be to, pagrobti daiktai ir įmonei padarytas žalos dydis nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK pateiktame pareiškime (t. 1, b. l. 119).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2009 m. birželio 29 d. atliekant įvykio vietos – buto adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūrą, vadovaujantis BPK 205 straipsnio nuostatomis, priešingai nei skundu teigia nuteistasis, bute rasti daiktai buvo apžiūrėti, jie buvo nufotografuoti ir paimti (t. 1, b. l. 144-149). Kadangi poėmis atliekamas tuo atveju, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi (BPK 147 str. 1 d.), o šiuo atveju minėtos aplinkybės policijos pareigūnams nebuvo žinomos – pagrobti daiktai buvo rasti įvykio vietos apžiūros metu – poėmio protokolas nebuvo rašomas pagrįstai. Aplinkybę, kad paimti daiktai – radiatoriai – buvo apžiūrėti, patvirtina ir byloje esantis apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 157-163).

Nors, kaip nurodo apeliantas, atlikus daktiloskopinį tyrimą nebuvo nustatyta, kad įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, rastas ir paimtas rankos pėdsakas priklauso jam (t. 1, b. l. 168-170), taip pat buvo konstatuota, kad avalynės pėdsakas bei avalynės pėdsako fragmentas, užfiksuoti fotonuotraukose 2009 m. birželio 29 d. apžiūrint UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, palikti ne R. S. bateliais (t. 1, b. l. 184-188), pastarojo kaltės taipogi nepaneigia. Kaip jau minėta, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta byloje surinktais ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, visų bylos aplinkybių kontekste įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė, nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos ištirtų įrodymų visuma. Kadangi R. S. teiginio, kad radiatorius jis nusipirko gatvėje iš nepažįstamo žmogaus, nepatvirtina jokie bylos duomenys, šį teiginį kolegija vertina kaip deklaratyvų ir jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.