Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-12 · Civilinė byla Nr. e2-5285-566/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
e2-5285-566/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00449-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
SIA „B2Kapital“
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5285-566/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00449-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1431,66 Eur skolos ir 128,85 Eur delspinigių, 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „MCB Finance“ (dab. pavadinimas – UAB „IPF Digital Lietuva“), 2014 m. birželio 30 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią įsipareigojo suteikti atsakovui Sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti ieškovui visą kreditą, sumokėti Sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Nurodo, jog atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl paskolos davėjas vadovaudamasis Sutarties 11 skyriumi, vienašališkai nutraukė Sutartį ir apie tai informavo atsakovą. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal gautinų sumų pirkimo – pardavimo sutartį pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui, atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo darbovietės administracijai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad UAB „MCB Finance“ 2014 m. birželio 30 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį Nr. 1537468, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 3000,00 Lt paskola. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 390 dienų. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl paskolos davėjas 2016 m. gruodžio 11 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal gautinų sumų pirkimo – pardavimo sutartį pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui. Ieškovo teigimu, atsakovas liko skolingas 1431,66 Eur sumą, kurią sudaro 868,86 Eur negrąžinto kredito, 34,75 Eur sutarties mokestis ir 528,05 Eur palūkanos.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku 2017 m. vasario 15 d. pranešimu, t. y. tinkamai.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 868,86 Eur negrąžinto kredito, 34,75 Eur sutarties mokesčio ir 528,05 Eur palūkanų (viso 1431,66 Eur) priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 128,85 Eur delspinigius (paskaičiuotus taikant 0,05 % delspinigių normą už pradelstas atsiskaityti 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, iš jo ieškovui priteistina 128,85 Eur delspinigių.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1560,51 Eur sumą (1431,66 Eur įsiskolinimas + 128,85 Eur delspinigiai) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 35,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 0,29 Eur banko komisinis mokestis ir 25,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas, viso – 60,29 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,80 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui SIA „B2Kapital“, į. k. 40103645131, iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1431,66 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 66 ct) skolos, 128,85 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 85 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1560,51 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt eurų 51 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,29 Eur (šešiasdešimt eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė