Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „M.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014-01-03, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, A. D. žodžiu susitaręs su L. J. V. pigiai nupirkti pastarajam ir jo tėvui V. J. naudotus automobilius „Audi A4“ ir „Toyota Rav4“, nurodė pervesti 18 000 Lt (5 213,16 Eur) avansą į jo paties vadovaujamos UAB „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014-01-03–2014-02-09 V. J. pervedus 18 000 Lt (5 213,16 Eur) ir V. J. sutikus minėtų automobilių įsigijimui panaudoti jo turimus 11 000 Lt (3 185,82 Eur) už V. J. parduotą automobilį, automobilių pagal susitarimą nenupirko. Taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – V. J. priklausančius 29 000 Lt (8 398,98 Eur), ir padarė nukentėjusiajam V. J. 29 000 Lt (8 398,98 Eur) turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje.

2014-05-14 apie 08 val. (duomenys neskelbtini), esančiose UAB „A.“ biuro patalpose, A. D., eidamas UAB „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, 2014-05-07 būdamas pasirašęs dvi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl dviejų transporto priemonių (keturračių motociklų) „C. I. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo Ž. A. D. individualiajai įmonei „S.“, žinodamas apie nuosavybės teisių perdavimą naujam savininkui, melagingai nurodė N. G., kad šie keturračiai motociklai priklauso UAB „M.“, fiktyviai pasirašė dvi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl dviejų transporto priemonių (keturračių motociklų) „C. I. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ir dar kartą juos pardavė N. G., fiktyviai užpildė sąskaitą faktūrą Nr. 1327 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 0021577, o priimtų iš N. G. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) grynaisiais, neįnešė į UAB „M.“ kasą, pardavimo ūkinės operacijos neregistravo jokiame apskaitos registre, N. G. keturračių motociklų neperdavė ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – N. G. priklausančius 20 000 Lt (5 792,40 Eur) bei padarė nukentėjusiajam N. G. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2014-05-20 tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. D. žodžiu susitaręs su H. K. Vokietijoje nupirkti jam naudotą automobilį „BMW X5“, nurodė už jį sumokėti 11 500 Lt (3 330,63 Eur) avansą grynaisiais, o 2014-05-30 H. K. juos sumokėjus, automobilio pagal susitarimą nenupirko. Taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą - H. K. priklausančius 11 500 Lt (3 330,63 Eur) ir padarė nukentėjusiajam H. K. 11 500 Lt (3 330,63 Eur) turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje.

2014-05-25 tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. D., žodžiu susitaręs su M. P. Vokietijoje nupirkti jam tris automobilius „BMW X5“, nurodė sumokėti 27 000 Lt (7 819,74 Eur), iš kurių 20 000 Lt (5 792,40 Eur) pervesti į jo paties vadovaujamos UAB „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-30 M. P. pervedus 20 000 Lt (5 792,40 Eur) ir sumokėjus grynaisiais 7 000 Lt (2 027,34 Eur), automobilių pagal susitarimą nenupirko. Taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą - M. P. priklausančius 27 000 Lt (7 819,74 Eur) ir padarė nukentėjusiajam M. P. 27 000 Lt (7 819,74 Eur) turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat nuo 2014-01-19 iki 2014-05-14 A. D., eidamas UAB „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 10 str. nurodymus, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris, arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė; 11 str. nurodymus, kad vyr. buhalteris atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą; 12 str. 1 d. nurodymus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 14 str. nurodymus, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka; 19 str. 1 d. nurodymus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 d., kur sakoma, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 (2010-10-18 redakcija Nr.V-46) patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės. Vadovaujantis rodykle, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų), 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 redakcija Nr.IX-2084) 12 str. 1 d., kur sakoma, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 21 str. nurodymus, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas ūkio subjekto vadovas.

Pažeidė 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.IX-1889 19 str. nurodymus, kad: 6. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas; 8. Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (specialisto išvados 1.p.); 37 str. 12 p. nurodymą, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o būtent:

-Jokiame apskaitos registre neregistravo ir į apskaitą neįtraukė 2014-01-03 – 2014-02-09 į UAB „M.“ banko sąskaitą, esančią SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. J. gautos 18 000 Lt (5 213,16 EUR) sumos, išgryninus pinigus nesurašė jokių grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, negalima nustatyti kur buvo panaudota išgryninta 17 000 Lt (4 923,54 EUR) suma, neįtraukė į apskaitą 8 910 Lt (2 580,51 EUR) grąžinimo V. J. ūkinės operacijos, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti už ką buvo gauta 18 000 Lt (5 213,16 EUR) suma, kam panaudota negrąžinta 9 090 Lt (2632,65 EUR) (18 000 Lt – 8 910 Lt) suma, koks likęs tarpusavio įsiskolinimas.

-Jokiame apskaitos registre neregistravo ir į apskaitą neįtraukė 2014-05-30 į UAB „M.“ banko sąskaitą, esančią SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. P. gautos 20 000 Lt (5 792,4 EUR) sumos, išgryninus pinigus nesurašė jokių grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, negalima nustatyti kur buvo panaudota išgryninta 19 150 Lt (5 546,22 EUR) suma, neįtraukė į apskaitą 20 Lt (5,79 EUR) ,,Pildyk“ sąskaitos papildymo ir 700 Lt (202,73 EUR) P. J. avanso grąžinimo ūkinės operacijos, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti už ką buvo gauta 20 000 Lt (5 792,4 EUR) suma, koks likęs tarpusavio įsiskolinimas,

-Jokiame apskaitos registre neregistravo tiriamuoju laikotarpiu (2014-01-01 – 2014-09-30) A. D. į UAB „M.“ banko sąskaitą, esančią SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), įneštos 27 030 Lt (7 828,43 EUR) sumos ir išimtos 54 800 Lt (15 871,18 EUR) sumos ūkinės operacijos, tyrimui nepateikė jokių pirminių dokumentų, pagrindžiančių iš kokių lėšų buvo įnešamos sumos ir kur buvo panaudotos išimtos sumos, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kam buvo panaudota išgryninta 27 770 Lt (8 042,75 EUR) (54 800 Lt-27 030 Lt) suma ir negalima nustatyti koks A. D. įsiskolinimas Bendrovei.

-Jokiame apskaitos registre neregistravo tiriamuoju laikotarpiu (2014-01-01 – 2014-09-30) į UAB „M.“ banko sąskaitą, esančią SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iš fizinių ir juridinių asmenų gautos 21 825,34 Lt (6 321,06 EUR) ir sumokėtos 18 763,57 Lt (5 434,31 EUR) sumų ūkinės operacijos, tyrimui nepateikė jokių pirminių dokumentų, pagrindžiančių pinigų gavimą ir sumokėjimą, pagal pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti už ką buvo gautos ir sumokėtos sumos ir kokie tarpusavio įsiskolinimai. Dėl šių pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,M.“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

-Į apskaitą neįtraukė ir neišsaugojo dviejų 2014-05-07 surašytų keturračių pardavimo Ž. A. D. IĮ ,,S.“ Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių; 2014-05-07 UAB ,,M.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų: MP Nr. IT 1401 ir MP Nr. IT 1402; 2014-05-07 surašyto kasos pajamų orderio MPK Nr.19, kuriame įrašyta, kad A. D., veikdamas kaip UAB ,,M.“ vyr. buhalteris ir kaip kasininkas gavo 30 000 Lt (8 688,6 EUR) iš Ž-A. D. IĮ ,,S.“ įgalioto asmens A. D.. Keturračių motociklų pardavimo ūkinės operacijos neregistravo jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti už ką buvo gauta suma, kam panaudota ir koks likęs tarpusavio įsiskolinimas.

-Į apskaitą neįtraukė ir neišsaugojo UAB ,,M.“ vardu 2014-05-14 išrašyto pinigų priėmimo kvito Nr. 0021577 iš N. G. gautai 20 000 Lt (5 792,4 EUR) sumai, surašė dokumentus (Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis ir sąskaitą faktūrą) neįvykusioms pardavimo ūkinėms operacijoms ir šių dokumentų neišsaugojo, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti už ką buvo gauta 20 000 Lt (5 792,4 EUR) suma, kam panaudota ir koks likęs tarpusavio įsiskolinimas. Dėl šių pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą visiškai negalima nustatyti asmens – UAB ,,M.“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tuo A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. D. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino iš dalies ir parodė, kad 2013-2014 metų laikotarpyje užsiėmė automobilių prekyba ir nuoma. Turėjo įregistravęs kelias įmones, viena iš jų buvo UAB „M.“. Jis buvo vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas. Iki 2014 m. šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė Ž. A. D. IĮ „S.“, kurioje dirbo jo motina A. D.. Vėliau ji tik patardavo, kaip viską reikėtų tvarkyti. Nukentėjusiuosius pažįstantis. Jie yra buvę jo draugai arba giminės.

L. J. buvo nupirkęs „Volvo“ automobilį, bet su juo kažkas buvo negerai, todėl padėjo jį parduoti, o gautus 11 000 Lt pasiliko, nes ieškojo nupirkti kito automobilio. Vėliau L. paprašė paieškoti nupirkti ir jo tėvui V. J. automobilį. Internete radęs norimus automobilius, todėl nurodė, kad reikia dar duoti 18 000 Lt. Nurodyta suma buvo pervesta į UAB „M.“ sąskaitą. Ją pervedė V. J.. Norimus automobilius nupirkęs, jie buvo parvežti į Lietuvą, bet apžiūrėjęs pamatė, kad juos dar reikia remontuoti. V. J. atsisakė pirkti automobilį, todėl buvo sutarta grąžinti pinigus. Per kelis kartus V. J. pervedęs 5 000 Lt. Nupirkti automobiliai buvo suremontuoti ir parduoti kitiems asmenims, bet pinigų nei L., nei V. J. negrąžinęs, nes juos panaudojęs kitų skolų grąžinimui. Su V. J. pasirašė vekselį, kad per vieną mėnesį grąžinsęs pinigus, bet to neįvykdė, nes realiai neįvertino savo galimybių. Vėliau V. J. skolą prisiteisė per teismą. Dėl šioje byloje pareikšto V. J. civilinio ieškinio sutiko iš dalies. Sutiko atlyginti 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir su bylinėjimosi išlaidomis.

Jo vadovaujama įmonė UAB „M.“ užsiėmė keturračių nuoma. Kadangi turėjo skolų, kad išvengtų išieškojimų, nukreiptų į turtą, nutarė keturračius perleisti tėvo įmonei - Ž. A. D. IĮ „S.“. Dokumentuose nurodė, kad pardavė po 15 000 Lt. Faktiškai pinigai nebuvo sumokėti, tik surašyti dokumentai. Keturračius VĮ Regitroje perregistravo tėvo įmonės vardu, bet perregistruojant pateikė tik pirkimo-pardavimo sutartį, o transporto priemonių registracijos liudijimų nepateikė. Iš N. G. buvo pasiskolinęs 20 000 Lt. Kai šis pradėjo reikalauti skolos grąžinimo, pinigų atiduoti neturėjo. Abu sutarė, kad N. skolą grąžins perduodamas keturračius. N. juos buvo matęs ir sutiko nupirkti. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitą faktūrą 20 000 Lt sumai žinodamas, kad faktiškai keturračiai N. nebus perduoti, jis jų negalės įregistruoti savo vardu, bet taip darė tikėdamasis atitolinti N. G. skolos grąžinimą. N. nežinant keturračiai iš tėvo įmonės buvo parduoti, tai įforminant dokumentais, dėdei J. D. dėl jo paties (kaltinamojo) skolų grąžinimo pastarajam. Taip elgęsis spaudžiamas dėl skolų grąžinimo. Su N. G. civiliniu ieškiniu sutiko.

H. K. ir M. P. buvo jo draugai. H. kreipėsi pas jį norėdamas nusipirkti „BMW X5“. Tuo reikalu liepęs sumokėti 11 500 Lt bei parodęs internete rastas panašaus, dar geresnio automobilio nuotraukas, nes norėjo gauti daugiau pinigų. H. nurodytą pinigų sumą jam davęs. Kiek vėliau M., sužinojęs apie perkamus „BMW X5“, paprašė jam padėti įsigyti tokius tris automobilius. Jam taip pat rodęs geresnių automobilių nuotraukas. Garantijos, kad rasęs tokius automobiliu, neturėjo, bet avansinius pinigus liepė pervesti į UAB „M.“ sąskaitą. M. P. per savo mamos sąskaitą pervedė 20 000 Lt ir dar 7 000 Lt davė grynais. Tačiau automobilių nenupirkęs ir pinigų nei H., nei M. negrąžinęs, nes padengė kitų skolas. Su H. K. ir M. P. civiliniais ieškiniais sutinkantis.

Nuo 2014 m. sausio mėnesio iki gegužės mėnesio UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkęs pats, kiek padėdavo mama. Kaltinamajame akte nurodyti dokumentai į apskaitą nesuvesti. Gautų pinigų apskaitoje nenurodęs, nes norėjo nuslėpti skolas. Mama jam buvo sakiusi, kad buhalterinėje apskaitoje visiška betvarkė. Tai supratęs, bet visa tai vyko dėl susiklosčiusio jo nesėkmingo verslo, turimų skolų ir draugams, ir giminėms.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad A. D. padedant sūnui L.nupirko automobilį „Volvo“. Po metų automobilis pradėjo gesti, todėl nutarė jį parduoti ir įsigyti kitą. A. tą automobilį pardavė už 11 000 Lt, kuriuos pasiliko naujo automobilio nupirkimui. Tuo pat metu nusprendęs, jog ir pats norėtų įsigyti automobilį. A. D. davęs papildomai 18 000 Lt. A. D. jiems rodė neva pargabenamų automobilių nuotraukas, vis žadėjo greitu laiku jie bus parvežti. Bet vėliau pradėjo nurodyti įvairias priežastis, dėl kurių negalintis automobilių pargabenti. Taip tęsėsi kelis mėnesius. Galiausiai A. D. pasakė, kad automobilių nebus, bet pinigų negrąžino. Kad užsitikrinti pinigų grąžinimą, su juo pasirašė skolos raštą. Dalį pinigų, apie 5 000 Lt, pradžioje A. D. grąžino, bet paskui mokėjimus nutraukė, neatsakinėjo į telefoninius skambučius. Negrąžintus pinigus prisiteisė teismine tvarka ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, bet pinigų dar neatgavo. Dėl turėtų išgyvenimų pakriko sveikata, labai pergyveno, pasijautė apgautas ir pažemintas, todėl prašantis priteisti iš A. D. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 400 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Liudytojas L. J. parodė, kad A. D. buvo jo draugas. Žinodamas, kad A. D. užsiima automobilių pargabenimu ir pardavimu, kreipėsi pas jį norėdamas įsigyti automobilį. Pradžioje prašė parduoti jo senąjį. A. D. jį pardavė už 11 000 Lt. Pinigų neėmė, nes prašė juos įskaityti į naujojo automobilio pirkimą, norėjo įsigyti „Audi A4“. Pageidaujamo automobilio nuotraukas jam A. D. rodė telefone, pasakė kainą. Kaina tenkino. Automobilis patiko, todėl jo tėvas A. D. į UAB „M.“ sąskaitą pervedė papildomai 6 000 Lt. Be to, tėvas nusprendė įsigyti ir sau naują automobilį. A. D. buvo pervesta dar papildomai pinigų. Taip iš viso A. D. duota 29 000 Lt. Du-tris mėnesius vis žadėjo automobilius pargabenti, sakė, jog jie nupirkti stovi Vokietijoje. Vėliau pasakė, kad jie su defektais. Dalį pinigų grąžino, kitų ne, nurodydamas, kad pinigai pervesti automobilio pardavėjui.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad su A. D. susipažino per H. K.. H. jam pasakė, kad galima nebrangiai nusipirkti „BMW X5“. Vėliau dėl automobilio pirkimo tiesiogiai bendravo su A. D.. Jis parodė automobilio nuotraukas, žadėjo jį parvaryti per dvi savaites. Automobilio pirkimui iš savo mamos sąskaitos į UAB „M.“ sąskaitą pervedė 20 000 Lt. Vėliau bendraujant nusprendė įsigyti dar du tokios pačios markės automobilius, nes kaina atrodė neaukšta. Papildomai į rankas A. D. dar davė 7 000 Lt. Žadėtų automobilių nesulaukė. Jam buvo sakoma, kad jau parvežti, bet užlaikyti Tauragėje, kad A. D. kažkas apgavo. Nusibodus laukti, kreipėsi į policiją. Dėl pinigų grąžinimo užsitikrinimo, su A. D. pasirašė 27 000 Lt skolos raštelį. A. D. jam siuntė pinigų pavedimų nuotraukas, kaip patikinimą, kad 7 000 Lt grąžino, bet tai buvo tik apgaulė, pinigų realiai negavęs. Žino, kad analogiškai apgautas ir H.. Prašė priteisti iš A. D. 7819,74 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis H. K. parodė, kad bebendraujant su A. D. sužinojo, kad jis užsiima automobilių parvarymu. Jis pasiūlė padėti nupirkti „BMW X5“, nurodė gerą kainą, rodė nuotraukas. Automobiliui pirkimui A. D. grynais davė 11 500 Lt. Žadėto automobilio nesulaukė. A. D. nurodydavo įvairias priežastis, ėmė vengti bendravimo. Tuo pat metu kelis automobilius norėjo įsigyti ir jo draugas M. P., kurį jis supažindino su A. D.. Žino, kad M. P. A. D. davė 27 000 Lt. Automobilių nenupirko ir pinigų negrąžino. Siekdamas užsitikrinti pinigų grąžinimą su A. D. pasirašė skolos raštelį. Prašė priteisti iš A. D. 3331 eurus dėl negrąžintų pinigų ir 1000 eurų skolą už automobilio nuomą.

Nukentėjusysis N. G. parodė, kad jo vadovaujama įmonė užsiima automobilių prekyba ir nuoma, esantis keturračių klubo prezidentas. A. D. pažinojo, kaip savo įmonės klientą, kartu dalyvaudavo varžybose. Sudarė patikimo asmens įvaizdį, laiku atsiskaitydavo. Vieno susitikimo metu A. D. pasiūlė jam pirkti jo turimus du keturračius. Nusprendė juos pirkti, buvo matęs. Sutarė už 20 000 Lt. Su A. D. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau nuvažiavo iki A. D. motinos darbovietės. Palaukė automobilyje, o A. D. jam atnešė PVM sąskaitą-faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą. A. D. sumokėjo sutartą sumą pinigų. Automobilyje jam A. D. atidavė keturračių registracijos liudijimus, pasakė, kad patys keturračiai yra R.. Žadėjo per savaitę laiko juos nuplauti, patvarkyti ir pristatyti į jo darbą (duomenys neskelbtini). Bet keturračių neatvežė, visaip išsisukinėjo, nurodė įvairias priežastis. Nuvažiavęs į VĮ Regitrą sužinojo, kad keturračiai parduoti kitam asmeniui, K. J. D., šis juos dar kažkam perpardavęs. Prašė priteisti iš A. D. 5792,40 eurų turtinei žalai atlyginti.

Liudytojas K. J. D. parodė, kad esantis kaltinamojo dėdė. Jis padėjo sūnėnui A. D. vystyti verslą, susijusį su automobilių plovykla bei automobiliu pargabenimu iš užsienio ir pardavimu. Į šiuos reikalus investavo didelius pinigus, tikėjosi pelno. Pradžioje viskas vyko neblogai, bet vėliau A. D. ėmė jį apgaudinėti, melavo dėl pargabentų pardavimui automobilių. Ėmus kilti įtarimams su A. D. pasirašė skolos sutartį. A. D. tik kartą jam pervedė virš 4 000 eurų, toliau sutarties nevykdė. Apie esančius nesutarimus pasikalbėjo su A. D. tėvu, kuris žadėjo problemą spręsti. Bendraujant su tėvu, skolos nurašymui buvo sutarta jam perrašyti turimus keturračius, kuriuos įvertino 30 000 Lt. Transporto priemonių perregistravimui VĮ Regitroje reikėjo pateikti registracijos liudijimus, kurių jis neturėjo, todėl nuosavybės teisės įregistruotos pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo laiku keturračiai buvo registruoti Ž.A. D. IĮ „S.“ vardu. Vėliau šiuos keturračius perpardavęs.

Liudytoja A. D., kaltinamojo motina, parodė, kad dirbdama UAB „S.“ pagal sudarytą paslaugų sutartį tvarkė sūnaus A. D. įmonės UAB „M.“ buhalterinę apskaitą. Pradėjus negauti apskaitomų dokumentų, negalėjo tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, todėl sutartį nutraukė. Vėliau sūnų tik konsultuodavusi, padėdavo pervesti duomenis SODRAI. Žinojo, kad A. įmonė turi skolų, todėl norėdama padėti išsaugoti dalį turto, Ž. A. D. IĮ „S.“ nupirko iš UAB „M.“ du keturračius. Vėliau šiuos keturračius pardavė K. J. D., taip sumažinant jam įsiskolinimą. Ž. A. D. IĮ „S.“ išmokėjo A. D., kaip UAB „M.“ direktoriui 30 000 Lt grynais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. R., kurio parodymai perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad žinojo, kad A. D. buvo įsteigęs įmonę „M.“, nuomojo keturračius motociklus, perpardavė naudotus automobilius. Jam girdint, A. D. buvo sutaręs įsigyti keletą automobilių Lietuvoje ir Vokietijoje. A. D. į Vokietiją nuvežė 2013-09-24, kur apžiūrėjęs jis įsigijo automobilius “VW Passat” ir “H. C.”. Su pardavėju atsiskaitė grynaisiais. Kaip suprato tą kartą jis ieškojo konkrečios markės, galbūt “Skodos”. Antrą kartą A. D. į Vokietiją nuvežė 2014-05-22, kuomet jis mobile.de skelbime surado ir norėjo apžiūrėti parduodamą automobilį “VW Passat”, tačiau netiko ir jį vežiojo į kitas automobilių pardavimo aikšteles ieškoti bet kokių kitų automobilių. Tuomet jis surado ir įsigijo du automobilius: „Toyota Corolla“ ir „Opel Vectra“, mokėjo eurais ir su vienu iš jų jis grįžo pats. Apie tai, kad Vokietijoje buvo rezervavęs automobilius, nesakė, niekada neminėjo, kad turi „užsakymų“ konkrečios markės automobiliams parvaryti, nesakė, kad jam nepasisekė rezervuoti automobilių telefonu ar tuo labiau jį būtų kažkas apgavęs. Pokalbio metu buvo užsiminęs, kad reikėtų draugui H. parvaryti “BMW X5”, tačiau jam matant niekuomet šios markės automobilių atidžiai neapžiūrinėjo, nebuvo užsivedęs, tik vaikščiojant aikštelėse žvilgterėdavo kartu į juos, pažiūrėdavo kainą (1 t., b. l. 112-113).

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 3) M. P. pranešė policijai apie tai, kad jis A. D. davė 27 000 Lt automobilių “BMW X5” pirkimui, bet automobilių nenupirko, pinigų negrąžino.

Protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 4) H. K. pranešė policijai apie tai, kad jis A. D. davė 11 500 Lt automobilio “BMW X5” pirkimui, bet automobilio nenupirko, pinigų negrąžino.

Protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 5) N. G. pranešė policijai apie tai, kad jis iš A. D. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 20 000 Lt nusipirko du keturračius. Tačiau A. D. keturračių jam neperdavė. VĮ Regitroje sužinojo, kad šios transporto priemonės parduotos kitai įmonei.

Pareiškimu (1 t., b. l. 18) pranešė policijai apie tai, kad jis A. D. davė 23 000 Lt automobilių pirkimui, bet jų nenupirko, grąžino tik dalį pinigų – 4650 Lt.

2014-04-06 skolos rašteliu (1 t., b. l. 2) A. D. įsipareigojo V. J. iki 2014-05-15 grąžinti 23 000 Lt.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 44-72) liudytojas L. J. pateikė policijos tyrėjui susirašinėjimą su A. D. socialiniame portale „Facebook“, kuriame užfiksuota 2014-01-02 A. D. pateikta informacija apie parduodamą “Audi A4”, 2014-02-06 – apie parduodamą „Toyota“, siuntė šių automobilių nuotraukas.

V. J. el. paštu pateikti mokėjimo nurodymai, kuriuose užfiksuota, kad 2014 m. sausio 3 d. – vasario 9 d. per 5 kartus V. J. į UAB „M.“ sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 18 000 Lt perlaidą, o 2014-05-19 – 2014-05-20 iš UAB „M.“ sąskaitos į V. J. sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) per 4 kartus atliko 4 855 Lt perlaidą (1 t., b. l. 78-86).

2014-07-31 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteista iš atsakovo A. D. 18 350 Lt skolos su 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui V. J. (1 t., b. l. 89-90).

M. P. pateikė duomenimis - vietinio mokėjimo nurodymus, kuriuos jam el. paštu atsiuntė A. D., kaip neva įrodančius, kad į jo mamos R. P. sąskaitą atliko 23 500 Lt perlaidą (1 t., b. l. 100-101).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu M. P. pateikė paprastąjį vekselį, kuriame užfiksuota, kad 2014-05-30 A. D. įsipareigojo M. P. sumokėti 27 000 Lt iki 2014-07-18 ir sąskaitos išrašą, kuriam užfiksuota, kad 2014-05-30 į UAB „M.“ sąskaitą AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta 20 000 Lt perlaida (1 t., b. l. 114-116).

VĮ Regitros duomenų pažymoje (1 t., b. l. 136) nurodyta, kad A. D. yra UAB “M.” direktorius. Įmonė įregistruota 2013-02-21.

Liudytojas K. J. D. pateikė 2013-05-16 skolos raštelio kopiją, kurioje yra įrašas, kad 2014-07-18 A. D. grąžina dalį skolos keturračiais abiem pusėms susitarus ir 2013-08-21 pretenzijos kopija (1 t., b. l. 159-160).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. G. policijos tyrėjui pateikė 2014-05-14 pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad jis UAB “M.” sumokėjo 20 000 Lt; 2014-05-14 sąskaitą faktūrą MP Nr. 1327, transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, transporto priemonių registracijos liudijimus E191862 ir E191863. Šiuos dokumentus pasirašę A. D. ir N. G. (1 t., b. l. 171-175).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Š. K. pateikė 2014-08-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su K. J. D. (1 t., b. l. 176-177).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. J. D. pateikė 2 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas 2014-07-17 su IĮ Ž-A. D. „S.“ (1 t., b. l. 178-180).

VĮ „Regitra“ rašte pateikta informacija, kad transporto priemonės: C. I. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-06-18 įregistruotos UAB „M.“ vardu, atitinkamai išduoti registracijos liudijimai E191863 ir E191862. 2014-05-08 pranešta apie nuosavybės teisės perdavimą naujam savininkui (deklaracija) Ž. A. D. IĮ „S.“. 2014-05-23 transporto priemonės automatiškai išregistruotos. 2014-08-08 transporto priemonės įregistruotos naujo savininko K. J. D. vardu, išduoti registracijos liudijimai (duomenys neskelbtini). 2014-08-09 transporto priemonė C. I. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perregistruota naujo savininko A. D. vardu, išduotas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), C. I. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - Š. K. vardu, išduotas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 191). Šie faktai patvirtinti VĮ „Regitra“ pateiktomis 2014-05-07, 2014-07-17 ir 2014-08-09 transporto priemonių CF MOTO IRBIS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimis (1 t., b. l. 193-199).

Paslaugų sutartis (1 t., b. l. 183-188) patvirtina, kad nuo 2013-03-27 UAB “M.” buhalterinę apskaitą tvarkė Ž-A. D. IĮ “S.”. 2013-10-01 pranešimu paslaugų teikimas nutrauktas.

AB SEB banko pateiktame UAB „M.“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad į šią sąskaitą 2014-05-20 V. J. atliko 1 500 Lt perlaidą, 2014-05-30 R. P. - 20 000 Lt (2 t., b. l. 6-16).

Ž. A. D. IĮ „S.“ 2015-03-05 pranešime Nr. 15-02 nurodyta, kad skolinių įsipareigojimų su UAB „M.“ nebuvo, taip pat pateikti 2014-05-07 ir 2014-07-17 transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių, 2014-05-07 sąskaitų faktūrų MP Nr. IT 1402, MP Nr. IT 1401, 2014-07-17 sąskaitos faktūros AJ Nr. 1362, 2014-05-07 kasos pajamų orderio kvito MPK Nr. 19 kopija. Dokumentai patvirtina, kad motociklai iš UAB „M.“ perleisti IĮ „S.“, o iš šios įmonės perleisti K. J. D. (2 t., b. l. 22-30).

Kratos protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: AB SEB banko elektroninis čekis Nr. 1582156504 dėl išmokėtų pagal čekį 19 000 Lt A. D., 2014-07-19 sąskaita faktūra AD Nr. 1377 ir 2014-07-19 UAB „M.“ pinigų priėmimo kvitas VAL Nr. 0021579 (2 t., b. l. 46-50).

Alytaus apskrities VMI pateikta informacija, kad 2014-2015 m. UAB „M.“ tikrinta nebuvo. Pagal UAB „M.“ 2013-04-08 pateiktą informaciją, mokesčių mokėtojų registre įregistruota veikla yra variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba (2 t., b. l. 89).

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/122 dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos (2 t., b. l. 107-125) užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis V. J., M. P., N. G. ir Ž. A. D. individuali įmonė “S.” nurodė, kad mokėjo įvairias sumas A. D. už sutartus pirkti automobilius, pateikė tai įrodančių dokumentų kopijas, bet šie sandoriai neįvertinti tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, negalima nustatyti, kur buvo panaudota iš šių sandorių gauta grynaisiais 50 000 Lt suma ar iš banko sąskaitos išimti 28 240 Lt suma. UAB “M.” buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės direktoriumi buvo A. D..

Šiais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. D. nusikalstamai pasisavino jam patikėtą nukentėjusiųjų V. J., H. K. ir M. P. turtą – pinigus. Pinigai kaltinamajam buvo patikėti tarpusavio žodinių sandorių pagrindu siekiant įsigyti užsienyje parduodamus automobilius, tačiau, kaip nurodė pats kaltinamasis, gautas pinigines lėšas jis panaudojo asmeninių įsiskolinimų dengimui spaudžiamas kitų kreditorių. Vėlesniu laiku pasirašydamas su nukentėjusiais skolos raštelius tik maskavo savo padarytus nusikalstamus veiksmus. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad teisėtų sandorių pagrindu gautus pinigus panaudojo kitais tikslais be nukentėjusiųjų žinios, t. y. neteisėtai. Tokie kaltinamojo A. D. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimai, numatyti LR BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Nusikalstami kaltinamojo A. D. veiksmai nukentėjusiojo N. G. atžvilgiu kvalifikuotini kaip sukčiavimas, pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, nes svetimo turto užvaldymui (skolos grąžinimo užskaitymui) panaudojo apgaulę. Sudarant keturračių pirkimo-pardavimo sandorį su nukentėjusiuoju, tuo užskaitant skolos jam grąžinimą, jau tuo pačiu metu kaltinamasis žinojo, kad šis turtas nebus perduotas, nes keturračiai buvo perleisti Ž. A. D. IĮ “S.”.

Kaltinamasis A. D., būdamas UAB “M.” direktoriumi ir atsakingu, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita tikrinamuoju laikotarpiu nevedė buhalterinės apskaitos ir šių funkcijų nepavedė kitam asmeniui. Dėl tokio neveikimo negalima buvo visiškai nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Toks nusikalstamas neveikimas vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 222 straipsnio 1 dalyje – apgaulingas apskaitos vedimas.

Be to, kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2014-05-07 (duomenys neskelbtini), eidamas UAB „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, pasirašė dvi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl dviejų, UAB „M.“ priklausančių transporto priemonių (keturračių motociklų) „C. I. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) pardavimo Ž. A. D. IĮ ,,S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), išrašė sąskaitas faktūras MP Nr. IT 1401 ir MP Nr. IT 1402, surašė kasos pajamų orderio kvitą MPK Nr.19 ir veikdamas kaip UAB ,,M.“ vyr. buhalteris ir kaip kasininkas gautų 30 000 Lt (8 688,60 Eur) iš Ž. A. D. IĮ ,,S.“ įgalioto asmens A. D. neįnešė į UAB „M.“ kasą, pardavimo ūkinės operacijos neregistravo jokiame apskaitos register. Taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą - UAB „M.“ priklausančius 30 000 Lt (8 688,60 Eur) ir padarė UAB „M.“ 30 000 Lt (8 688,6 Eur) turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. D. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje. LR BK 183 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Tačiau šioje byloje nėra duomenų, kad toks skundas būtų gautas, taip pat nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 167 straipsnio 2 dalyje, kuriais vadovaujantis būtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas prokuroro reikalavimu. Esant šioms aplinkybėms baudžiamasis procesas negalimas, o pradėtas turi būti nutrauktas (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl šios kaltinimo dalies taip pat vertintini prieštaringi kaltinamojo A. D. ir liudytojos A. D. parodymai bei specialisto išvada dėl UAB „M.“ buhalterinės apskaitos vedimo. Kaltinamasis parodė, jog jo valdoma bendrovė „M.“ turėjo skolų ir kad išvengtų išieškojimų, nukreiptų į turtą, nutarė keturračius perleisti tėvo įmonei - Ž. A. D. IĮ „S.“. Dokumentuose nurodė, kad juos pardavė po 15 000 Lt. Faktiškai pinigai nebuvo sumokėti, tik surašyti dokumentai. Priešingai, liudytoja A. D. tvirtino, jog pinigai buvo išmokėti grynais, o apie panaudojimą nieko nežino. Specialisto išvadoje (2.3 punktas ir 3.2 punktas, 2 t., b. l. 121, 123) konstatuota, kad UAB „M.“ tyrimui nepateikė kasos pajamų orderio apie 30 000 Lt pinigų gavimą, pagal tvarkomą apskaitą nenustatyta, už ką gauta ši suma, kam panaudoti pinigai. Taigi, šiais byloje surinktais įrodymais nėra pakankamo pagrindo teigti, kad kaltinamasis A. D. pasisavino įmonei „M.“ išmokėtus pinigus, o ar iš viso jie buvo išmokėti.

Taigi, remiantis byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma galima tik prielaidų lygyje teigti, kad kaltinamasis A. D. pasisavino jam patikėtą UAB „M.“ turtą – pinigus.

LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamųjų naudai), konstatuotina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta pakankamų objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB „M.“ patikėto turto pasisavinimo, todėl jis turi būti išteisintas (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmes kaltinamajam A. D. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkias (dėl svetimo turto pasisavinimo) ir apysunkę (dėl apgaulingos apskaitos vedimo) nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina, ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau už kelių analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius teisėtvarkos pažeidimus. Taip pat vertintina ir tai, kad turi mažametį vaiką, yra darbingas, būdamas laisvėje ir dirbdamas galės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė - laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtinas tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, bet skiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Nukentėjusieji V. J., M. P., H. K. ir N. G. byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniai ieškiniai tenkintini. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis). Nusikalstami veiksmai ir padaryta žala turi priežastinį ryšį, todėl padarytą žalą kaltinamasis A. D. turi pareigą atlyginti.

Dėl turtinės žalos priteisimo ir nurodytų žalų dydžių kaltinamasis A. D. pilnai sutiko, jų sumų neginčijo.

Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiajam V. J. atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusysis V. J. turėjo išgyvenimų, kurie pripažintina galėjo objektyviai įtakoti sveikatos pablogėjimą, patyrė pažeminimą, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamais veiksmais nesukelta sunkesnių pasekmių, tačiau padaryti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai.

Nukentėjusysis V. J. civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti 5 % metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis parašymas netenkintinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo bylose pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-06-18 nutarimas Nr. 19).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusįjį V. J. atstovavo bei ruošė dokumentus advokatas A. V. P., todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos – 400 eurų pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. D. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 104-106 straipsniai). Išlaidas patvirtina pateiktas 2016-03-07 pinigų priėmimo kvitas (3 t., b. l. 116).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

-dėl V. J. turto pasisavinimo pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimu;

-dėl sukčiavimo N. G. atžvilgiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

-dėl H. K. turto pasisavinimo pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį 5 mėnesiams laisvės atėmimu;

-dėl M. P. turto pasisavinimo pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį 7 mėnesiams laisvės atėmimu;

-dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimu.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Taikant LR BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

-dirbti arba registruotis darbo biržoje;

-įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimais nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą: M. P. - 7819,74 eurų, H. K. – 4331 eurą, N. G. 5792,40 eurų.

A. D. dėl UAB „M.“ turto pasisavinimo pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš A. D. nukentėjusiojo V. J. naudai 1500 eurų neturtinei žalai ir 400 eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš A. D. nukentėjusiojo M. P. naudai 7819,74 eurų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. D. nukentėjusiojo H. K. naudai 4331 eurą turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. D. nukentėjusiojo N. G. naudai 5792,40 eurų turtinei žalai atlyginti.

Transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti baudžiamojoje byloje visam jos saugojimo laikui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.