Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000-12-11 Varėnos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 271 str. 2 d. (įst. red. iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams su 1/10 turto konfiskavimu. BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

2) 2001-08-16 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (įst. red. iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 1 metams su 1/10 turto konfiskavimu. BK 42 str. subendr. su 2000-12-11 nuospr. paskirta bausme - laisvės atėmimu 2 metams su 1/10 turto konfiskavimu

3) 2005-09-12 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – areštu 40 parų.

4) 2006-06-05 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – areštu 35 paroms.

5) 2006-11-02 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 290 str., 138 str. 2 d. 10 p., 63 str. – laisvės atėmimu 1 metams.

6) 2008-09-11 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

7) 2011-10-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - laisvės atėmimu 1 metams, 2012-10-05 paleistas atlikęs bausmę,

8) 2015-07-16 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – areštu 60 parų, BK 64-1 str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė – 40 parų arešto, 2015-10-16 paleistas atlikęs bausmę,

9) 2016-06-22 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėn., BK 64-1 str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2018-01-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du nusikalstamos veikos epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, tai yra: 2018 m. gegužės 10 d. apie 18.50 val. Varėnos m., Vytauto gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu tris smūgius į galvą sugyventinei A. K., šiai nukritus spyrė koja du kartus jai į dešinę koją, sugriebęs už plaukų stūmė į sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. K. kraujosruvą odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimą kairėje momens - smilkinio srityje bei tuo sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat, K. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį tai yra: 2018 m. gegužės 11 d. apie 22.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu tris smūgius į galvą sugyventinei A. K., toliau tęsdamas savo veiksmus, 2018 m. gegužės 12 d. apie 10.00 val. namuose: (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu penkis smūgius į galvą ir tris kartus spyrė koja į ranką sugyventinei A. K., tuo padarydamas nukentėjusiajai A. K. kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatinio voko - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kaktos kairės pusės - kairio antakio - kairės akies vokų - kairio skruosto srityje ir kairės ausies kaušelyje bei tuo sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkių nusikaltimų padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko ir prokurorė ir nukentėjusioji, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais:

Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, suraštoje A. K. vardu įrašyti medicinos duomenys – nustatytos diagnozės pagal TLK-10-AM, užpildytas paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas ( b.l. 54,55,81,82).

2018-05-16 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-05-10 d. 18:52:02 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą. 2018-07-11 apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog pranešimas buvo dėl to, kad vyras muša moterį. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Pranešėjas neprisistatė (t.1, b.l. 122-125).

2018-05-16 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-05-10 d. 18:52:55 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą. 2018-07-12 apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog pranešimas buvo dėl to, kad vyras sumušė moterį, kuri kraujuoja. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Pranešėja – L. S. (t.1, b.l. 128-131).

2018-05-16 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-05-12 d. 13:40:28 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą. 2018-07-11 apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog pranešimas buvo dėl to, kad sumuštas žmogus. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Pranešėjas neprisistatė, nurodė, kad sumušė „kaip ir sugyventinis“ (t.1, b.l. 134-137).

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo kaltė įrodyta.

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaltinamojo K. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia, sudavė smūgius ranka nukentėjusiajai į galvos ritį, spyrė koja į kitas kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgius ranka ir spyrė koja.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis mušimo atveju turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai - tai kaltinamojo K. K., nukentėjusios A. K., liudytojų L. S., D. K., B. T. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai – smūgių sudavimas kumščiu ir spyrimas koja nukentėjusiajai, buvo pavojingi, priešingi teisei ir tyčiniai veiksmai baudžiamąja prasme, nukentėjusiosios atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji juto skausmą, prašė kaltinamojo jos daugiau nemušti. Esminė įvykių aplinkybė, jog kaltinamasis sudavė smūgius ir spyrė koja nukentėjusiajai, sudaro pagrindą vienareikšmiai išvadai, jog K. K. minėtus veiksmus atliko tyčia ir, kad tai nebuvo nevalingi jo veiksmai, o tiesioginis siekimas smurtauti, žaloti nukentėjusios kūną, sukelti jai fizinį skausmą. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Tokios aplinkybės nustatytos ir tai patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentų įrašai, skausmo sukėlimo faktas nustatytas ir surinktais ir ištirtais medicininiais duomenimis.

K. K. nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiąją 2018-05-11 ir 2018-05-12 yra tęstinė nusikalstama veika.

BK 63 str.10 d. numato, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju BK 140 straipsnio 2 d. veiką kvalifikuoja kaltinamojo veika padaryta asmeniui, kuri yra jo sugyventinė, su kuriuo gyvena tame pačiame bute, turi bendrą buitį. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str.1 d.6 p.). Nukentėjusioji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konfliktavo su kaltinamuoju, taip pat neblaiviu asmeniu, nesugebėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos, to pasekoje žodinis konfliktas peraugo į kaltinamojo smurtinius veiksmus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamasis dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis praeityje teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal 2015-07-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį, kai buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str.2 d. ir paskirta buvo 40 parų arešto bausmė, bausmę atliko 2015-10-16.

Kaltinamasis K. K. daug kartų baustas už viešosios tvarkos pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų už administracinių nusižengimus viešajai tvarkai ( t.2, b.l. 7-26).

K. K. nedirba, neturi legalių pajamų, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, kaip ieškantis darbo, neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis K. K. tarpusavio asmeninius konfliktus su sugyventine (partnere) sprendė smurtinių veiksmų pagalba ir tokiam elgesiui įtakos turi abiejų kaltinamojo ir nukentėjusios apsvaigimas nuo alkoholio. Pagal BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas K. K. jau buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamai neįtakojo kaltinamojo asmenybės nedaryti nusikalstamų veikų ateityje. K. K. jau teistas dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją A. K., tačiau tai jo elgesio nepaveikė, nesustabdė nuo naujų susikalstamų veikų darymo.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina nustatytas lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaip asmenį nenorintį laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti nusikalstamų veikų, bei įvertinus aplinkybes, kad nusikalstamas veikas daro apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamajam K. K. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o kaltinamojo elgesys visuomenėje, kad registruojasi bedarbiu užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi nepilnametį vaiką, kuriuo bent minimaliai pasirūpina, leidžia teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo gali būti perauklėtas. Kaltinamajam, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti. Kadangi kaltinamasis pats pripažįsta, kad neturi priklausomybės alkoholiui, pats sugeba save kontroliuoti dėl alkoholio vartojimo, tai parinktinos pareigos, kurios šalintų nusikalstamų veikų darymo priežastis.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamasis K. K. laikinai sulaikytas buvo 2018-05-12 13.50 val., o paleistas 2018-05-14 13.50 val. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l. 79-80), o 2018-05-14 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 85-86). Ši kardomoji priemonė taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. K. 2018-05-10) skirti laisvės atėmimą aštuoniems (8) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. K. 2018-05-11 ir 12 d.) skirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str.1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas laisvės atėmimas vieneriems (1) metams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti ir tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio). Paskirtas pareigas vykdyti vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę K. K. įskaityti laikinajam sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. (dvi dienas), prilyginant dviems terminuoto laisvės atėmimo dienoms.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.