Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

- pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje (dėl neteisėto disponavimo amfetaminu ir kokainu) ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nebendrauti su asmenimis, disponuojančiais narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo lorazepamu) ir jam paskirta 51 MGL dydžio, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nebendrauti su asmenimis, disponuojančiais narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir 51 MGL dydžio, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nebendrauti su asmenimis, disponuojančiais narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir 34 MGL dydžio, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių pridėta dalis 2018-10-23 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės (baudos) ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nebendrauti su asmenimis, disponuojančiais narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir 54 MGL, tai yra 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto a) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į baudą įskaitytas D. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 17 d. 10.55 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 10.07 val. – 2 paros, jas prilyginant 4 MGL (200 eurų) dydžio baudai.

Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas ir O. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nebuvo gauta.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų O. G. ir D. L. valstybės naudai priteista po 8,40 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. L. nuteistas už tai, kad 2019-04-17 10.50 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš O. G. įgijo 0,031 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,153 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, kurias įgijęs laikė prie savęs megztinio kišenėje ir neteisėtai gabeno automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2019-04-17 10.55 val., kuomet (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato buvo sulaikytas ir asmens kratos metu šią narkotinę ir psichotropinę medžiagas rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Taip pat jis nuteistas ir už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2019-04-17, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai prie savęs kelnių kišenėje laikė medikamentus – 6 vienetus tablečių „Lorans 2,5 mg“, kurių sudėtyje yra 0,015 gramo psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurias neteisėtai gabeno automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2019-04-17 10.55 val., kuomet (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato buvo sulaikytas ir asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nuteistojo D. L. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti. Tačiau kartu konstatuotina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. L. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė padarytos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą neatitinkančią bausmę, o kartu ir subendrintą bausmę, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra keičiama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktas).

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. neginčija jam inkriminuotų veiksmų atlikimo, tačiau tvirtina, jog jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra medikamentų – 6 vienetų tablečių „Lorans 2,5 mg“, kurių sudėtyje yra 0,015 gramo psichotropinės medžiagos – lorazepamo, laikymo bei gabenimo. Pasak apelianto, minėti medikamentai jam yra reikalingi gydymo tikslais bei tiek iki sulaikymo, tiek ir po jo šie vaistai jam ne kartą buvo skirti, taigi nėra pagrindo disponavimą pirmiau minėtomis medžiagomis laikyti neteisėtu.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji D. L.inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo D. L.padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nereiškia, jog skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą pagrįsta liudytojo A. V. L. parodymais, 2019-04-17 asmens kratos protokolu, 2019-05-07 specialisto išvada Nr. 140-(1906)-IS1-2372, 2019-09-12 specialisto išvada Nr. G 1043/2019(05), Panevėžio teritorinės ligonių kasos bei Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo raštais, 2019-09-23 apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.

11. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. L. tvirtino, jog minėtus medikamentus „Lorans 2,5 mg“, kurie buvo rasti policijos pareigūnų asmens kratos metu, dėl savo ligos pobūdžio (serga depresija) jis vartoja kasdien. Jis žino, kad tai receptinis vaistas, bet recepto jis neturėjo, dabar yra tik elektroniniai receptai, jie buvo jam išrašyti sausio mėnesį, pareigūnai tikrino ir nerado, kad jam gydytojai paskyrė tokius vaistus. Jis pats žinojo, kad tai priskiriama prie narkotinių medžiagų, bet jis kaltinime nurodytus vaistus buvo įsigijęs legaliai ir visada su savimi turėjo, kitur jų įsigyti negalėjo, tik vaistinėje, kur ir įsigijo. Parodė, kad jis gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje, nes depresija jau seniai serga, gal 6 metus, jam buvo skiriamas klozepamas, lorafenas, kurį jis vartoja gal 20 metų, jam tų vaistų reikia. Visgi, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarti įrodymai šių nuteistojo teiginių nepatvirtina. Kaip nustatyta iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų – 2019-09-12 specialisto išvados Nr. G 1043/2019(05) bei kitų rašytinių bylos duomenų, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginius apie recepto šiems vaistams išrašymą jam iki kaltinime dėl šios inkriminuojamos veikos nurodyto termino. Priešingai, kaip matyti iš 2019-09-12 specialisto išvados Nr. G 1043/2019(05), kuriai atlikti buvo pateikti nuteistojo D. L. medicininiai dokumentai – asmens sveikatos istorija iš VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro, asmens sveikatos istorija iš Šeimos gydytojų centro „G.“, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) bei dieninio stacionaro ligonio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), medikamentai „Lorans 2,5 mg“ VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje apeliantui buvo skirti laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2019-06-09 bei nuo 2019-06-10 iki 2019-06-30, tai yra jau po nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Taigi, kaip visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, teisėtą kaltinime nurodytų vaistų laikymą bei gabenimą patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra, kas rodo neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, jog apelianto kartu su skundu pateiktos elektroninių receptų kopijos taip pat nepagrindžia aplinkybės, jog apeliantui iki sulaikymo buvo skirti vaistai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, bei neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis teisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis. Kaip matyti iš VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2018-10-25, 2019-01-29 išrašytų elektroninių receptų kopijų, nuteistajam D. L. buvo skirti vaistai, kurių veikliosios medžiagos buvo klonazepamas bei kvetiapinas, tačiau ne lorazepamas, būtent už kurio laikymą bei gabenimą D. L. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. L. veiksmus įvertino kaip neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą bei gabenimą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

13. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujantis BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatomis. BK 259 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Taigi, būtinoji sąlyga šios normos taikymui yra asmens savanoriškas veikimas. Kreipimasis savanorišku laikomas tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti turimas narkotines ar psichotropines medžiagas savo valia ir savo iniciatyva, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog psichotropinės medžiagos pas nuteistąjį D. L. rastos jį sulaikius įtariant kitos nusikalstamos veikos (narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu) padarymu, bei taip pat nėra pagrindo spręsti esant savanoriškam nuteistojo kreipimuisi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos dėl vartojamų psichotropinių medžiagų iki pradedant ikiteisminį tyrimą.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. taip pat prašo už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirti švelnesnę bausmę, tai yra paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu šis prašymas yra pagrįstas ir todėl tenkinamas.

15. Skundžiamu nuosprendžiu D. L. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nebendrauti su asmenimis, disponuojančiais narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistasis D. L. buvo pripažintas kaltu padaręs ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą bei jam skirta 51 MGL, arba 2550 Eur dydžio bauda. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam už mažiau pavojingos nusikalstamos veikos, tai yra baudžiamojo nusižengimo padarymą griežtesnę bausmės rūšį nei kad už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą šios savo išvados niekaip nemotyvavo. Priešingai, matyti, jog skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl apeliantui šioje dalyje skirtinos bausmės yra prieštaringi, tai yra teismas, nors ir nurodė, jog nuteistajam D. L. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriama viena iš švelnesnių bausmių rūšių, tačiau paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri minėto straipsnio sankcijoje nurodytų bausmių hierarchijoje laikytina viena iš griežtesnių bausmių, skirtinų už šį baudžiamąjį nusižengimą.

16. BK 259 straipsnio 2 dalis numato, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Teisėjų kolegija pažymi, jog už baudžiamojo nusižengimo padarymą galimų skirtinų bausmių griežtumas, jų hierarchija įtvirtinta BK 42 straipsnio 2 dalyje, kurioje bausmės išvardintos nuosekliai pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia (viešieji darbai) ir baigiant griežčiausia (areštas). Taigi, nepaisant aplinkybės, jog BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės apribojimo bausmė yra nurodyta prieš baudos bausmę, kas leistų spręsti esant švelnesnį jos pobūdį, tačiau vadovaujantis BK 42 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laisvės apribojimo bausmė yra viena iš galimų griežčiausių (griežtesnė tik arešto bausmė) bausmių skirtinų už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

17. Kaip nustatyta, nuteistasis D. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą – įsigijo 0,031 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,153 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, bei jas laikė prie savęs megztinio kišenėje ir neteisėtai gabeno, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, tiek amfetamino, tiek kokaino kiekiai laikytini nedideliais, kai yra jų yra ne daugiau 0,2 g. Taip pat D. L. šiomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis disponavo neturėdamas tikslo jų parduoti ar kaip kitaip platinti bei jos beveik iš karto po įsigijimo buvo rastos ir paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl reali žala visuomenei nebuvo padaryta, taigi ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis. D. L. yra teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taip pat nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi bei vien jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog veiką padarė būdamas recidyvistu.

18. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas tiek nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tiek padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog D. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę – vienerių metų laisvės apribojimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam D. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant 15 MGL dydžio (750 Eur) baudos bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistajam parinkta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

19. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, D. L. įvykdytos nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumą labai nesiskiria (tapatūs kėsinimosi objektai, narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis disponavo savo reikmėms neturėdamas tikslo jų parduoti ar kaip kitaip platinti, taip pat laikytas ir gabentas psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kiekis tik nežymiai (0,005 gramo) viršija nedidelį kiekį), nuteistajam D. L. už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš skirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės. Iš naujo subendrinus nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, keičiama ir ta nuosprendžio dalis, kuria jam paskirta subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taip pat šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo 2018-10-23 nuosprendžiu paskirta bausme (bausmėmis), prie šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių pridedant dalį 2018-10-23 nuosprendžiu paskirtos, neatliktos baudos, nes pastaruoju nuosprendžiu paskirtoji laisvės apribojimo bausmė jau atlikta. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistajam D. L. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (dėl neteisėto disponavimo amfetaminu ir kokainu) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 15 MGL dydžio, tai yra 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. L. už BK 259 straipsnio 2 dalyje bei 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš skirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių pridėti dalį 2018-10-23 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės (baudos) ir D. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Likusią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.