Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-12 · Administracinė byla Nr. I-5768-968/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-12Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-12Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
I-5768-968/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00359-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Advokatai
Dominykas Varnas
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5768-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-00359-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mefodijos Povilaitienės dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dominykui Varnui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (b. l. 23–29) ir kuriame prašė:

– panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-28 sprendimo Nr. (10.1)S-82084 dalį, kuria buvo atsisakyta išmokėti A. A. 12 706,83 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) dalį, susidariusią 2010–2011 metais, pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį;

– įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių nedelsiant pervesti 12 706,83 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį į A. A. banko sąskaitą;

– panaikinti VSDFV 2014-01-09 sprendimą Nr. (6.5E)I-626 kuriuo neatnaujintas terminas skundui paduoti ir kuriuo atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-28 sprendimo Nr. (10.1)S-82084.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi jam buvo neišmokėta žymi senatvės pensijos dalis. VSDFV 2014-01-09 sprendime Nr. (6.5E)I-626 nenurodoma, kokiam, kokio numerio ir kokios datos VSDFV Kauno skyriaus sprendimui apskųsti terminas neatnaujinamas, dėl to negalima suprasti ar toks sprendimas iš viso buvo priimtas. Jau 2013-12-05 skunde VSDFV pareiškėjo atstovas aiškiai nurodė, kad skundžia konkretų VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-28 sprendimą Nr. (10.1)S-82084 ir jokio termino atnaujinti neprašė, tai patvirtino ir siųsdamas 2014-01-04 „Papildomą informaciją prie 2013-12-05 skundo“. Be to, atsakovė 2014-01-02 raštu pati patvirtino, kad nėra priėmusi jokio sprendimo mokėti sumažintą senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Šią aplinkybę vertinant su ta aplinkybe, kad VSDFV Kauno skyrius 2013-11-28 sprendime siūlo jį skųsti VSDFV matyti, kad ginčas kyla ne dėl 2010 metais, o dėl 2013 metais VSDFV Kauno skyriaus priimto nepagrįsto sprendimo.

Sužinojęs apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad atsakovai nevykdo pareigos išmokėti jam senatvės pensijos dalies, pareiškėjas nepraleisdamas jokių sprendimo apskundimo terminų kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių. VSDFV netiksliai suprato to skundo dalyką ir dėl to jos 2014-01-09 sprendimas Nr. (6.5E)I-626 laikytinas nepagrįstu atsisakymu, vilkinimu, neveikimu, nenoru spręsti aiškų klausimą. Taigi VSDFV supranta, kad terminas gali būti praleistas, tik siūlo 2013-12-05 skundo padavimo terminą skaičiuoti ne nuo VSDFV Kauno skyriaus sprendimo sužinojimo datos, o nuo neaiškios 2010 metų lapkričio mėnesio datos. Faktiškai VSDFV siūlo pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar įrodymus, kodėl jis neskundė Laikinojo įstatymo atskirų nuostatų Konstituciniam Teismui, nors tai pagal galiojantį teisinį reguliavimą neįmanoma. Kai 2012-02-06 buvo priimtas ir 2012-09-21 „Valstybės žiniose“ paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, pareiškėjas tikėjosi, kad atsakovai geruoju išmokės senatvės pensijos dalį.

Tačiau atsisakydami tai padaryti ir dar reikalaudami pagrįsti 3 metų apskundimo termino praleidimo priežastis, atsakovai laikosi pozicijos, kad net ir tuo atveju, jei joks skundo padavimo terminas nebūtų praleistas, reikia atsisakyti nedelsiant išmokėti atitinkamas senatvės pensijos dalis ir laukti naujų teisės aktų priėmimo.

Atsižvelgiant į gausią teismų praktiką analogiškose bylose bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjas nepraleido jokio termino teikti pradinį skundą VSDFV Kauno skyriui dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, ar 2013-12-05 skundo VSDFV, kadangi nuo 2013-01-01 galiojantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnis nenumato jokio termino skųsti kokius nors atsakovės veiksmus.

VSDFV, kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, neteisėtai atmetė pareiškėjo 2013-12-05 skundą, kadangi toks skundžiamo 2014-01-09 sprendimo rezultatas net nėra numatytas įstatyme. Galiausiai skundą pareiškėjas padavė 2013-12-05 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūros metu dėl 2013-11-28 priimto teritorinio administravimo subjekto sprendimo į pareiškėjo 2013-11-19 prašymą. Visiškai nesuprantama, kodėl paduodant 2013-11-19 prašymą tariamai buvo praleistas net 3 metų terminas ginti savo teises.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas remdamasis iš esmės analogiškais skunde išdėstytais motyvais, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą (b. l. 39–41), kurį vėliau patikslino (b. l. 66–67), kuriame prašo atmesti pareiškėjo patikslintą skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal iki 2012-12-31 galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnį VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami VSDFV. Pareiškėjas pirmąją sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 metų sausio mėnesį, taigi apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija sužinojo 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėjas su prašymu į VSDFV Kauno skyrių pateikti duomenis apie neišmokėta senatvės pensijos dalį susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 kreipėsi 2013-11-19, o į VSDFV 2013-12-05, t. y. praleidęs iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės) 31 punkte reglamentuota, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nustatytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas, todėl VSDFV visiškai pagrįstai 2014-01-09 raštu Nr. (6.5E)I-262 atsisakė nagrinėti A. A. skundą, nurodydama tokio atsisakymo priežastis.

Atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta (b. l. 91).

Atsiliepimas

4. Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47–51), kurį vėliau patikslino (b. l. 68–69) prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą Nurodė, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010-11-26, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija sužinojo (turėjo sužinoti) 2010-11-26.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį į VSDFV pirmą kartą kreipėsi su 2013-12-05 skundu (VSDFV gautas 2013-12-06 reg. Nr. GPE-16). Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010-11-26, taigi sprendimas (kaip valinis aktas, veiksmas) dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų lapkričio mėnesį (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Kauno skyriaus Centrinio pensijų skyriaus (šiuo metu VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius) vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų lapkričio mėnesį). VSDFV nustatė, kad kreipdamasis į VSDFV su 2013-12-05 skundu išmokėti jam nuo 2010-01-01 negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013-12-16 sprendimu Nr. (6.5E)I-8777 vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-12-05 skundą, kuriame prašoma išmokėti jam pensijos dalį, ir nurodė, kad jei pareiškėjas iki 2014-01-03 gali pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Pareiškėjas per įgaliotą atstovą 2014-01-06 pateikė VSDFV skundą „Dėl papildomos informacijos prie 2013-12-05 skundo“ ir prašė pakartotinai priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2013-12-05 skundo. Tačiau VSDFV netenkino šio pareiškėjo prašymo, kadangi patikslintame skunde dėl termino atnaujinimo šis teigė, kad neskundžia VSDFV Kauno skyriaus 2010 metų lapkričio mėnesio sprendimo, nes jo yra nekonkreti data, o skundžia VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-28 raštą Nr. (10.1)S-82084. Taip pat teigė, kad VSDFV nepagrįstai sutrumpino terminą iki 3 metų ir 9 dienų. Pareiškėjo teiginys, kad VSDFV nepagrįstai sutrumpino apskundimo terminą iki 3 metų iki 9 dienų yra visiškai nepagrįstas, kadangi VSDFV 2013-12-16 sprendime Nr. (6.5E)I-8777 nurodė, kad A. A. praleido 3 metų terminą skundui paduoti, o ne pasisakė, kad VSDFV Kauno skyriaus lapkričio mėnesio sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminas yra iki 2012-12-31. Todėl pareiškėjo įgaliotas atstovas 2014-01-26 patikslintame skunde tik neteisingai interpretavo VSDFV 2013-12-16 sprendimo Nr. (6.5E)I-8777 tekstą. Pareiškėjo teiginys, kad jis neskundžia VSDFV Kauno skyriaus 2010 metų lapkričio mėnesio sprendimo, nes jo yra nekonkreti data, o skundžia VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-28 raštą Nr. (10.1)S-82084, kaip pagrindas atnaujinti praleistą apskundimo terminą irgi buvo atmestas, kadangi VSDFV dėl VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (10.1)S-82084 panaikinimo jau buvo pasisakiusi 2013-12-16 sprendime Nr. (6.5E)I-8777, kuriame buvo paaiškinusi, kad minėtas VSDFV Kauno skyriaus raštas yra tik informacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad jis nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, pasekmes dėl senatvės pensijos išmokėjimo jam sukelia 2010 metų lapkričio mėnesio VSDFV Kauno skyriaus sprendimas, o jo apskundimo terminą pareiškėjas praleido.

Dėl išdėstytų motyvų VSDFV 2014-01-09 sprendimu Nr. (6.5E)I-262 atmetė pareiškėjo 2014-01-06 patikslintą skundą, kuriuo buvo prašoma iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-12-05 skundą, kadangi pareiškėjas nenurodė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą praleistam apskundimo terminui atnaujinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas patikslintame skunde teismui nepagrįstai nurodo, kad VSDFV kreipimosi terminą skaičiuoja nuo 2010-01-01, t. y. nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos. VSDFV kreipimosi terminą skaičiavo nuo pirmosios sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensijos išmokėjimo dienos, t. y. nuo 2010-11-26, nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti), kad jam mokama sumažinto dydžio pensija, atsižvelgiant į jo gautas pajamas.

Į teismo posėdį atsakovės VSDFV atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės:

VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-10-05 sprendimu Nr. 10.33.C-16537 pareiškėjui nuo 2009-08-26 iki gyvos galvos paskirta 952,28 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 47–51).

Atsakydamas į pareiškėjo 2013-11-19 prašymą VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013-11-28 sprendimu Nr. (10.1)S-82084 pateikė pareiškėjui lentelę su pareiškėjui paskirtos ir pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos ir mokėtos senatvės pensijos skirtumais, susidariusiais nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Šiame sprendime VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius, be kita ko, nurodė, kad kol sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas nėra priimtas, VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies (b. l. 8–10).

Pareiškėjo atstovas advokatas Dominykas Varnas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-28 sprendimu Nr. (10.1)S-82084, pateikė skundą VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-28 sprendimo Nr. (10.1)S-82084 dalį, kuria buvo atsisakyta išmokėti A. A. senatvės pensijos dalį, neišmokėtą remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių nedelsiant pervesti 16 022,58 Lt senatvės pensijos dalį į A. A. banko sąskaitą (b. l. 11–12).

VSDFV 2014-12-17 sprendimu Nr. (6.5E)I-8777 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad: pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami VSDFV, o VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai – teismui; jei iki 2014-01-03 pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Šiuo sprendimu VSDFV atsisakė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-28 sprendimą Nr. (10.1)S-82084, kaip informacinio pobūdžio raštą (b. l. 13–14).

Pareiškėjo atstovas advokatas Dominykas Varnas VSDFV pateikė papildomą informaciją prie 2013-12-05 skundo, kuriame nurodė, kad 2010 metų sausio mėnesį VSDFV Kauno skyriaus sprendimas mokėti sumažintą senatvės pensiją buvo vykdomas pagal tuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu nepripažinto Laikinojo įstatymo nuostatas. Tik 2012-09-01 įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, pareiškėjas įgijo teisę prašyti grąžinti neteisėtai neišmokėtą pensiją bei skųsti konkretų VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-28 sprendimą. Be to, nurodė, kad 3 metų terminas pateikti skundą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo netaikytinas nuo 2013-01-01, kadangi Pensijų įstatymo 45 straipsnis buvo pakeistas ir nuo minėtos datos neliko jokio termino (b. l. 15–16).

VSDFV 2014-01-09 sprendime Nr. (6.5E)I-262 nurodė, kad pareiškėjo pateiktame 2014-01-06 skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo terminui atnaujinti ir pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą (b. l. 17).

2. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-28 sprendimo Nr. (10.1)S-82084 dalies, kuria buvo atsisakyta išmokėti A. A. 12 706,83 Lt senatvės pensijos dalį, susidariusią 2010-2011 metais pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, dėl VSDFV 2014-01-09 sprendimo Nr. (6.5E)I-262 tiek, kiek juo neatnaujintas terminas skundui paduoti dėl VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką.

3. Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti, inter alia, Pensijų įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Laikinajame įstatyme, kurio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pensijų įstatymą.

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytinas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) (tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, žr. nutarties 45–50 punktus), kur buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Nuostatai; VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDF valdybai. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

5. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia, susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013-01-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į VSDFV dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administruojamų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdamas klausimą dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir individualias bylos faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą VSDF valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-10-05 sprendimu Nr. 10.33.C-16537 nuo 2009-08-26 buvo paskirta 952,28 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija.

Atsakovė valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 lapkričio mėnesį t. y. 2010-11-26 (ginčo dėl šio fakto byloje nėra), taigi pareiškėjas apie tai, kad jam mokama ne viso dydžio senatvės pensija sužinojo (turėjo sužinoti) 2010-11-26.

Pareiškėjas į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių kreipėsi 2013-11-19.

Pensijų įstatymo 45 straipsnio, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Taigi pripažintina, jog pareiškėjas, siekdamas inicijuoti ginčą dėl galbūt neteisėtų ir nepagrįstų Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus veiksmų, perskaičiuojant senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir jas išmokant, tam tikru aspektu veikė netinkamai, skundą paduodamas ne įgaliotam ginčą nagrinėti subjektui – VSDFV, o VSDFV Kauno skyriaus 2-ajam pensijų skyriui, su kurio veiksmais nesutinka. Tačiau Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 32 punkte. Atsižvelgiant į minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą, konstatuotina, jog pareiškėjo 2013-11-19 prašymą gavęs VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis inter alia gero administravimo principu, iš jo kylančiais reikalavimais veikti atidžiai ir rūpestingai, įstatymuose esant aiškiai nustatytam teisiniam reguliavimui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetencijos, turėjo imtis veiksmų ir prašymą nurodytoje dalyje – dėl pensijos dalies išmokėjimo – perduoti VSDFV.

Kadangi nagrinėjamu atveju VASDV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ne tik dėl informacijos pateikimo, tačiau ir dėl savo paties veiksmų, šią aplinkybę vertinant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 32 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuluoto išaiškinimo kontekste darytina išvada, kad pareiškėjo kreipimusi į VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme laikytina 2013-11-19, t. y. data, kai jis kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių.

Taigi nuo to momento, kai pareiškėjas pirmą kartą sužinojo apie jam paskirtos senatvės pensijos sumažinimą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo (t. y. kai buvo priimtas VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus sprendimas nuo 2010-01-01 mokėti perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją), 2013-11-19 kreipdamasis į VADFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių pareiškėjas nepraleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto 3 metų termino kreiptis dėl sumažintos pensijos priteisimo.

6. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kai VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-11-19 prašymą, 2013-11-28 raštu Nr. (10.1)S-82084 pasisakė (nusprendė) ne tik dėl informacijos pareiškėjui suteikimo, tačiau ir dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo taikymo, yra pagrindas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-28 sprendimą Nr. (10.1)S-82084 ta apimtimi, kuria išspręstas klausimas dėl pareiškėjo prašymo išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką, kadangi, kaip minėta, VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius tokio kompetencijos nagrinėti šio klausimo neturėjo.

7. Konstatavus, kad pareiškėjas 2013-11-19 kreipdamasis į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų nepraleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino kreiptis dėl senatvės pensijos dalies priteisimo, konstatuotina, kad VSDFV 2014-01-09 sprendimas Nr. (6.5E)I-262 kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013-12-05 skundą kaip paduotą praleidus apskundimo terminą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

8. Pareiškėjas skunde inter alia prašo įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių nedelsiant pervesti 12 706,83 Lt neišmokėtą pensijos dalį į A. A. banko sąskaitą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad nagrinėjamoje byloje aktuali Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas vertindamas iškeltas abejones dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) atitikties Konstitucijai, pažymėjo, jog valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ir / ar valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Taigi, Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės ir / ar valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės ir / ar valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės ir / ar valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės ir / ar valstybinių pensijų gavėjams.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui A. A. iš VSDFV Kauno skyriaus priteistina 12 706,83 Lt (3 680,15 Eur) neišmokėta senatvės pensijos dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo A. A. skundą.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-28 sprendimą Nr. (10.1)S-82084 ta apimtimi, kuria išspręstas klausimas dėl pareiškėjo prašymo išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-01-09 sprendimą Nr. (6.5E)I-262.

Priteisti pareiškėjui A. A. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 12 706,83 Lt (3 680,15 Eur) neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasIrena PaulauskienėMefodija Povilaitienė