Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio 19 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. balandžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Komisija nurodė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, nuteistojo elgesys Komisijos vertinimu nepriekaištingas, koreguojamas pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus – 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2013 m. birželio 9 d., pabaiga – 2025 m. birželio 9 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įvertinamas nuteistojo požiūris į jam taikomą priežiūrą, vertinama kaip nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei pasiektus rezultatus. Kartu vertinama ir nuteistojo neigiamų vertybinių nuostatų pokytis, savęs kaip visuomenės nario vertinimas, padarytos nusikalstamos veikos vertinimas, probleminių sričių identifikavimas bei pasirenkami veikimo modeliai, koreguojant savo elgesį. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir negali būti taikoma vien nustačius formalųjį – atliktos bausmės termino pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Būtent materialaus pagrindo – žemos nusikalstamo elgesio rizikos ar pažangos ją mažinant, vertinimas ir teigiamų arba neigiamų rezultatų nustatymas, teismui suteikia diskreciją spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto pagrįstumo. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Tik įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teismas gali spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau galima taikyti lygtinį paleidimą ir tai nekels visuomenei grėsmės, dėl pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio, paremto jo neigiama vertybių orientacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Ž. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsirastų formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dvidešimt penkis kartus skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris bausmę atliekantis asmuo, tai yra vien pozityviai, koreguojant savo elgesį teigiama linkme.

Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas jau buvo įvertinti teismo priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nuteistojo M. Ž. asmenybės pokytis atliekant laisvės atėmimo bausmę, padarytos nusikalstamos veikos kontekste, turi būti vertinamas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neigia, jog laisvėje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau smurtinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis menkiną priklausomybę alkoholiui, pasižymi agresija bei savitvardos stoka, ne visais atvejais geba tinkamai identifikuoti problemines sritis, nors savo atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisiima, tačiau yra priešiškas aukos atžvilgiu, šie duomenys, padarytos nusikalstamos veikos kontekste, teismui leidžia spręsti, kad nuteistojo M. Ž. nusikalstamo elgesio rizika, nors ir yra maža, tačiau dar gali būti koreguojama. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis nusikaltimo pasekmes suvokia, sunkiai geba paaiškinti bei įžvelgti savo nusikalstamo elgesio priežastis, o tai apsunkina jo galimybes ateityje imtis konkrečių prevencinių bei korekcinių priemonių. Taigi, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Kaip atskleidžia byloje esanti Socialinio tyrimo išvada, išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeniniai veiksniai – nepastovi gyvenamoji vieta; turi mažą darbo patirtį; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo M. Ž. teigimu jam niekuomet nekilo sunkumų dėl gyvenamosios vietos pastovumo, tačiau šiuo metu nuteistasis neturi gyvenamosios vietos ir galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos Caritas laikinuosiuose namuose. Socialinio tyrimo duomenimis, pažymėtina, kad nuteistasis laisvėje neturi tvirtų socialinių ryšių, nes visi šeimos nariai yra mirę. Taigi teismo vertinimu, išėjus iš įkalinimo įstaigos nuteistojo patiriami sunkumai dėl nepastovios gyvenamosios vietos ir neturėjimas tvirtų socialinių ryšių apsunkins M. Ž. integraciją visuomenėje.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau vis tik yra vertinamas nevienareikšmiai, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką kol kas nėra tokia akivaizdi, kad leistų teismui spręsti, jog asmuo yra pasirengęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais, laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų ir pakartotinai nenusikalsti. Nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad pataisos procesas jau galėtų būti vykdomas nuteistojo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, vertintina, kad šiuo metu nuteistojo teigiama elgesio korekcija galima išskirtinai struktūrizuotoje aplinkoje.

Teismas pažymi, ir tai, jog vertinant ar lygtinio paleidimo institutas jau gali būti taikomas, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai nevertinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – asmens nubaudimas, paveikimas, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir teisingumo principo įgyvendinimas yra pasiekiami tik vykdant sistemingą nuteistojo priežiūrą jam taikant ribojimus, dažniausiai struktūruotoje aplinkoje. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, kad M. Ž. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnesis 19 dienų) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir tolesnė resocializacija gali vykti laisvėje. Taikant lygtinio paleidimo institutą, nuteistojo asmens elgesys, jo daroma pažanga turi būti neabejotini ir teismą įtikinantys, kad asmuo jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, vis tik šiuo atveju tokios išvados daryti negalima.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. Ž. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.