Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. liepos 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedrius Šalaševičius pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, ir teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Kiti proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, prašymų nebuvo gauta, prokuroro bei nuteistojo nedalyvavimas procese nestabdo skundo nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad prokuroro skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, pritardamas Komisijos sprendimui taikyti lygtinį paleidimą ir atmesdamas prokuroro skundą, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, išskirtinai atsižvelgė tik į teigiamai M. V. apibūdinančius duomenis, nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. V. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas BVK 157 straipsnio nuostatų taikymas – lygtinis paleidimas, atlikus BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį (1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės) šiuo atveju galimas 2021 m. rugpjūčio 8 d., taigi yra ir pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo galimybę (lygtinio paleidimo klausimas svarstytas likus 2 mėnesiams iki BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto bausmės, kurią turi atlikti lygtinio paleidimo siekiantis nuteistasis, termino). Taip pat byloje yra nemažai teigiamai nuteistąjį M. V. charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą (Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis gyvens tėvų namuose), galimybę įsidarbinti (Socialinio tyrimo išvados duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2021 m. balandžio 30 d. bausmę atlieka Marijampolės pusiaukelės namuose, pataisos įstaigoje mokėsi. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

9. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 42 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių. Vertinamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys, jų visuma, vis tik neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra neabejotinai gali būti taikomas. Šią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad nors nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 69 balų (vertinimas atliktas 2020 m. liepos 17 d.) sumažėjo iki 42 balų (vertinta 2021 m. birželio 3 d.), t. y. 27 balais, didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį – 22 balus iš nustatytų 42 balų – vis tik sudaro kintantys veiksniai. Taigi nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nustatytą riziką gali ženkliai sumažinti.

10. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas vienas riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais, be to, nusikaltimo metu stokojo nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, gebėjimo atsirinkti tinkamą elgesį skatinančią aplinką bei gebėjimo savo tikslų siekti vien tik teisėtais darbiniais būdais). Šio nuteistajam nustatyto kriminogeninio veiksnio rezultatas sumažėjo tik vertinant jį 2021 m. birželio 3 d. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nuteistajam nustatyto kriminogeninio veiksnio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu neanalizavo ir nevertino, nors šio veiksnio vertinimas, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus apsauginius veiksnius, t. y. darbas, nepiktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, gyvenimo sąlygos, ryšiai, emocinė gerovė. Šiuo aspektu būtina pažymėti, jog Socialinio tyrimo išvadoje išskirti apsauginiai veiksniai egzistavo ir iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą M. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo. O būtent, apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo metu M. V. taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo legalias pajamas. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, iki suėmimo jis gyveno pas tėvus, pas kuriuos planuoja grįžti ir lygtinio paleidimo atveju, taigi neabejotina, kad socialiniai ryšiai su artimaisiais buvo palaikomi ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo sūnų, kaip teigia pats nuteistasis, turi draugę, su kuria santykius pradėjo dar prieš patenkant į pataisos namus. Taigi, aplinkybės, kurios Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamos kaip apsauginiai veiksniai, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nuteistojo nuo nusikaltimo darymo nesustabdė. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei konstatavo skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju neatliktos bausmės dalis, kuri nors ir nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, taip pat turi reikšmę vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Nuteistasis M. V. yra atlikęs dar nedidelę bausmės dalį, lyginant su jam paskirta bausme – iš paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 2 metai 9 mėnesiai 29 dienos. Taigi nors atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau su tuo susijusių aplinkybių vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, išskirtinę reikšmę suteikdamas tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu, jo daroma pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, susijusių aplinkybių visumos, nepagrįstai sprendė, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir lygtinis paleidimas nuteistajam M. V. šiuo metu jau gali būti taikomas. Nors vertinamu atveju, kaip minėta, yra nustatytos ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis tik tai yra iki nuteisimo buvusios aplinkybės (šeiminiai ryšiai (palaikomi geri santykiai su artimaisiais), gyvenimo sąlygos (gyvenamosios vietos turėjimas), galimybė įsidarbinti, kurių buvimas, akivaizdu, nebuvo veiksniu, skatinusiu tik teisėtą nuteistojo elgesį – nuteistasis padarė sunkų tyčinį ir visuomenei pavojingą nusikaltimą, siekdamas neteisėtu būdu gauti pajamų. Taigi vien tik šių aplinkybių pagrindu grįsti manymą, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas laisvėje, nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė duomenis, jog nuteistasis M. V. 2021 m. liepos 28 d. buvo skatintas skiriant jam padėką, taip pat pateikė duomenis apie nuteistojo mokamus kreditus. Pažymėtina, jog skundą nagrinėjantis teismas vertina tik duomenis, kurie egzistavo Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu. Kadangi nuteistojo gynėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimas „Dėl nuteistojo skatinimo“ buvo priimtas po Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo, šie duomenys nevertinti, kadangi apie jų buvimą ankstesnių procesinių sprendimų priėmimo metu nebuvo žinoma.

13. Konstatuojama, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo atveju suponuoja priešingą, negu padaryta skundžiamoje nutartyje išvadą, kad nuteistasis M. V. šiuo metu vis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nenustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Konstatavus šią išvadą, apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas prokuroro skundas, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl prokuroro skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.