- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- eI2-14795-414/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-61-3-03604-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. S.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – A. S. individuali įmonė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 25S141719 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Leidimas).
Nurodo, kad Ginčijamas sprendimas nepagrįstai priimtas tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti Leidimą, neatitinka tikrovės bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Teigia, jog Ginčijamas sprendimas yra itin formalus, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) l0 straipsnio 5 dalyje keliamo administracinio akto tinkamo motyvavimo reikalavimų, nes jame neatliktas kompleksinis su pareiškėjo situacija susijusios informacijos vertinimas, neatsižvelgta į gero administravimo, objektyvumo, išsamumo, proporcingumo principus, o padaryta išvada yra pagrista tik spėliojimais, kurie neatitinka realumo kriterijų.
Pažymi, jog visiškai neatitinka tikrovės Departamento argumentai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus
atsakymus, atsake nenuosekliai, atsakymai nesutapo su informacija pateikta prašyme.
Akcentuoja, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir nekalba lietuvių kalba. Pirmasis pokalbis Departamente neįvyko dėl to, kad į pagalbą nebuvo pasitelktas vertėjas. 2025 m. gegužė 29 d. 9 val. buvo numatytas naujas pokalbis. Tiek pareiškėjas, tiek vertėjas prisijungė laiku, tačiau niekas į pokalbį jų nepakvietė. Taigi nebuvo surinkti sprendimui priimti reikšmingi duomenys. Neįvykus pokalbiui darbdavys nedelsiant informavo Departamentą, pateikė įrodymus, kad darbuotojas su vertėju buvo prisijungę nustatytu laiku, per Departamento pateiktą susitikimo nuorodą. Taip pat pateikė Departamentui prašymą skirti naują laiką, tačiau jis nebuvo paskirtas. Po to buvo priimtas Ginčijamas sprendimas, nepaisant aplinkybes, kad pareiškėjas dėjo visas pastangas pokalbiui įvykti, tačiau jis nebuvo išklausytas.
Pareiškėjas pateikė 2025 m. balandžio 15 d. dokumentą iš (duomenys neskelbtini), kad jis nėra patrauktas šioje valstybėje baudžiamojon atsakomybėn, notariškai patvirtintą dokumentą, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d., dokumentą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas yra baigęs kulinarinius mokymus.
Atkreipia dėmesį į tai, kad yra kviečiamas darbdavio dirbti jo restorano virtuvės šefu, turi tam reikalingą kvalifikaciją ir patirtį, darbdavys patvirtina jo įdarbinimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad prašymą išduoti Leidimą pareiškėjas pateikė tuo pagrindu, kad A. S. individualioje įmonėje ketina dirbti pagal darbo sutartį virėju. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų
teikėją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu pareiškėjas turi būti vienas, be pašalinių asmenų, išskyrus vertėją, jei pareiškėjas nekalba rusų kalba.
2025 m. gegužės 26 d. įvyko nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Į pokalbį prisijungė pats pareiškėjas. Nuotolinė apklausa buvo nutraukta, kadangi pareiškėjas sunkiai kalbėjo (duomenys neskelbtini). Su pareiškėju suderinta, kad į sekančią nuotolinę apklausą prisijungtų kartu su vertėju. Pareiškėjui į el. paštą buvo išsiųstas naujas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką. 2025 m. gegužės 29 d. nuotolinė apklausa neįvyko, nes asmuo neprisijungė į pokalbį. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.
Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Departamentas įvertinęs šiuos duomenis priėmė Ginčijamą sprendimą.
Pažymi, jog antroji apklausa, turėjo vykti 2025 m. gegužės 29 d. 9 val., pareiškėjas ir darbdavys buvo informuoti MIGRIS komunikacijos priemone dėl apklausos. Kaip matyti iš Teams apklausos ekrano nuotraukos yra įtraukti ir pareiškėjo, ir darbdavio įmonės el. paštai, kurie buvo nurodyti prašyme išduoti Leidimą ir tarpininkavimo rašte.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes 2025 m. gegužės 26 d. apklausoje pastebėjus, kad pareiškėjas sunkiai kalba (duomenys neskelbtini), jis patvirtino, kad nori vertėjo.
Teigia, kad Departamento darbuotoja prie 2025 m. gegužės 29 d. apklausos prisijungė 05:59 UTC (8:59 Vilniaus laiku). Prisijungus į apklausą darbuotoja 10 minučių ir 49 sekundes laukė pareiškėjo tačiau šis neprisijungė (nuo 8:59 iki 9:10). Pažymi, jog pagal pareiškėjo pateiktas ekrano nuotraukas neįmanoma konstatuoti ar pareiškėjas bandė jungtis į apklausą naudojantis antrame kvietime esančią nuorodą, o anksčiausiai pateiktos nuotraukos, kad pareiškėjas laukia kol įleis į apklausą yra 10:11, t. y. jau po apklausos nutraukimo dėl neprisijungimo. Taigi, pareiškėjui buvo suteiktos pilnos galimybės pateikti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus.
Pažymi, kad norint gauti Leidimą, Departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas, jos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Šios apklausos yra vienintelė galimybė Departamentui patikrinti ar pareiškėjo deklaruojami tikslai atitinka realybę. Kadangi dėl kalbos barjero 2025 m. gegužės 26 d. apklausoje pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į klausimus, o į 2025 m. gegužės 29 d. apklausą neprisijungė, konstatuotina, jog jis nepagrindė savo deklaruojamo tikslo dirbti individualioje įmonėje.
Mano, kad Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. individuali įmonė atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 25S141719, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Leidimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti Leidimą, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti Leidimą pateikė tuo pagrindu, kad A. S. individualioje įmonėje ketino dirbti pagal darbo sutartį virėju. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini). Asmeniui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų, išskyrus vertėją, jei užsienietis nekalba rusų kalba.
2025 m. gegužės 26 d. įvyko nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Tačiau nuotolinė apklausa buvo nutraukta, kadangi pareiškėjas sunkiai kalbėjo rusų kalba. Buvo suderinta, kad į sekančią nuotolinę apklausą pareiškėjas prisijungtų kartu su vertėju. Į el. paštą buvo išsiųstas naujas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką. 2025 m. gegužės 29 d. nuotolinė apklausa neįvyko, nes pareiškėjas neprisijungė į pokalbį, jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.
Ginčijamas sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 12 punkto pagrindu.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Departamentas Ginčijamo sprendimo motyvuose nurodė, jog pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 64.3¹ papunktį, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Pagal Aprašo 642 punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
Motyvuose taip pat pažymėta, kad asmuo formaliai atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybe, kad atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija ir neatsakė į užduotus klausimus, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti A. S. individualioje įmonėje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Paminėta ir tai, kad, remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 ir įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė: norėdamas gauti Leidimą Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, atsakė nenuosekliai, atsakymai nesutapo su informacija pateikta prašyme (6.10 papunktis). Asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (7 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas asmuo formaliai atitiko UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, todėl, vadovaujantis Aprašo 64.3¹ papunkčiu, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti Leidimą per išorės paslaugų teikėją, naudojantis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, būtina atlikti užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad 2025 m. gegužės 26 d. įvyko nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Tačiau nuotolinė apklausa buvo nutraukta, kadangi pareiškėjas sunkiai kalbėjo rusų kalba. Buvo suderinta, kad į kitą nuotolinę apklausą pareiškėjas prisijungs kartu su vertėju. Į pareiškėjo el. paštą buvo išsiųstas naujas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką (2025 m. gegužės 29 d. 9.0 val.).
Atsiliepime į skundą Departamentas nurodė, kad Departamento darbuotoja prie 2025 m. gegužės 29 d. apklausos prisijungė 05:59 UTC (8:59 Vilniaus laiku). Prisijungus į apklausą darbuotoja 10 minučių ir 49 sekundes laukė pareiškėjo, tačiau šis neprisijungė (nuo 8:59 iki 9:10). Atsiliepime į skundą Departamentas taip pat pripažino, kad pareiškėjo pateiktos nuotraukos, jog jis laukia kol bus įleistas į apklausą yra 10:11, t. y. jau po apklausos nutraukimo dėl neprisijungimo. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog jis su vertėju jungėsi į pokalbį, tačiau nebuvo pakviesti. Papildomai šią aplinkybę patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens 2025 m. birželio 2 d. kreipimasis į Departamentą su prašymu informuoti, kaip reikėtų toliau elgtis šioje situacijoje ir ar bus skiriamas naujas laikas pokalbiui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad pareiškėjo pateikti duomenys Leidimui gauti neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, nebuvo atlikta užsieniečio nuotolinė apklausa (2025 m. birželio 29 d.), taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pateikti duomenys Leidimui gauti neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, Ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad tinkamo, išsamaus ir pagrįsto individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant ginčijamus sprendimus, Departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, nes nenustatė visų esminių aplinkybių, būtinų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų taikymui. Departamentas priėmė Ginčijamą sprendimą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Nagrinėjamu atveju, Departamentas turėjo pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo siekiu gauti Leidimą darbo pagrindu ir atlikti individualų pareiškėjo vertinimą, tačiau to neatliko, priėmė Ginčijamą sprendimą neatitinkantį VAĮ įtvirtintų išsamumo, objektyvumo principų. Pažeidė vieną svarbiausių ir pagrindinių asmens teisių, taip pat įtvirtintą ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje „kiekvieno asmens teisę būti išklausytam“, tuo labiau, kad pareiškėjas buvo suinteresuotas dalyvauti pokalbyje, todėl pokalbio vengimo galimybė atmestina.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo skundas tenkinamas, Ginčijamas sprendimas panaikinamas.
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas sudaro 600,00 Eur už skundo parengimą ir 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2025 m. birželio 30 d. SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi skundą teismui pareiškėjas pateikė 2025 m. birželio 30 d. (2025 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2024 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2335,90 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5 893,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 600,00 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš Departamento.
Taip pat į bylą pateiktas 2025 m. birželio 25 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 150619550, patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl taip pat priteistina pareiškėjui iš Departamento.
Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjui iš Departamento priteistina 622,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 25S141719.
Priteisti pareiškėjo K. G. (K. G.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 622,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus, 50 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.