- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 1-31-322/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Danutė Činčiuvienė, Lionė Užubalienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K., gimęs 1961-11-06 Raseinių rajone, lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos BK 138 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. K. 2014m. rugsėjo 4d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų, J. V. vieną kartą spyrė į kairę koją, sugriebęs už rūbų parvertė ant žemės ir atsisėdęs ant krūtinės sudavė rankomis ne mažiau kaip šešis smūgius į krūtinę, tuo nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje mentėje, odos nubrozdinimus kairiajame kelyje, dešiniajame petyje, kairiajame žąste, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės sumušimą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. K. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju J. V. arkiniame garaže po vienu stogu yra įsirengę atskiras darbines patalpas. Santykiai judviejų nėra draugiški. 2014m. rugsėjo 4d., apie 17 val. sutikęs prie garažo J. V. norėjo išsiaiškinti, kodėl pastarasis apkaltino jo sūnų kuro vagyste iš sandėlio, nes sūnus kuro nevogė. J. V. supyko, iš karto puolė ant jo šaukdamas, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu jis nugriuvo ant žemės, o J. V. užgriuvo ant jo, jis visais įmanomais būdais norėjo apsiginti nuo J. V., tačiau kad būtų spyręs J. V. į kairę koją ar kad būtų atsisėdęs jam ant krūtinės ir sudavęs ne mažiau kaip 6 smūgius į krūtinę – tokių dalykų nepamena. Gynėsi, nes J. V. buvo ant jo užvirtęs. Jį buvo ištikęs didelis stresas, J. V. jis specialiai nemušė, bet neatmeta galimybės, kad gindamasis galėjo suduoti, nes norėjo išsilaisvinti iš tos situacijos, kadangi J. V. buvo ant jo užvirtęs. Po grumtynių jam buvo truputį nubrozdintas veidas, bet į medikus nesikreipė. Ar J. V. gydėsi ar nesigydė nežino, mano, kad abu vienodai nukentėję, matomai dėl to klydo, tačiau šiandien labai gailisi, kad tas įvykis įvyko, kad jo metu galėjo sužaloti žmogų. Sutinka, kad J. V. savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Žinojo , kad yra pareikštas J. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, todėl stengėsi pasiųsti 150 Eur žalos atlyginimo paštu, bet reikėjo nukentėjusiojo asmens kodo, todėl nenorėjo pas jį eiti ir pinigų nebepasiuntė. Kitų galimybių tai padaryti taip pat neturėjo. Dabar sutiktų J. V. sumokėti 150 Eur žalos atlyginimo.
Papildomai A. K. paaiškino, kad kaltu pagal pateiktą kaltinimą prisipažįsta visiškai, atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka su ieškiniu dėl turtinės žalos 144 Eur atlyginimo ir iš dalies sutinka atlyginti neturtinę žalą 150 Eur, bei atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis J. V. paaiškino, kad A. K. garaže remontuodavo mašinas, paskui garaže ėmė dirbti A. K. sūnus. J. V. parodė, matydavęs, kad pas A. K. sūnų į garažą atvažiuodavo draugai, ėmė pastebėti, kad iš jo traktoriaus bako dingsta kuras. Rugsėjo 4d. ryte susitiko su A. K. prie garažo ir jam papasakojo apie kuro dingimą, jiedu apžiūrėjo patalpas pasikalbėjo ir tuo viskas baigėsi. Tą pačią dieną, apie 17 val. jis vėl susitiko prie garažo su A. K., kuris pareiškė, kad be reikalo apšmeižė jo sūnų, nes sūnus kuro nevogė. Tai išgirdęs jis A. K. pasakė, kad gal pats A. K. buvo į garažą atėjęs. Kilo konfliktas ir A. K. spyrė jam į kairės kojos kelį, puolė, griebė už rūbų. Jis apvirto aukštielninkas ir A. K. apsižergęs jį per krūtinę ėmė smaugti ir kumščiais daužyti krūtinę. Jis prarado sąmone, paskui atsipeikėjo pajutęs, kad A. K. jam ranka plekšnoja per veidą ir išgirdo kaimyno J. R. balsą sakant : „Albertai, ką darai“. Tada A. K. nuo jo pasitraukė. J. R. jį pasodino. Jam svaigo galva, pasidarė bloga ir buvo sunku kvėpuoti. Jis paskambino žmonai, kuri iškvietė greitąją ir policiją. Ligoninėje jam suteikė pirmąją pagalbą. Namuose pasijautė blogai, sekančią dieną važiavo į Kauną, pas ekspertus, ten belaukiant vėl pasidarė bloga, nuvežė jį į ligoninę, vėl suteikė med.pagalbą, tačiau į ligoninę nebuvo paguldytas. Vėliau ambulatoriškai gydėsi pas šeimos gydytoją. Dėl A. K. veiksmų patyrė turtinę žalą - 579,24 Eur, į kurią įskaitoma vaistai, kelionės išlaidos, ekspertizės išlaidos ir advokato išlaidos ir neturtinę žalą 1448,10 Eur, kurią patyrė dėl didelio fizinio skausmo, nepatogumų , lankymosi pas gydytojus, negalėjimo padėti šeimai prie ūkio darbų, be to, dėl patirto streso po įvykio buvo aptraukta akis, teko važiuoti į Kauno klinikas operuotis, mano, kad regėjimas pablogėjo dėl jo smaugimo. Sumušimas atsiliepė gyvenimo kokybei, dar ir dabar svaigsta galva. A. K. neatsiprašė, dėl žalos atlyginimo nesitarė, nors ir buvo susitikę, mano, kad atsiprašyti A. K. turėjo jau anksčiau, dabartiniu metu, teisme atsiprašymo nepriima.
Liudytojas J. R. paaiškino matęs prie garažo A. K., kuris buvo kojomis apsižergęs ant žemės gulintį J. V. ir smūgiavo rankomis jam į krūtinę. Jis sušuko A. K.: „ ką darai“, tuomet A. K. paleido J. V. ir nuėjo. Priėjęs prie J. V. jį pakėlė, pasodino, J. V. skundėsi, kad jam bloga,paskui telefonu išsikvietė žmoną.
-VšĮ Raseinių ligoninės priėmimo- skubios pagalbos įdėtinis lapas( 6 b.l.) iš kurio matosi, kad 2014-09-04, 18, 01 val. J. V. atvežtas GMP į priėmimo skyrių dėl traumos( smurtas), kreipimosi priežastys: po pietų užpuolė kaimynas, pargriovė, spaudė keliais krūtinę, smaugė buvo kelioms minutėms praradęs sąmonę;
-Specialisto išvada, kurioje konstatuota J. V. poodinė kraujosruva kairėje mentėje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešiniame petyje, , kairiame žaste, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais , bukais daiktais šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai tiriamojo nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl krūtinės sumušimo J. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi šiuo atveju J. V. sveikata sutrikdyta ilgesiam kaip 10 dienų terminui.
Kaltinamasis A. K. panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos BK 138 str. 1d. dispoziciją.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje pareikštas J. V. civilinis ieškinys dėl 1448,10 Eur neturtinės žalos ir 144,81 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 434,43 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Lietuvos CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal Lietuvos CK 6.250 str. 1d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio privalu atsižvelgti į CK 6.250 str.2d. nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Akivaizdu, kad dėl nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jo sužalojimo, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, moralinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą( geria raminamuosius vaistus), nepatogumus( teko važinėtis pas gydytojus, ekspertus, negalėjo šeimai padėti prie ūkio darbų), todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas, tačiau prašoma priteisti žala laikytina aiškiai per didele. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau atsižvelgiama, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis J. V., galimai nepagrįstai apkaltindamas A. K. ar jo sūnų kuro vagyste. Be to, nors nukentėjusysis susiejo jo sumušimą su pablogėjusiu regėjimu ir kitais sveikatos negalavimais, vienok, jokių savo teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Nėra duomenų, kad sveikatos sužalojimas sukėlė ar ateityje gali sukelti sveikatai sunkias pasekmes. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis taip pat turi sveikatos problemų( pateikė įrodymus), todėl atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Ieškinys dėl turtinės 144,81 Eur žalos atlyginimo tenkintinas, nes iš esmės pagrįstas rašytiniais įrodymais, kaltinamasis ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta.
Nukentėjusiojo interesus atstovavo advokatė pagal sutartį( b.l.10,11), sutarties užmokestis 434,43 Eu( 1500 Lt), kuris priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajam.
Kaltinamasis ir jo gynėja pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir perduoti pagal laidavimą jo žmonos I. K. atsakomybėn, laidavimą skirti be užstato( b.l.84), prašyme nurodoma, kad A. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, sąlygos, būtinos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str. 2d. yra.
Prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas. Lietuvos BK 40 str.1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 d. nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pripažintina, kad nėra pagrindo atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra BK 40str. 2 d. nurodytų sąlygų visumos. Taip, A. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką - nesunkų tyčinį nusikaltimą, bet nagrinėjamu atveju nėra kitų dviejų sąlygų: BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas suprantamas kaip teisingų ir išsamių paaiškinimų, atskleidžiančių veikos padarymo aplinkybes, davimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Kaltės pripažinimas turi būti visiškas ir besąlygiškas, susijęs su gailėjimusi dėl padarytos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltės kategoriškai nepripažino ir iš esmės nenurodė jokių įvykio aplinkybių, tiesiog teigė nežinąs kodėl J. V. jį kaltina dėl sumušimo. Teisme A. K. kaltu prisipažino, tačiau neturėjo dėl to vieningos, nuoseklios pozicijos, aiškino neprisimenąs, kad būtų spyręs nukentėjusiajam į kairę koją, aiškino kad ne jis, o nukentėjusysis buvo ant jo užgriuvęs, o jis tik stengėsi išsivaduoti, kad specialiai nemušė nukentėjusiojo, bet vėlgi neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti gindamasis, pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet į savo gynėjos klausimą atsako „ nesutinku, aš tiek smūgių negalėjau suduoti, per daug smūgių nurodyta kaltinime“. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme teigė, kad įvykio niekas nematė, vienok byloje liudytoju apklaustas J. R. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, parodė matęs kaip A. K. buvo apsižergęs kojomis ant žemės gulinį J. V.. Tuo tarpu kaltinamasis liudytojui klausimų teisme dėl to neuždavė, neišsakė savo prieštaravimų dėl galimai neteisingų liudytojo parodymų. Toks kaltinamojo elgesys nelaikytinas visišku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsiprašymas nukentėjusiojo teisme taipogi gana deklaratyvus ir nepakankamai nuoširdus, vertintinas kaip siekimas būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tenka sutikti su nukentėjusiojo nuomone, kad kaltinamasis po įvykio( 2014-09-04) turėjo pakankamai laiko atsiprašyti nukentėjusiojo, pabendrauti su juo pasiteirauti dėl sveikatos ir žalos atlyginimo, dėl pastarosios pažymėtina, kad net dalies žalos neatlyginimas motyvuojant, kad norėjo pervesti 150 Eur paštu, bet prireikė nukentėjusiojo asmens kodo , kurio jis neturėjo, o klausti nenorėjo, dar kartą patvirtina, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir teisme galiausiai prisipažino ir nurodė apgailestavimą tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų. Aptartos aplinkybės liudija ir apie sąlygos bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti , jeigu ji buvo padaryta, nebuvimą.
Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra teigiamai charakterizuojamas (jokios neigiamai jo asmenį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra), todėl yra pagrindo manyti, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį, o ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam skirtina negriežta laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos BK 138 str.1d. laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.
Priteisti iš A. K. 350 Eur( tris šimtus penkiasdešimt eurų ) neturinės ir 144,81 Eur( vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro centą) turtinės žalos atlyginimo bei 434,43 Eur ( keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro centus) atstovavimo išlaidų J. V..
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.