- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2-14801-1101/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09396-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 26 640,05 Eur skolos, 247,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ir pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini). Atsakovė už pateiktą šilumos energiją nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. susidarė 26 640,05 Eur įsiskolinimas. Atsakovė su ieškove nėra sudariusi individualios rašytinės šilumos pirkimo pardavimo sutarties, tačiau minėtų objektų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais yra sudariusi su atsakove neterminuotą energijos pirkimo pardavimo sutartį.
3. Pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punktų įvaduose sumontuoti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, kurių pagalba yra fiksuojama ir apskaičiuojama visa pastatuose sunaudota šilumos energija. Pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei priklausanti patalpa, visa suvartota šilumos energija skolos susidarymo laikotarpiu buvo apskaitoma pagal įvadinį skaitiklį ir suvartotas šilumos kiekis vartotojams paskirtomas pagal Komisijos 2016 m birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles, o pastate adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei priklausanti patalpa, visa šilumos energija skolos susidarymo laikotarpiu buvo apskaitoma pagal įvadinį skaitiklį ir suvartotas šilumos kiekis vartotojams paskirtomas pagal minėto Komisijos nutarimu patvirtinto Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodą Nr. 1, kuris taikomas kartu su metodu Nr. 5 taisykles.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktų sąskaitų nėra aišku, pagal kokią metodiką ji paskaičiuoja šilumos paskirstymą, šie paaiškinimai pridėti tik ieškinio motyvuojamojoje dalyje, todėl atsakovei yra neaišku, pagal kokius metodus ieškovė apskaičiuoja mokestį už suvartotą elektros energiją, nežino, ar tinkamas metodas parinktas ir ar nepažeistos atsakovės teisės bei teisėti interesai dėl netinkamo skaičiavimo metodo parinkimo. Ieškovė turi pareigą sudaryti šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartį, kurioje turi būti aptartos individualios sąlygos dėl atsakovei tiekiamos šilumos energijos nurodytuose atsakovei priklausančiuose objektuose. Ieškovė negali reikalauti pažeistos teisės gynimo, kai pati nesilaiko teisės aktų jai priskirtų pareigų. Be to, patalpose, esančioje (duomenys neskelbtini), apskritai nėra tiekiama šilumos energija, nes šioje patalpoje nėra radiatorių, o tik magistraliniai vamzdžiai į kitas patalpas, todėl tai negali būti laikytina šilumos energijos tiekimu atsakovei.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, nurodė, jog laikosi pozicijos, kad šilumos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, atsakovė niekada neišreiškė valios tokios sutarties sudarymui, vien faktas, kad šilumos tinklai yra prijungti prie generalinių tinklų, dar nereiškia valios išraiškos iš kliento (atsakovės) pusės. Juo labiau, kad patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra apskritai neturinti šildymo įrengimų ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, iš esmės šiluma apskaičiuota už bendro naudojimo patalpas, nors šiame pastate bendrų patalpų nėra. Šilumos teikėjas privalo sudaryti šilumos teikimo sutartį su vartotoju, kad būtų tinkamai tiekiama paslaugas, kadangi šilumos tiekėjas neturi rinkoje konkurentų. Iš ieškovės pusės niekada nebuvo reikšta jokių pasiūlymų, tiesiog ieškovė vienašališkai išrašydavo sąskaitas, net neaišku, ar tokios paslaugos atsakovei reikalingos. Šilumos teikimo fakto atsakovė neginčija, tam tikra apimtimi skola egzistuoja, tačiau neaišku, kokia apimtimi, nes tiek sutarties sudarymo momentas, tiek parinkti įkainiai, tiek tiekiamos šilumos kiekiai yra vienašališkai primesti iš ieškovės pusės. Patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), suvartotos energijos kiekis paskirstomas pagal metodą Nr. 4, pagal kurį skaičiuojama pagal kvadratūrą, o turėtų būti skaičiuojama pagal kubatūrą, nes patalpos yra skirtingų aukščių, todėl mokėtina suma būtų mažesnė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Paduotu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šilumos energiją, tiektą atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, esančioms adresais (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Prie ieškinio pateikti išrašai iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad minėti objektai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ginčo dėl to, kad nurodyti objektai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, byloje nėra. Ieškovė už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. minėtiems objektams atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė neginčija, kad minėtų sąskaitų ji apmokėjusi nėra.
8. Vienas iš nesutikimo su ieškiniu argumentų yra tas, kad, atsakovės teigimu, ieškovė su atsakove privalėjo sudaryti rašytinę šilumos pirkimo pardavimo sutartį, kurioje būtų konkrečiai aptartos šilumos tiekimo sąlygos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, tačiau, priešingai nei įrodinėja atsakovė, šis faktas nereiškia, kad šalių nesiejo elektros energijos pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Teisės aktai nenumato privalomos rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties formos. Energijos tiekimo vartotojams pirkimo pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus (CK 6.161, 6.383 straipsniai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šio sprendimo 2 punkte nurodytų objektų šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės argumentą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis dėl šilumos energijos teikimo minėtiems atsakovei nuosavybės teise priklausantiems objektams. Atsakovė, teigdama, jog neaišku, ar jai tokios paslaugos (tiekiama šiluma) buvo reikalingos, jokių veiksmų, kad jos turtui nebūtų tiekiama šilumos energija, nesiėmė.
9. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas ir tuo, kad ieškovė vienašališkai parinko šilumos energijos paskirstymo metodus; nėra aišku, ar ieškovės parinkti šilumos paskirstymo metodai bei įkainiai nepažeidžia atsakovės teisių.
10. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Skolos susidarymo laikotarpiu aktualios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
11. Pastatai, esantys adresais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik atsakovei, t. y. šiuose pastatuose vienintelė šilumos energijos vartotoja yra atsakovė, todėl skaičiuojant atsakovei mokėtiną sumą už šiems pastatams patiektą šilumos energiją šilumos paskirstymo metodai nebuvo taikomi. Šiuose pastatuose sunaudotas šilumos kiekis apskaičiuotas pagal pastatuose įmontuotus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus.
12. Pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei priklausanti patalpa, visa suvartota šilumos energija skolos susidarymo laikotarpiu buvo apskaitoma pagal įvadinį skaitiklį ir suvartotas šilumos kiekis vartotojams paskirstomas pagal Komisijos 2016 m birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles. Ieškovė nurodė, kad taikant šį metodą šilumos energija pastato (duomenys neskelbtini), savininkams buvo paskirstyta pagal patalpų kvadratūrą. Atsakovės teigimu, toks paskirstymas nėra teisingas, nes patalpų aukštis yra nevienodas, todėl šilumos kiekis turėjo būti paskirstomas pagal patalpų tūrį. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu, 133.4 punktą patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, šilumos tiekėjui pirkimo pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais privalo pateikti šilumos vartotojai. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad laikotarpiu, už kurį paskaičiuotas įsiskolinimas, būtų kreipusis į ieškovę, pateikdama duomenis apie skirtingus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), aukščius. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovė nepagrįstai paskirstė suvartotos šilumos kiekį pastato (duomenys neskelbtini), savininkams, pagal patalpų plotą.
13. Įsiskolinimas atsakovei priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), paskaičiuotas už tiektą šilumą pastato bendro naudojimo patalpoms. Todėl atsakovės argumentas, kad šioms atsakovei priklausančioms patalpoms net nėra tiekiama šilumos energija ir patalpose nėra radiatorių, nepaneigia įstatyminės atsakovės pareigos mokėti už šilumos energiją, tiektą pastato bendro naudojimo patalpoms (CK 4.76 straipsnis). Tokia atsakovės pareiga įtvirtinta ir šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu, 133.2 punkte.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl skolos už patiektą šilumos energiją priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, - ieškovei iš atsakovės priteistina 26 640,05 Eur dydžio skola.
15. Konstatavus, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove už šilumos energiją, ieškovei iš atsakovės priteistinos 247,80 Eur dydžio kompensuojamosios palūkanos nuo neapmokėtų sąskaitų, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d. (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
16. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (26 887,85 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 605 Eur dydžio žyminis mokestis ir 3,48 Eur išlaidos, susiję su išrašais iš Nekilnojamojo turto registrų, iš viso – 608,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, ieškovei akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 26 640,05 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų ir 05 ct) įsiskolinimą už šilumos energiją, 247,80 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 80 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (26 887,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 608,48 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.