Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-03 · Byla Nr. N-444-962-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-03
Bylos Nr.
N-444-962-11
Teisminio proceso Nr.
4-21-3-00150-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-962/2011Teisminio proceso Nr. 4-21-3-00150-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu L. J. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir jai skirta nuobauda – įspėjimas. Nuobauda skirta už tai, kad L. J. 2010 m. vasario 19 d., apie 10.50 val., atbula vairuodama automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį, kurį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti nuobaudą, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. L. J. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliaciniame skunde Institucija kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdama, kad nebuvo pagrindo L. J. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskyrė L. J. ženkliai švelnesnę nuobaudą nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios – įspėjimą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pritaikė nepagrįstai. Tai, kad pažeidėja gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jos atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė galėjo būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose (ATPK 30 str. 2 d.). Kitos teismo nutarime išvardintos aplinkybės (atlygino žalą, nedirba, augina du mažamečius vaikus) – taip pat nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir vienareikšmiškai išvadai dėl tyčios L. J. veikoje buvimo, jų nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad institucija ar pareigūnas (šioje byloje – pirmosios instancijos teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Taigi analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, bausdamas L. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turėjo pareigą nuodugniai ištirti ir ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis įrodyti tyčios jo veiksmuose buvimą, bei patvirtinti arba paneigti, jog L. J. suvokė padariusi eismo įvykį ir tikslingai, siekdama už jį išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos išvažiavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007).Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarimą L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius