Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rūtos Mickevičienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su Ž. Š., D. K., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų asmenų naudai, vertė nukentėjusįjį R. R. perduoti turtą ir suteikti turtinę teisę, tai yra 2015 m. liepos 2 d., apie 16.00 val., jis (A. T.) priėjęs kartu su D. K. prie R. R. automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio ties Jakšto g. 11-uoju namu, Vilniuje, jis (A. T.) su D. K. bendrais veiksmais panaudojo psichinę prievartą ir fizinį smurtą prieš R. R.: D. K. jėga išsitempė R. R. iš jam priklausančio automobilio, o jis (A. T.), siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir maksimaliai apriboti galimybę kviestis pagalbą, įlindęs pro keleivio pusės priekines dureles į automobilio saloną, ištraukė iš užvedimo spynelės užvedimo raktelį, kurį pasiėmė su savimi, ir liepė R. R. sėsti į J. T. vardu registruotą automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu R. R. buvo pasodintas prieš savo valią į minėtą automobilį, ir, apribojus jo laisvę, R. R. priverstinai nuvežė į Pūčkorių mišką, esantį Pavilnių regioniniame parke, Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, kur R. R. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, tai yra jis (A. T.) sudavė R. R. vieną kartą kumščiu į pilvą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę, vėliau sulenkiamu peiliu brūkštelėjo per kairės rankos plaštaką, taip baugindamas nukentėjusįjį ir sakydamas, jog nemeluotų, kad neturi pinigų, D. K. delnu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. R. per veidą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę, Ž. Š. vieną kartą kumščiu sudavė R. R. į krūtinę, bei grasindami nužudyti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatą, be teisėto pagrindo reikalavo iš R. R. pinigų. Ž. Š. ir D. K. privertė R. R. pasirašyti 2 vekselius po 2 900 eurų, o jis (A. T.) atėmė iš R. R. su savimi turėtus 30 eurų. Po to, grįžus prie R. R. automobilio, stovėjusio ties Jakšto g. 11-uoju namu, Vilniuje, R. R., būdamas įbaugintas panaudoto smurto, prieš savo valią atidavė jam (A. T.) su savimi turėtus reikalaujamus 550 eurus. Taip A. T., veikdamas bendrininkų grupe, savo bei kartu veikusių asmenų naudai prievartavo iš nukentėjusiojo R. R. turtą bendrai 6 380 eurų sumai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A. T. sulaikytas 2016 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi A. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas A. T. buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad nutartis nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Skunde teigiama, jog kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta 2015 m. liepos 2 d., o kaltinamasis A. T. sulaikytas tik 2016 m. vasario 3 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų. Toks laikotarpis buvo pakankamas pasislėpti, jei tokį ketinimą kaltinamasis A. T. būtų turėjęs. Gynėja taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis A. T. nėra saistomas socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Anot gynėjos, kaltinamasis A. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią yra deklaravęs, o iš byloje esančios pažymos matyti, kad turi realią galimybę įsidarbinti. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti bausmė negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėja taip pat pažymi, jog kaltinamajam A. T. nėra inkriminuotas reikšmingesnis ar aktyvesnis vaidmuo darant nusikalstamą veiką nei kitiems kaltinamiesiems, todėl teismas nepagrįstai atsižvelgė į ginamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Be to, nors kaltinamasis praeityje yra teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (neteisėtą žmonių gabenimą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimą, vagystę), todėl ankstesni teistumai neduoda pagrindo teigti, kad laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas. Per laikotarpį nuo kaltinamojo sulaikymo byloje neatsirado jokių faktinių duomenų, patvirtinančių jo ketinimą nusikalsti, nors praktika rodo, kad iš įkalinimo įstaigų yra daromi nusikaltimai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomosios priemonės, įskaitant ir suėmimą, gali būti skiriamos (pratęsiamas terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo R. R. apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, liudytojų apklausos protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. T. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. T. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas įvertino ir BPK 122 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. T. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai (nevedęs, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio), praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs. Gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šios išvados nepaneigia. Vertinant visas nurodytas aplinkybes kompleksiškai, daroma išvada, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. T. suėmimo terminą pratęsė taip pat nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas), jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Bylos medžiagoje pakanka duomenų, kad A. T., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Svarbu pažymėti, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas, o inkriminuojamą veiką galimai padarė neišnykus teistumui. Be to, kad A. T. kaltinamas padaręs sunkų turtinio pobūdžio nusikaltimą, praeityje jis taip pat teistas ir dėl turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymo, taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. T. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Byloje esantis raštas dėl įdarbinimo nepatvirtina kaltinamojo įdarbinimo realumo ir pajamų gavimo, juo labiau nepaneigia naujų nusikalstamų veikų rizikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Suėmimas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi kaltinamajam A. T. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.