Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-548-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
AN2-548-932/2019
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00264-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-548-932/2019Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00264-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.1.; 16.9.7.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo J. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį - 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir J. M. paskirta subendrinta 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarimu J. M. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 09.12 val., Trakų r. sav., Lentvario sen., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 19,60 kilometre, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,77 ± 0,01 prom. neblaivumas, vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir šio eismo įvykio metu apgadino gatvės bortelius, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje; taip pat vairavo transporto priemonę, neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas KET 226 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu J. M. prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 7 nutarimu už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirtą 1 200 Eur dydžio baudą, taip pat panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sumažinti tokios teisės atėmimo terminą.

3. Apeliantas teigia iš esmės sutinkantis su teismo paskirta bauda, vis tik, esant galimybei, prašo ją sumažinti, taip pat leisti paskirtą baudą sumokėti bent per 12 mėnesių laikotarpį. Teigia, jog iš karto tokio dydžio baudos sumokėjimas tiek jam, tiek ir jo šeimai būtų pernelyg nepakeliama našta.

4. Pasisakydamas dėl teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės atėmimo vairuoti transporto priemones), pažymi, kad nustatytas tokios priemonės terminas yra per griežtas ir neproporcingas. Mano, kad teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, neįvertino jo pateiktų dokumentų, dėl ko priėmė neobjektyvų sprendimą.

5. Akcentuoja, kad jam (apeliantui) teisė vairuoti yra būtina, kad galėtų dirbti ir taip išlaikyti šeimą. Pats dirba statybų srityje, transporto priemonė yra pagrindinis jo darbo įrankis, be kurio negalėtų išsiversti. Neturėdamas teisės vairuoti, jis neteks darbo, o šeima – pragyvenimo šaltinio. Kartu su skundu pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą-tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta įmonė pažymi aktyviai bendradarbiaujanti su juo (apeliantu). Matyti, kad jis dažnai samdomas subrangos pagrindais (turi krovininį automobilį), iš įvairių prekybos centrų tiekia įmonei reikiamas statybines medžiagas, pristatydamas jas į atitinkamus statybos objektus, dažnai esančius už Vilniaus miesto ribų. Be to, subrangos pagrindais yra samdomas atlikti ir statybos darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkauja ir prašo neatimti tokiam ilgam laikotarpiui teisės vairuoti, kadangi nebegalės toliau tęsti bendradarbiavimo. Atitinkamai jis (J. M.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebegalės dirbti su minėta įmone.

6. Neginčija, jog įvykio metu vairuotas automobilis buvo neapdraustas, tačiau taip atsitiko netyčia. Dėl didelio užimtumo buvo pamiršęs apdrausti transporto priemonę, tačiau tokią klaidą ištaisė. Taip pat apeliantas pažymi po įvykio padaręs reikiamas išvadas, savo noru kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“, kur išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Iš pateiktos medicininės pažymos matyti, kad per 5 metus nėra kreipęsis dėl konsultacijos ar gydymo

7. Atkreipia dėmesį, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis, nesuvaldęs automobilio, apgadino gatvės bortelius, tačiau tokia aplinkybė nėra teisinga. Tuo tikslu kartu su skundu teikia UAB „Cirle K Lietuva“ raštą, kuriame nurodyta, kad įmonė dėl įvykio neturi jokių pretenzijų, eismo įvykio deklaracija nepildyta.

8. Nurodo esantis vedęs, augina du vaikus. Vienas sūnus lanko futbolo mokyklą, dėl ko tenka jį nuolat vežti į treniruotes bei varžybas po įvairius Lietuvos miestus (kartais varžybos vyksta net 2 kartus per savaitę). Be automobilio išsiversti yra iš esmės neįmanoma. Sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis (550-550 Eur).

9. Gailisi padaręs administracinius nusižengimus, kategoriškai pasižada ateityje daugiau tokio elgesio nebekartoti. Iki įvykio gali save charakterizuoti kaip drausmingą vairuotoją, piktybiškai nepažeidinėjantį KET. Dėl savo poelgio išgyvena, jam gėda prieš artimuosius, pažįstamus ir draugus.

10. Apelianto įsitikinimu, jam paskirta administracinė nuobauda savo tikslus pasieks, jeigu jam bus paskirta tik bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba bent jau atėmimo terminą nustatant kuo trumpesnį. Nėra piktybinis teisės pažeidėjas, po administracinės nuobaudos paskyrimo itin stengiasi pasitaisyti, padarė reikiamas išvadas, padarytas poelgis yra atsitiktinis.

11. Prašymas nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą grindžiamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu. Apeliantas nurodo esant būtina įvertinti tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi; nusižengimas padarytas nesąmoningai ir nepiktybiškai, yra atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, pažeidžiant KET; teisė vairuoti būtina vykdant darbines funkcijas, taip pat norint pasiekti darbo vietą, galiausiai tai pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis; be to, neturėdamas teisės vairuoti negalės vežti vaikus į mokyklą; svarbios ir anksčiau nurodytos aplinkybės dėl išklausyto privalomos programos, tai, kad nėra įrašytas į Priklausomybės ligų įskaitą, padarė kritiškas išvadas ir pasižada daugiau nebenusižengti. Teisės atėmimas vairuoti 3 metų laikotarpiui sukeltų neproporcingai didelius nepatogumus. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atitinkamų nutarimų nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-7-4/2013, akcentuojant, kad skiriama administracinė nuobauda turi būti proporcinga, nevaržanti asmens labiau negu reikia pasiekti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nebūtų pernelyg griežta.

12. Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. M. apeliacinis skundas netenkintinas

13. Kaip matyti iš pateikto skundo turinio, apeliantas neginčija savo kaltės dėl įvykdytų administracinių nusižengimų ir iš esmės siekia švelnesnės administracinės nuobaudos. Tiesa, vieną aplinkybę, kaip galima suprasti, neigia, t. y. nurodo, jog aplinkybė dėl apgadintų bortelių nėra teisinga. Tuo tikslu kartu su skundu pateikė UAB Circle K Lietuva“ raštą, kuriame pažymėta, kad įmonė dėl įvykio neturi jokių pretenzijų, eismo įvykio deklaracija nepildyta (b. l. 54).

14. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas administracinis nusižengimas yra susijęs su alternatyvių padarinių sukėlimu, anksčiau nurodytas apelianto teiginys reiškia esant ginčijamą vieną iš būtinųjų nusižengimo požymių.

15. Pasisakydamas dėl nurodytos skundo dalies, aukštesnis teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas iki pat apeliacinio skundo padavimo neginčijo aplinkybės, jog eismo įvykio metu, nuvažiavęs nuo kelio, apgadino gatvės bortelius. Iš skundžiamame nutarime išdėstytų pirmosios instancijos teisme duotų J. M. parodymų matyti, kad pastarasis teigė, jog vienu metu automobilis ėmė slysti, jis nuvažiavo nuo kelio, apgadindamas gatvės bortelius (b. l. 41-43). Tai, kad apelianto vairuojamas automobilis atsitrenkė į bortelius, nurodė ir į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs pranešėjas, kas matyti iš ataskaitų žiūryklės duomenų (b. l. 8-9). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas bendrovės „Circle K Lietuva“ raštas, nurodant, jog įmonė dėl įvykio pretenzijų neturi, nepaneigia, jog buvo atsitrenkta į gatvės bortelius, juos apgadinant. Kaip galima suprasti, įmonė tiesiog pasirinko poziciją neteikti pretenzijų ar reikalavimų, tačiau toks pozicijos išreiškimas savaime nepaneigia paties eismo įvykio (beje, įvykio kilimo faktas yra įvardintas minimame rašte).

16. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų švelninti J. M. paskirtą administracinę nuobaudą.

17. Visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu paskyrė J. M. subendrintą administracinę nuobaudą, kurią sudaro 1 200 Eur dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Apeliaciniu skundu prašoma skirtą administracinę nuobaudą sušvelninti. Nagrinėjamo skundo turinys leidžia pastebėti, kad reikšdamas tokį prašymą apeliantas nėra pilnai nuoseklus – viena vertus, prašoma sumažinti paskirtą baudą ir leisti ją sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį; kita vertus, prašoma panaikinti specialiosios teisės atėmimą, pažymint, kad administracinės teisės tikslai ir uždaviniai (greičiausiai turima galvoje administracinės nuobaudos tikslus bei uždavinius) gali būti pasiekti paskiriant vien tik baudą, arba, teismui nenustačius pagrindų administracinio poveikio priemonės panaikinimui, prašoma bent jau sutrumpinti jos terminą.

19. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalaus dydžio baudą ir specialiosios teisės atėmimo terminą nustatė taip pat įstatymo numatytam minimaliam laikotarpiui, laikytina, kad reiškiami prašymai dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo yra susiję su ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu.

20. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Toks reikalavimas nereiškia būtinumo nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes, tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepaisant to, jog J. M. prašė neatimti jam teisės vairuoti (iš posėdžio garso įrašo girdėti, jog toks prašymas išsakytas bent keletą kartų). Teismas, konstatavęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ANK 415 straipsnio 1 dalies atveju (dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nepripažinta), paskyrė už J. M. įvykdytus administracinius nusižengimus baudas: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – minimalią baudą, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – artimą vidurkiui, bei už neblaivumo būklėje padarytą eismo įvykį skyrė specialiosios teisės atėmimą 3 metams. Nors teismas iš esmės nevertino J. M. asmenybės, jo prašymo neskirti nurodytos administracinio poveikio priemonės, pabrėždamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, visgi nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta administracine nuobauda nėra pagrindo.

22. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, esminis prašymas yra panaikinti teismo paskirtą specialiosios teisės atėmimą arba bent jau rasti galimybę sutrumpinti nustatytą terminą, kurį apeliantas vertina kaip neproporcingą ir sukeliantį pernelyg daug nepatogumų. Pagrindiniai argumentai, kuriais įrodinėjamas reikalingumas turėti teisę vairuoti, yra siejami su darbu. J. M. turi krovininį automobilį, kuriuo pristato įmonei „(duomenys neskelbtini)“ statybines medžiagas į įvairius statybos objektus Vilniaus mieste ir už jo ribų. Suprantama, kad netekęs teisės vairuoti J. M. negalės toliau vykdyti nurodytas funkcijas, tačiau tai nereiškia, kad administracinio poveikio priemonė jam pritaikyta nepagrįstai. Žinodamas, kad jo darbas yra susijęs su vairavimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas asmuo turėjo būti ypač atsakingas ir apdairus, juo labiau, suprasdamas, kad turimas darbas jam padeda materialiai išlaikyti šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, o sutuoktinės atlyginimas yra pakankamai nedidelis. Šiuo gi atveju apeliantas, iš vakaro suvartojęs apie 600 g degtinės (tokį kiekį įvardino pirmosios instancijos teismo posėdyje), ryte sėdo prie krovininio automobilio vairo, nors akivaizdu, jog išgertas stipraus alkoholio kiekis turėjo kelti įtarimą dėl galimybės vairuoti. Ta aplinkybė, kad jo darbinei veiklai yra būtinas teisės vairuoti turėjimas, apeliantui buvo aiškiai žinoma, tačiau tai pastarojo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Pabrėžtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

23. Tuo pačiu tikslinga pažymėti, jog nors dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės apeliantas ir nebegalės pats vairuoti, tačiau, kaip nurodyta skunde ir pateiktoje pažymoje-tarpininkavimo rašte (b. l. 53), UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį samdo atlikti ir statybos darbus, kuriais užsiimti pastarajam neiškils jokių kliūčių (duomenų, kad statybos darbų atlikimui būtų reikalingas automobilis, nėra). Laikytina, kad specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu J. M. galės vykdyti statybos darbus, kas jam garantuos pragyvenimo šaltinį (juolab, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti suinteresuota samdyti apeliantą, kurį charakterizuoja kaip patikimą darbuotoją). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog krovininis automobilis priklauso J. M., šis turi galimybę apsvarstyti transporto priemonės nuomos klausimą, kas vėlgi garantuotų tam tikras pajamas. Teismui suprantami argumentai, kad susiaurėjusi darbo galimybių sritis neprisidės prie finansinės gerovės, suprantama ir tai, kad kils nepatogumai šeimai, apeliantas negalės pats nuvežti vaikus į mokyklą ar varžybas, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą administracinio poveikio priemonės klausimą išspręsti apelianto pageidaujama linkme. Kita vertus, skunde išdėstyti teiginiai dėl sūnaus nuvežimo į treniruotes bei varžybas nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, jog išskirtinai tik J. M. yra vienintelis asmuo, galintis sūnų nuvežti į sporto užsiėmimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. su šeima gyvena Vilniaus mieste, todėl keturiolikmetis apelianto sūnus iš esmės turi galimybę nuvykti į treniruotes viešuoju transportu (esant reikalingumui, tėvai gali palydėti). Nenustatyta, kad į sporto varžybas, juo labiau, jeigu jos vyksta skirtinguose Lietuvos miestuose, vaikai privalo nuvykti individualiai, o ne organizuojant komandinę išvyką. Be to, šioje vietoje kyla klausimas, kaip apeliantas, dirbęs tiek statybos darbus, tiek veždavęs krovinius, sugebėdavo dar po kelis kartus per savaitę nuvežti/parvežti sūnų į kituose miestuose vykstančias varžybas.

24. Teismas neabejoja, kad skundą padavęs asmuo išties pergyvena dėl savo veiksmų, kritiškai įvertino poelgį ir ateityje dės pastangas nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, teigiamai vertintinas mokymo programos apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai išklausymas, tačiau tai nėra pagrindas švelnesnei nei įstatymo numatytai administracinei atsakomybei taikyti. Vienas iš J. M. padarytų nusižengimų yra išties itin šiurkštus ir pavojingas. Kaip matyti, apeliantas, nepaisant įvykio išvakarėse suvartoto pakankamai didelio alkoholio kiekio, ryte gana lengvabūdiškai sėdo prie vairo ir be didesnių svarstymų nusprendė vairuoti krovininį automobilį, prikrautą statybinių medžiagų. Važiuodamas magistraliniu keliu, J. M. nesuvaldė transporto priemonės ir padarė eismo įvykį, kuris tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė kur kas didesnių pasekmių. Kitas J. M. padarytas nusižengimas yra nepalyginamai mažesnio pavojingumo, tačiau šioje vietoje pastebėtina, kad apeliantas jau ne pirmą kartą nesilaiko pareigos apdrausti transporto priemonę savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamo įvykio metu J. M. dar galiojo už analogišką administracinį paskirta administracinė nuobauda. Nors ši aplinkybė kaip sunkinanti atsakomybę buvo pripažinta ANK 415 straipsnio 1 dalies atveju, tačiau ji tuo pačiu neabejotinai visumoje charakterizuoja asmenį.

25. Išsamiau analizuojant apelianto asmenybę, negalima nepažymėti, jog pastarasis praeityje yra padaręs ne vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi galiojančių nuobaudų. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas neleidžia laikyti, kad J. M. yra išskirtinai pavyzdingas kelių eismo dalyvis (b. l. 24-29). Pastebėtina, jog skunde apeliantas save įvardina kaip drausmingą vairuotoją, kas neatitinka byloje esančių objektyvių duomenų ir kelia abejones, kiek kritiškai pastarasis vertina savo elgesį kelyje. Beje, anksčiau J. M. už taip pat pakankamai šiurkštų nusižengimą (eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo) jau buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas. Taigi apeliantas jau yra patyręs tokios administracinio poveikio priemonės sukeliamas pasekmes, dėl ko turėjo ypatingai atidžiai įvertinti savo veiksmus, sėsdamas prie automobilio vairo, kai iš vakaro buvo suvartojęs didelį kiekį alkoholio.

26. Taip pat negalima nevertinti to, kad praeityje J. M. administracine tvarka nusikalto, būdamas neblaivus. Vienas toks nusižengimas įvykdytas šiais metais (2019 m. vasario mėn., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,01 prom.) šlaistėsi), kitas - anksčiau (2016 m. vasario mėn., būdamas neblaivus (1,91 prom.), viešoje vietoje, žemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, įžeidinėjo juos, nevykdė teisėtų reikalavimų) (b. l. 24-29). Nors pastarieji nusižengimai nėra susiję su transporto priemonės vairavimu, tačiau jie rodo, kad alkoholio vartojimas, o tuo pačiu ir polinkis, esant apsvaigus, pažeisti įstatymą, nėra atsitiktinis.

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad leistina alkoholio riba buvo viršyta ne minimaliai (beveik dvigubai), jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, atitinkamai nėra pagrindo panaikinti J. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę arba nustatyti trumpesnį jos taikymo terminą.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato galimybės mažinti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, kuri yra minimali, o išskirtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad net ir toks baudos dydis, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nekonstatuota. Atsakant į apelianto prašymą leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį, pažymėtina, kad baudos išdėstymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. pirmosios instancijos teismui tokio rašytinio prašymo nepateikė. Jau minėtoje ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.”. Tai reiškia, jog tuo atveju jeigu J. M. išties neturi galimybių sumokėti teismo skirtą baudą, pastarasis turės teisę ir galimybę pateikti aktualius dokumentus, susijusius su jo finansine padėtimi, mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai – dėl ilgesnio baudos mokėjimo termino nustatymo (kitaip tariant, šiuos klausimus išspręsti nuobaudos vykdymo stadijoje).

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto šeiminę padėtį, nutarė nekonfiskuoti J. M. priklausančios transporto priemonės, kas tik prisideda prie išvados, kad administracinės atsakomybės klausimas išspręstas tinkamai

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 7 nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė