- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2K-542/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Tomas Šeškauskas (pran.), Vytautas Greičius
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. K. apeliacinis skundas.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant prie jos nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė G. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 42 straipsnio 6 dalies 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsnio pagrindu G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Taip pat šiuo nuosprendžiu G. K. išteisintas pagal BK 144 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 7 d., apie 22.03 val., Vilniaus rajono Lavoriškių miestelyje, kelių Vilnius-Polockas ir Buivydžiai-Kena sankryžoje, vairuodamas V. J. automobilį „VW Vento" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET), (redakcija, galiojusi iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 53, 172, 174, 179.2, 180.2 ir 181 punktų reikalavimus tuo, kad, nesiimdamas būtinų atsargumo priemonių, viršijo nurodytoje vietoje leistiną 40 km/h važiavimo greitį ir važiavo didesniu kaip 85 km/h greičiu. Matydamas ta pačia eismo juosta priekyje lėčiau važiuojančias transporto priemones „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 80" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai, kad „Audi 80" vairuotojas sankryžoje parodė kairiojo posūkio signalą, nepalaukė, kol priekyje važiuojantys vairuotojai atlaisvins važiuojamąją kelio juostą, ar neapvažiavo jų iš dešinės, bet, lenkdamas šias transporto priemones, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, ir, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su sankryžoje į kairę sukusiu V. P. (V. P.) vairuojamu automobiliu „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės ir sužaloti trys žmonės: automobilio „VW Vento" keleiviui V. R. padaryta galvos žaizda, nosies nubrozdinimas, krūtinės ir juosmens sumušimas, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata; automobilio ,,Audi 80“ vairuotojui V. P. – pilvo sumušimas, blužnies plyšimas, kairio šlaunikaulio lūžis, kairio blauzdikaulio lūžis, kryžkaulio lūžimas, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimas, kairės gūžduobės priekinio-apatinio krašto lūžimas, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, hemoraginis šokas ir riebalinė tromboembolija, t. y. sunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviui A. M. (A. M.) – žaizda nosies nugarėlėje ir nosikaulių lūžis, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistojo G. K. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 1 dalį, 3 ir 4 dalis, nuteisė G. K. už įstatymo neuždraustus veiksmus nesant kaltės, priimdami neteisėtus nuosprendį bei nutartį. Teismų sprendimuose nurodytos kaltinimo formuluotės neatitinka KET 53, 174, 179.2, 180.2, 181 punktuose aprašytų reikalavimų ir draudimų, šie KET punktai nuosprendyje ir nutartyje, nurodant nuteistojo padarytą veiką, neaprašyti taip, kad būtų galima ją laikyti uždrausta baudžiamojo įstatymo BK 2 straipsnio prasme. Gynėjo manymu, teismų sprendimuose konstatuotas vienintelis nuteistojo padarytas KET 172 punkto pažeidimas, t. y. leistino greičio viršijimas, tačiau priežastinis ryšys tarp šio pažeidimo ir eismo įvykio kilimo abejotinas, todėl laikytina, kad G. K. veikoje nėra nusikaltimo sudėties.
Kasatorius taip pat teigia, kad dėl teismų padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvo suvaržytos jo ginamojo teisės. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalį, nes negrąžino bylos prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams – jame neaprašyta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, dėl KET 53, 174, 179.2, 180.2, 181 punktų pažeidimų. Šis teismas taip pat pažeidė BPK 22 straipsnio 2 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, nes nepaskelbė specialisto išvados pagal BPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei posėdyje neapklausė neaiškią, neišsamią ir prieštaringą išvadą surašiusio specialisto Z. Paskačimo. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos padarytų klaidų, nepaisė šio teismo padarytų procesinių pažeidimų ir taip pats pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Teismas tinkamai nepatikrino nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nepašalino prieštaravimų specialisto Z. Paskačimo išvadoje, nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą bei apklausti teisme specialistą, nuteistojo prisipažinimą nepagrįstai laikė neginčijamu įrodymu, leidžiančiu nebetirti kitų įrodymų, todėl neišsamiai išnagrinėjo bylą ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo G. K. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kaltinamasis aktas byloje surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, o apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 301, 305 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir D. K. veikos kvalifikavimo bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, įgyvendino savo kompetenciją pagal skundo argumentus patikrinti nuosprendį, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas: teismas nutartyje aiškiai išdėstė nusikalstamo įvykio aplinkybes, teisiškai įvertino padarytą veiką, atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus bei motyvuotai paaiškino, kodėl jiems nepritaria. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. K. teisės nebuvo pažeistos ar suvaržytos, BPK 22 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatos nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinimą, įrodymų pakankamumą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti specialistą Z. Paskačimą, o tai, kad byloje esanti išvada buvo paskelbta specialistui nedalyvaujant, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. gynėjo kasacinis skundas atmetamas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde išdėsto argumentus dėl netinkamo BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatų taikymo ir BPK 219 straipsnio pažeidimo, nurodydamas, kad KET 53, 174, 179.2, 180.2, 181 punktai kaltinamojoje išvadoje ir teismų sprendimuose neaprašyti taip, kad būtų galima ją laikyti uždrausta baudžiamuoju įstatymu. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis G. K. apkaltinamojo nuosprendžio dėl jam inkriminuotų KET pažeidimų teisėtumo aspektu neskundė, nekėlė abejonių dėl jam pareikšto kaltinimo, jo padarytos veikos baudžiamumo ir kaltės dėl eismo įvykio kilimo. Šie kasaciniame skunde keliami klausimai apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjami, todėl kasacine tvarka jie taip pat nenagrinėtini.
Be to, ginčydamas jam teismų nustatyto nusikaltimo sudėtį ir priežastinio ryšio tarp nuteistojo padarytos veikos bei kilusių padarinių – eismo įvykio – buvimą, kasatorius kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Skunde aiškinama, kad susidariusioje situacijoje, kai tarp nuteistojo vairuojamo automobilio „VW Vento“ ir „Audi 80“ važiavo automobilis „Mazda 626“, kuris užstojo nuteistajam matomumą, G. K. neturėjo objektyvių galimybių matyti automobilio „Audi 80“ vairuotojo atliekamų veiksmų (rodomą kairiojo posūkio signalo). Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies ir 369 straipsnio nuostatas, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, bylos aplinkybių nenustatinėja, ištirtų įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina.
Dėl skundo argumentų dėl BPK normų taikymo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tokia apimtimi, kokia buvo prašoma G. K. apeliaciniame skunde – nenustatė akivaizdžių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo paduotas nuteistojo skundas, neapklausė specialisto, surašiusio byloje išvadą.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje bylų apeliacinio nagrinėjimo ribas, nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-142/2009, 2K-279/2010, 2K- 383/2010).
Iš A. K. paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo jam paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodė, kad kaltu visiškai prisipažįsta, atlygino padarytą žalą, ir pažymėjo, kad, susipažinęs su eksperto išvadomis, jis sutiko, jog jo veiksmai buvo pagrindinė, bet ne vienintelė, eismo įvykio kilimo priežastis. Savaip aiškindamas eismo įvykio aplinkybes, nuteistasis išdėstė motyvus, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Šiuo pagrindu apeliantas prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktai ir 2 dalis) ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apygardos teismas nutartyje išsamiai pasisakė dėl G. K. paskirtos bausmės. Teismas ištyrė skunde nurodytas aplinkybes, apsvarstė apelianto prašytų jam taikyti BK 62 ir 75 straipsnių galimybes, patikrino paskirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis) bei bausmių subendrinimo taisykles (BK 64 straipsnis), konstatavo, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo rizikingas, o paties eismo įvykio kilimą nulėmė G. K. veiksmai. Taigi teismas motyvuotai ir iš esmės atsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisėtumo bei pagrįstumo ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent G. K. veiksmai kelyje prieštaravo KET ir buvo būtina padarinių kilimo sąlyga.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą apklausti specialistą, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. gegužės 30 d. specialisto išvada Nr. 11-211(08) byloje yra neaiški, prieštaringa ir neišsami.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai, kad šis teismas protokoline nutartimi nemotyvavo savo sprendimo nekviesti specialisto Z. Paskačimo, pažeidžia ne kasaciniame skunde nurodytas BPK normas ir kaltinamojo teises užduoti klausimus, bet BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl pareikštų atvykusių į posėdį asmenų prašymų priimti motyvuotą nutartį. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes dėl šio apeliacinės instancijos teismo padaryto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir tai nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti šią bylą bei priimti iš esmės teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas yra teismo, o ne specialisto kompetencija.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė specialisto išvadą Nr. 11-211(08) ir įvertino šios išvados duomenis visų kitų bylos įrodymų kontekste. Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir specialisto prielaidą, kad V. P. veiksmai techniniu požiūriu galėjo būti susiję su eismo įvykio kilimu, teismas konstatavo, kad, sukdamas į kairę sankryžoje, nukentėjusysis KET nepažeidė, o vienintele eismo įvykio kilimo priežastimi teismas pripažino būtent G. K. padarytus KET pažeidimus, padarytus sankryžoje priešpriešinio eismo juosta iš kairės lenkiant dvi transporto priemones.
Kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė ir naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.