- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- eI3-1704-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06457-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, perėjusi į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atlantic Express“ (toliau – pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-105; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-216 (toliau – ir MD sprendimas) ir įpareigoti pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nepagrįstai nusprendė pripažinti, kad pareiškėja už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2022 m. spalio 15 d. T1 tranzito deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tranzito deklaracija), kurioje buvo deklaruotos prekės – transporto priemonės su defektais: BMW X7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Subaru Forester, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Volkswagen Tiguan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Volkswagen Tiguan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Ford Edge, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Nissan Leaf, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); BMW X4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonės), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 14 345 Eur muito mokesčio, 96 Eur muito mokesčio delspinigių, 33 137 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 1 184 Eur PVM delspinigių ir 14 247 Eur baudos. Viso 63 009 Eur. Skolos muitinei atsiradimo data 2022 m. spalio 20 d.
Pareiškėjos vertinimu, Muitinės departamentas skundžiamame sprendime netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamas Muitinės departamento sprendimas nemotyvuotas, o daroma išvada, kad tranzito deklaracijoje deklaruotos transporto priemonės nebuvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir paimta iš muitinės priežiūros yra paremta tik prielaidomis.
Pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) suformavo praktiką, kad atsiradus importo skolai muitinei negalima automatiškai konstatuoti ir importo PVM mokėjimo prievolės, jei nustatyta, kad prekė fiziškai buvo išgabenta iš Sąjungos muitų teritorijos. Be to, Muitinės departamento prielaidos, kad Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto į Baltarusijos Respubliką įvežtų transporto priemonių pažymėjimai su originaliais Minsko regioninės muitinės spaudais nėra tinkami, yra tik deklaratyvaus pobūdžio.
Nurodo, kad pareiškėja įrodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo Reglamentas) 312 straipsnio taikymo požiūriu jos pateikti dokumentai gali ir turi būti pripažinti pakankamais ir tinkamais įrodymais dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo. Taip pat įrodė faktą, kad transporto priemonės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros ir yra fiziškai išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Tačiau Muitinės departamentas nepateikė argumentų vertinimo dėl to, kad Klaipėdos teritorinės muitinės sprendime nepateikta objektyvių teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų, kodėl pareiškėjos pateikti alternatyvūs įrodymai, kurie patvirtina tranzito procedūros užbaigimą / transporto priemonių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos yra nepriimtini muitinei.
Teigia, kad mokestinio ginčo byloje pareiškėja pateikė Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) su originaliais Minsko regioninės muitinės spaudais, kurie vienareikšmiškai patvirtina transporto priemonių įvežimo į Baltarusijos Respublikos teritoriją faktą ir paneigia Muitinės departamento išvadą, kad transporto priemonės buvo paimtos iš muitinės priežiūros Sąjungos muitų teritorijoje. Minėtų įrodymų visuma, tiek dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo, tiek dėl fizinio transporto priemonių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos, Muitinės departamento buvo ignoruota, tik selektyviai ir deklaratyviai konstatuojant, kad negalima įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu, nes nepridėtas jų gavimą iš trečiosios valstybės muitinės patvirtinantis vokas, nepridėtas nei suinteresuoto asmens kreipimasis į Baltarusijos Respublikos valstybinį muitinės komitetą, nei šios institucijos atsakymas besikreipiančiam asmeniui. Pareiškėjos įsitikinimu, vien tik šių teiginių akcentavimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, kad transporto priemonės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir neišgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, nors aptarti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad visos transporto priemonės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos ir užregistruotos Baltarusijos Respublikos transporto priemonių registre.
Pareiškėjos vertinimu, kilus abejonėms dėl pateiktų duomenų autentiškumo, Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo galimybę ir tuo pačiu pareigą susisiekti su atitinkamos trečiosios šalies muitine oficialiais ryšio palaikymo kanalais, kad ši patvirtintų Baltarusijos Respublikos muitinėje įformintų pažymų dėl automobilių pristatymo Baltarusijos Respublikos muitinei autentiškumą. Tačiau iš Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo matyti, jog muitinė nepasinaudojo savo teisėmis ir nesikreipė į trečiosios šalies muitinę dėl duomenų patvirtinimo.
Nurodo, kad fiziškai išgabenus tranzito deklaracijoje deklaruotas transporto priemones iš Sąjungos teritorijos, šios prekės negali būti laikomos muitinės administruojamų mokesčių objektu ir už jas negali būti skaičiuojamas importo PVM.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nesutinka su nustatyta transporto priemonių muitine verte. Pažymi, kad Klaipėdos teritorinė muitinė sprendime nurodė, jog Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 74 straipsnio c punkto netaikė, nes tam reikia informacijos iš importuotojo. Tačiau atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos teritorinė muitinė tokios informacijos iš pareiškėjos net neprašė, todėl, pareiškėjos manymu, Klaipėdos teritorinė muitinė, apskaičiuodama nenaujos transporto priemonės muitinę vertę pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, o ne pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies a, b, c punktus, pažeidė imperatyvias SMK 74 straipsnio 1 dalies ir Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 (toliau – Taisyklės), 15 punkto nuostatas. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendime nėra pateikta informacija, kokius duomenis muitinė surinko, kokiais metodais juos vertino ir kodėl sąskaitose faktūrose nurodytas realias įsigijimo kainas atmetė, kaip netinkamas lyginimui su transporto priemonių kainos duomenimis pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ katalogą. Klaipėdos teritorinė muitinė, kaip vienintelį argumentą taikyti SMK 74 straipsnio 3 dalį, nurodė šio straipsnio tekstą, tačiau šio straipsnio taikymui muitinė nepateikė nė vieno argumento, tik pacitavo minėtą SMK straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiga pateikti prekes ir dokumentus paskirties muitinės įstaigai, t. y. tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, arba pateikti muitinei alternatyviuosius įrodymus, atitinkančius Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tenka procedūros vykdytojui. Pažymi, kad išvykimo muitinės įstaigos veiksmus, kurių ji privalo imtis atlikdama tyrimo procedūrą, susijusią su prekėmis, gabenamomis pagal Sąjungos tranzito procedūrą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 310 straipsnis. Šiame kontekste pažymi, kad Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą; priešingai, kaip minėta, pareiga pateikti alternatyvius įrodymus tenka procedūros vykdytojui.
Paaiškina, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėja šiame ginče minėtas nuostatas interpretuoja priešingai. Nei vietos mokesčių administratoriui, nei Muitinės departamentui nebuvo pateikti originalūs dokumentai ar jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino trečiosios šalies institucija, kuri patvirtino originalius dokumentus, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto dokumentų kopijomis.
Pažymi, kad Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Be to, bendradarbiavimas su Baltarusijos Respublikos muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių nevyksta.
Teigia, kad, pareiškėjos skunde minėtos ESTT sprendimų nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos. Teisingumo Teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendime byloje Nr. C-26/18 aptariama situacija, kai prekės buvo išvežtos iš vienos valstybės narės teritorijos į kitą valstybę narę galutiniam prekės vartojimui, o 2016 m. birželio 2 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-226/14 ir C-228/14, vertinant ir kitas aplinkybes, nebuvo ginčijamas prekių reeksporto faktas, todėl prekės negalėjo patekti į Sąjungos ekonominę apyvartą. Taigi, aptariamais atvejais ESTT nebuvo nagrinėjamas tranzitu gabenamų ne Sąjungos prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos klausimas (bei atitinkamai Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų taikymas), todėl šiame mokestiniame ginče ESTT praktika minėtose bylose yra neaktuali.
Nurodo, kad kadangi gabentoms transporto priemonės nepateikti jų pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją dokumentai, muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktos sąskaitos nevertintinos kaip galinčios pagrįsti sandorio vertės muitinio vertinimo metodo taikymą prekių muitinei vertei nustatyti, nes, kaip nurodo ir pati pareiškėja, transporto priemonės buvo skirtos ne eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, o eksportui į Baltarusijos Respubliką.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės pritaria Muitinės departamento pozicijai ir atsiliepime nurodytiems argumentams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2024-05-07 pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas tarp šalių kilo dėl Muitinės departamento ir Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų, kuriais pripažinta, kad dėl tinkamai neįvykdytos muitinio tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 15 d.) pareiškėjai (kaip tranzito procedūros vykdytojai) atsirado mokestinė prievolė muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta:
Pareiškėja Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. spalio 15 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruotos ginčo prekės (BMV X7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., su defektais; SUBARU FORESTER kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m., su defektais; VOLKSWAGEN TIGUAN, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m., su defektais, VOLKSWAGEN TIGUAN, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m,. su defektais; FORD EDGE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m., su defektais; NISSAN LEAF, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m., su defektais; FORD FUSION, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m., su defektais; BMW X4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., su defektais). Procedūros vykdytojas – pareiškėja, paskirties muitinės įstaiga – Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postas (LTVK8000), muitinio tranzito procedūros įvykdymo terminas – 2022 m. spalio 20 d.
Kadangi Klaipėdos teritorinė muitinė 2022 m. spalio 20 d. negavo iš paskirties muitinės įstaigos patvirtinimo apie prekių ir tranzito lydimojo dokumento (T1 deklaracija MRN (duomenys neskelbtini)) pateikimą šiai įstaigai, atliko tyrimą. Klaipėdos teritorinė muitinė pranešimais Nr. (8.1Mr)11DE-9997 (2022 m. spalio 26 d.) ir Nr. (8.1Mr)11DE-10913 (2022 m. lapkričio 23 d.) apie neužbaigtą Sąjungos tranzito procedūrą informavo pareiškėją. Pareiškėja nepateikė jokios informacijos apie tinkamą procedūros užbaigimą.
Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1(LM18)-105 nusprendė pripažinti, kad dėl nebaigtos Sąjungos bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis pagal T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 15 d.), atsirado mokestinė prievolė – 14 345 Eur muito, 33 137 Eur PVM, 96 Eur muito delspinigių, 1 184 Eur PVM delspinigių; skolininku muitinei pripažino procedūros vykdytoją, t. y. pareiškėją, jai taip pat skyrė 14 247 Eur baudą.
Pareiškėja dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-105 Muitinės departamentui pateikė 2023 m. kovo 10 d. skundą. Su skundu pateikė Baltarusijos Respublikos muitinės pažymų kopijas.
Pareiškėja skunde nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindžia tuo, kad pateiktos dokumentų fotokopijos atitinka Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo galimybę (pareigą) kreiptis į Baltarusijos Respublikos muitinės įstaigą su prašymu pateikti informaciją, susijusią su Sąjungos tranzito procedūra. Taip pat pareiškėja nesutinka su apskaičiuota prekių muitine verte ir apskaičiuotu PVM.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ginčui aktualus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, nustatantis bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms. Šio kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos, taip pat įtvirtinta taisyklė, kad ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.
Pagal SMK 233 straipsnio 1 dalį Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Taip pat minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl, vadovaujantis SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktais, ji atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalį, Sąjungos tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies (b) punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.
Taigi, minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
Įvertinus pareiškėjos pateiktas Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto pažymų kopijas nustatyta, kad jos nėra tinkamai patvirtintos (nėra duomenų, koks institucijos pareigūnas patvirtino kopijas, bei kokiu pagrindu pažymos išduotos). Klaipėdos teritorinė muitinė tinkamai įvertinimo pažymų atitikimą Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 daliai. Nors pareiškėja tranzito procedūros užbaigimą grindė Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymėjimų kopijomis, tačiau ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, nepateikė tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, todėl muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijos nėra patvirtintos, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis, muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, todėl negalima įsitikinti jų autentiškumu, taigi ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai nepripažinti pagrįstai. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, ar ginčo prekės tikrai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, pvz., importo į Baltarusiją deklaracijų, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postas nepatvirtino, kad ginčo prekės būtų pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o pateikti pareiškėjos įrodymai nėra tinkami pripažinti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postas pateikė informaciją, kad prekės nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai, laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį atsirado importo skola muitinei, o pareiškėja, būdama tranzito procedūros vykdytoja, pagrįstai pripažinta skolininke muitinei (SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktas).
Byloje nėra ginčo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nesikreipė į Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komitetą su prašymu pateikti informaciją, susijusią su Sąjungos tranzito procedūra. Pagal esamą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad muitinės įstaigos neturi pareigos rinkti įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su nustatyta transporto priemonių muitine verte. Pareiškėja, nesutikdama su apskaičiuota transporto priemonių muitine verte teigia, kad jai nėra aišku, kokiu metodu vadovaujantis yra apskaičiuota prekių muitinė vertė, o be to, ir Klaipėdos teritorinė muitinė neįvertino, kad transporto priemonės buvo apgadintos.
Nors pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (SMK 70 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, šio metodo pareiškėja nedeklaravo, nes transporto priemonės buvo deklaruotos ne eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, o eksportui į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėja 2024 m. gegužės 9 d. pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)) pardavė transporto priemonę Volkswagen TIGUAN už 8 543 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra); 2022 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)) pardavė transporto priemonę Volkswagen TIGUAN SE už 11 618 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra); 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)) pardavė transporto priemonę SUBARU FORESTER SPORT už 15 118 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra); 2022 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)) pardavė transporto priemonę NISSAN LEAF S už 4 903 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra); 2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)) pardavė transporto priemonę FORD EDGE už 10 598 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra); 2022 m. liepos 11 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)) pardavė transporto priemonę FORD FUSION SE už 7 154 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra); 2022 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)) pardavė transporto priemonę BMW X7 X DRIVE40i už 39 000 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra); 2022 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)) pardavė transporto priemonę BMX X7 X DRIVE40i už 39 000 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra); 2022 m. liepos 13 d. sąskaitą faktūrą, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja fiziniam asmeniui pardavė transporto priemonę BMW X4 X DRIVEN už 16 646 JAV dolerių (atleidimas nuo mokesčių nurodoma eksporto procedūra). Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktų sąskaitų faktūrų turinį, neturi teisinio pagrindo nesutikti su atsakovu, kad pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros nepagrindžia sandorio vertės muitinio vertinimo metodo taikymo prekių muitinei vertei nustatyti, nes ginčo transporto priemonės buvo skirtos ne eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, o eksportui į Baltarusijos Respubliką.
Klaipėdos teritorinė muitinė transporto priemonių muitinę vertę nustatė vadovaudamasi SMK 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. remdamasi VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytomis atitinkamomis markės ir modelio transporto priemonių rinkos verte. Nustatė, kad 2020 m. transporto priemonės BMW X7 rinkos vertė yra 62 410 Eur, apskaičiuota muitinė vertė 42 062,68 Eur; 2021 m. transporto priemonės SUBARU FORESTER rinkos vertė 23 290 Eur, apskaičiuota muitinė vertė 15 696,85 Eur; 2019 m. transporto priemonės VOKSWAGEN TIGUAN 15 560 Eur rinkos vertė, apskaičiuota muitinė vertė 10 487,03 Eur; 2020 m. transporto priemonės WOKSWAGEN TIGUAN rinkos vertė 18 450 Eur, apskaičiuota muitinė vertė 12 434,81 Eur; 2019 m. transporto priemonės FORD EDGE rinkos vertė 21 850 Eur, apskaičiuota muitinė vertė 14 726,32 Eur; 2015 m. transporto priemonės NISSAN LEAF rinkos vertė 9 470 Eur, apskaičiuota muitinė vertė 6 382,53 Eur; 2019 m. transporto priemonės FORD FUSION rinkos vertė 12 220 Eur, apskaičiuota muitinė vertė 8 235,96 Eur; 2020 m. transporto priemonė BMX X4 rinkos vertė 49 590 Eur, apskaičiuota muitinė vertė 33 422,34 Eur.
Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarka, šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygos ir ypatybės reglamentuojamos SMK ir Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 (toliau – Taisyklės). Nagrinėjamu atveju reikšmingas SMK ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su antrinių muitinio įvertinimo metodų taikymu: SMK 74 straipsnio „antriniai muitinio įvertinimo metodai“ 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį (Sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas), ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Deklaranto prašymu 2 dalies c ir d punktai jų taikymo eilėje sukeičiami vietomis. SMK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė“. Pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje Taisyklėse, kurios reglamentuoja importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas, ypatybes (Taisyklių 1 punktą), be kita ko, nustatyta: (1) jeigu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių naudotų transporto priemonių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir transporto priemonės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes (10 punktas); (2) jeigu dėl skirtingo importuojamų naudotų transporto priemonių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar importuojamos naudotos transporto priemonės atitinka tapačių ar panašių prekių apibrėžtis, pateiktas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto (2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558)) 1 straipsnio 2 dalyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui negali būti taikomi. SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba, kai importuotojas pateikia muitinei informaciją (anksčiau įformintas muitinės deklaracijas, transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje sąskaitas faktūras, remonto išlaidų kalkuliacijas, jeigu transporto priemonės buvo remontuojamos, ir pan.) apie importuotų naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainas (11 punktas); (3) jeigu importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus (t. y. įtvirtintus SMK 74 straipsnio 2 dalis), jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi <...>, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) (Taisyklių 13–15 punktai), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais (12 punktas).
Paminėtą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai matyti, kad importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais, gali būti nustatoma tik tuomet, jeigu jos neįmanoma nustatyti pritaikius Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus muitinio įvertinimo metodus (t. y. tapačių ir panašių prekių, ar dedukcinio muitinio įvertinimo metodai).
Nagrinėjamu atveju ginčo transporto priemonių muitinė vertė apskaičiuota vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant alternatyvų muitinės vertės nustatymo metodą. Byloje pareiškėja nepateikė transporto priemonių rinkos vertės panašios būklės kaip ginčo transporto priemonės. Papildomai pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos faktūros, invoice) nedetalizuoja prekių požymių, jų būklės, tačiau patvirtina, kad sandorio vertės metodas negalėjo būti taikomas. Pagal SMK 70 str. 1 dalį prekių „muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama“. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktos komercinės sąskaitos patvirtina, kad ginčo prekės buvo parduotos ekspertui į kitą teritoriją nei Sąjungos muitų teritorija. Dėl to nėra teisinio pagrindo nesutikti su Muitinės departamento išvada, kad Klaipėdos teritorinė muitinė neturėjo pagrindo ginčo prekių muitinę vertę nustatyti taikant SMK 74 straipsnio 2 dalies a–d punktus, ir pagrįstai jų muitinę vertę nustatė taikant SMK 74 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. remiantis VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodyta atitinkamų pagaminimų metų, markės ir modelio automobilio rinkos verte.
Pareiškėja skunde nurodo, kad fiziškai išgabenus tranzito deklaracijoje deklaruotas transporto priemones iš Sąjungos teritorijos, šios prekės negali būti laikomos muitinės administruojančių mokesčių objektu ir už jas negali būti skaičiuojamas importo PVM.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog muitinės prižiūrimos prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir pareiškėjos vykdyta tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, o iš pateiktų įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kur prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, taip pat nėra patikimų duomenų, kurie leistų spręsti, kurioje valstybėje narėje prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą ir buvo vartojamos. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostatas, prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus. Nagrinėjamu atveju pagal SMK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjai skola atsirado Klaipėdos teritorinės veiklos muitinės veiklos zonoje, o mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai nustatė ir įregistravo importo PVM mokestinę prievolę, kadangi, muitinės procedūrą tinkamai neužbaigus, laikoma, jog prekė paimta iš muitinės priežiūros ir importuota į Sąjungos teritoriją. Vadovaujantis PVM įstatymo 94 straipsnio 3 dalies nuostatomis importo PVM moka importuotojas (šiuo atveju pareiškėjas)(PVM įstatymo 2 str. 25 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, tad jų naikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos UAB „Atlantic Express“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.