Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-10-22 · Administracinė byla Nr. I-4267-189/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-22
Bylos Nr.
I-4267-189/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
S. J., Lietuvos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4267-189/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.5.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui S. J., Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovei Gitanai Martyšienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. J. skundą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį, t.y. 9121,86 Lt. Paaiškino, kad 2004-09-10 įsakymu Nr. P-166 buvo atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str. 1 d. 6 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Jam buvo priskaičiuota išeitinė kompensacija 27642 Lt ir ši kompensacija buvo apmokestinta, todėl dalis kompensacijos t.y., 9121,86 Lt liko neišmokėta. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, išskaičiuodama pajamų mokestį iš jam išmokamos kompensacijos pasielgė neteisėtai, nes jis atleistas dėl to, kad negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai. Atsiradus tokiam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurios pareigūnas negali tęsti tarnybos, t.y. darbdavys negali pasielgti kitaip nei numato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas. Darbdavys atleisdamas jį iš tarnybos, neturėjo galimybių pareikšti savo valios, t.y. atleisti arba neatleisti, todėl jam išmokėta išeitinė kompensacija turėtų būti priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Paaiškino, kad tik 2008 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad buvęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas prisiteisė dalį neteisėtai išskaičiuotos išeitinės kompensacijos.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atsiliepime (b.l. 7-8) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas 2004-09-10, todėl yra praleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikštam reikalavimui dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies priteisimo (nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo). Iš pareiškėjui priskaičiuotos išeitinės pašalpos buvo išskaitytas pajamų mokestis todėl, kad tokią pareigą nustato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5, 6 ir 17 str. nuostatos, reglamentuojančios nuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais (arba jų esmę atitinkančiais santykiais) susijusias pajamas, kurios pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dieną buvo apmokestinamos 33 procentų pajamų mokesčio tarifu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius 2004-09-10 įsakymu atleido pareiškėją iš tarnybos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str. 1 d. 6 p., 32 str. pagrindu ir įpareigojo Finansų skyrių išmokėti pareiškėjui šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą.

Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį. Terminas, per kurį galima pareikšti reikalavimą dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos priteisimo, nėra nustatytas nei Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos statute, nei Valstybės tarnybos įstatyme, todėl turi būti taikoma Darbo kodekso 27 str. 2 d. norma, nustatanti trejų metų ieškinio senaties terminą. Kada prasidėjo ir kada nutrūko ieškinio senaties termino eiga pareiškėjo reiškiamam reikalavimui reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Pagal Civilinio kodekso 1.127 str. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pagal Civilinio kodekso 1.130 str. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjui išeitinė kompensacija išmokėta 2004 m., atleidžiant jį iš tarnybos. Pareiškėjas apie tai, kad jo teisė pažeista sužinojo 2004 m. gavęs išeitinę pašalpą, kuri buvo apmokestinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytu 33 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2008-09-01, t.y. pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui dėl neišmokėtos kompensacijos dalies už 2004 m. priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui, pagrindo tenkinti skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Bronius Januška