Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-136-1150/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-10
Bylos Nr.
1-136-1150/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36725-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Janas Zavadskis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-136-1150/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36725-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.2.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2023 m. gegužės 10 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Vilučiui, Žanai Sokolovskai,kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Janui Zavadskiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. K. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, bei įvertinus bendrą jo būklę – eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali, o būtent:

1.1. D. K., 2022 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val., Trakų r., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė šio nuosprendžio 1 punkte nurodytus neblaivumo požymius.

1.2. Be to, D. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, policijos pareigūnai alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810 Nr. AREN-0212“ (patikros sertifikatas Nr. 1680791) 19.37 val. pirmu pūtimu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 4 punkte, D. K. tikrintis neblaivumą atsisakė ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kodėl nesutiko tikrintis blaivumo antrą kartą, jis negali atsakyti, supranta, kad blogai pasielgė. Automobilį pasiėmė iš draugo kiemo dar būdamas blaivas. Draugo namie nebuvo, tačiau žinojo, kad rakteliai visada būna automobilyje, tad nieko nesakęs pasiėmė ir išvažiavo. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, buvo atimta už chuliganišką vairavimą. Nekilnojamojo turto neturi, prekiauja ne maisto produktais, gaunamos pajamos per mėnesį apie 700-800 Eur. Mano, kad transporto priemonės kaina pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą nurodyta per didelė. Turi įsiskolinimų antstoliams, bankui, skolą moka po truputį. Metams laiko užsikodavo, tad alkoholio nebevartos. Automobilį įvertino apie 9 000 Eur.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d., maždaug 19.30 val., atvyko į piceriją „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), užsisakyti maisto. Laukdamas maisto pro langą pastebėjo, kaip juodos spalvos „Toyota Land Cruiser“ chuliganiškai pastatė automobilį ant pėsčiųjų tako, taip visiškai užkirsdamas praėjimą pėstiesiems. Iš automobilio išlipo du vyrai ir įėjo į piceriją, abu vyrai matėsi, kad buvo akivaizdžiai neblaivūs. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, liudytojas pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 52–54).

4.2. Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie šešerius metus, labai gerai sutaria. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovei priklauso automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu naudojasi jis ir kartais, jeigu reikia, automobilį paskolina savo draugams. Automobilis stovi jo privataus namo kieme. 2022 m. rugsėjo 25 d. jo namuose nebuvo. Prieš tai kelias dienas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paėmęs kaltinamasis atsivežti malkų. Tarp jų draugų yra toks susitarimas, kad jeigu reikia automobilio, jį galima paimti iš jo kiemo, kadangi automobilio užvedimo rakteliai būna automobilyje. Įvykio dieną sulaukė skambučio iš kaltinamojo, kad jis turi problemų ir jį sustabdė policijos pareigūnai, kad yra girtas ir paprašė jo atvažiuoti. Tai pat pasakė, kad vairavo jam priklausantį automobilį. Liudytojas atvykęs į įvykio vietą matė, kad kaltinamasis yra išgėręs alkoholio, sėdėjo už vairo. Liudytojas matė, kad kaltinamasis neklauso pareigūnų. Dabar jau žino, kad kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis asmeniškai tikrai girtam niekada neleido vairuoti automobilio, niekada kaltinamasis ir nesėsdavo girtas už automobilio vairo (1 t., b. l. 57–60).

4.3. Liudytojas Deivydas Kareniauskas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 19.00 val. gavo pranešimą, kad „Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atvažiavo į piceriją „(duomenys neskelbtini)“ galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo ant šaligatvio stovintį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavusį prie pat picerijos laiptų, tačiau automobilyje jokių asmenų nebuvo. Įvažiavus į picerijos vidinį kiemą ir apsisukus, bei įjungus BODY 6017 filmavimo kamerą, minėtas automobilis pajudėjo atbulomis, taip pat jiems pajudėjus link automobilio „Toyota Land Cruiser“ dar kartą pajudėjo atgal ir po to, kai buvo įjungti šviesos ir garso signalai, automobilio vairuotojas vėl pajudėjo į priekį. Priėjus prie vairuotojo, iš karto pajuto stiprų alkoholio kvapą iš vairuotojo burnos. Vairuotojas kalbėjo nerišliai, ignoravo nurodymus nusistatyti girtumą, pateikti asmens dokumentus ir prisistatyti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidė jo garbę ir orumą, vadino „mentais, durniais“. Asmeniui pasiūlius pasitikrinti blaivumą, buvo naudojama BODY 6017, asmuo iš pradžių kategoriškai atsisakė tikrintis. Po to, 19.30 val., asmuo buvo patalpintas į tarnybinio automobilio patalpas, kuriose vėliau, 19.37 val., pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas. Po pirmo pūtimo vairuotojui buvo paaiškinta, kad reikės pasitikrinti pakartotinai antru pūtimu, praėjus nemažiau kaip 15 minučių, tačiau asmuo antrą kartą blaivumą tikrintis kategoriškai atsisakė. Asmuo elgėsi agresyviai, nevykdė reikalavimų (1 t., b. l. 46–49).

4.4. Iš policijos pareigūnų Roberto Ivaškevičiaus ir Deivydo Kareniausko tarnybinių pranešimų nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo Deivydo Kareniausko apklausos metu (1 t., b. l. 5–9, 10).

4.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, t. y. picerijos „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros objektas – juodos spalvos automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio viduje esančioje vairuotojo durelių daiktadėžėje paliktas tuščias stiklinis 0,2 l butelis su užrašu „Bajorų“, 32 procentų stiprumo. Priekinėse keleivio durelėse – 0,2 l butelis su užrašu „Devynerios“, 35 procentų stiprumo (1 t., b. l. 11–23).

4.6. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas policijos pareigūnų „Body“ kameros darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad kaltinamasis, bendraudamas su policijos pareigūnais, vartoja necenzūrinius žodžius, atsisako tikrintis blaivumą. Policijos pareigūnas dar kartą klausia, ar kaltinamasis tikrinsis blaivumą, kadangi nuo jo sklinda alkoholio kvapas (1 t., b. l. 28–29).

4.7. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kalinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs), negali (1 t., b. l. 39).

4.8. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810” Nr. AREN-0212, patikros sertifikato Nr. 1680791, panaudojimo žurnalo kopijos teismas nustatė, kad pirmo tikrinimo metu kaltinamajam nustatytas 2,28 promilių girtumas, antrą kartą tikrintis girtumą kaltinamasis atsisakė (1 t., b. l. 41).

4.9. Iš valstybės įmonės „Regitra“ bei viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų teismas nustatė, kad transporto priemonė „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 18 360 Eur, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 31–32, 33).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, bei įvertinus bendrą jo būklę – eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Be to, D. K. nurodęs, kad alkoholį vartojo prieš valandą, atsisakė tikrintis antrą kartą girtumą ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą, žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

6.1. Kaltinamojo veikoje teismas nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), požymius:

6.1.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina liudytojų L. K., T. S., Deivydo Kareniausko ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo akte bei apžiūros protokoluose fiksuoti duomenys. Prieš tai aptarti duomenys, o būtent Liudytojo Deivydo Kareniausko bei byloje esantys policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai bei alkoholio kiekio matuoklio duomenys, patvirtina, jog kaltinamasis antrą kartą atsisakė tikrintis neblaivumą.

6.1.2. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, kaltinamasis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus.

7. Aukščiau išvardinti duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tad, teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio nurodė, jog registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau tai patvirtinančių duomenų, byloje nėra), neteistas, 5-erių metų laikotarpyje 12 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą transporto priemonių, kai specialioji teisė atimta, dalis nuobaudų nesumokėtos, tad laikytinos galiojančiomis, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, artimą minimaliam jos dydžiui, t. y. 75 MGL (3 750 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

16. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, jog yra kaltinamojo prašymas leisti baudą sumokėti dalimis, be to, kaltinamojo gaunamos pajamos yra mažos ir šiuo nuosprendžiu galimai turės atlyginti ir konfiskuotino automobilio vertę, todėl sprendžia, jog 2 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą gali būti per trumpas ir realiai neįgyvendinamas. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

18. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

19. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

20. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, kad kaltinamasis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir tai žinodamas, toliau sistemingai ignoruoja šį draudimą, į jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams.

21. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

22. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

23. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

25. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

26. Transporto priemonė „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti be savininko žinios. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

27. Prokuroras prašo konfiskuoti transporto priemonės vertę, atitinkančią VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą sumą, t. y. 18 360 Eur. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjas, nustatant transporto priemonės vertę, prašo atsižvelgti į tai, jog automobilis yra techniškai netvarkingas. Byloje esanti transporto priemonės preliminari darbų sąmata patvirtina, jog transporto priemonės remonto kaina yra ne mažesnė nei 8 134 Eur. Gynėjas taip pat prašo atsižvelgti į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, nurodydamas, kad kaltinamasis turi kreditorinių įsipareigojimų, nesumokėtų baudų. Gynėjo nuomone, protinga priteistina suma būtų 10 000 Eur, kadangi atėmus iš VŠĮ „Emprekis“ nurodytos sumos remontų darbų sąmatą, būtų realiausia transporto priemonės vertė šiuo metu.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

29. Teismas sprendžia, jog VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos, t. y. 18 360 Eur, konfiskavimas šiuo atveju galinti turėti esminės reikšmės kaltinamojo turtinei padėčiai. Minėtos sumos konfiskavimas, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančią medžiagą, veikos pavojingumą bei jo finansinę padėtį, būtų neproporcingas, neatitinkantis pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinant teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones 4 metams atėmimas pakankamai prisidės prie bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimo. Šias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

29.1. Kaltinamasis neturi nekilnojamojo turto, vykdo individualią veiklą. Kaltinamojo žodžiais jo mėnesinės pajamos yra 700-800 Eur, be to, jis turi kreditorinių įsipareigojimų.

29.2. Kaltinamasis teismui nepateikė specialisto transporto priemonės vertės vertinimo, nors siekdamas jam sudaryti tokią galimybę, teismas atidėjo teisiamąjį posėdį. Vietoj minėto dokumento pateikta UAB „Vildingas“ preliminari automobilio remonto darbų sąmata, iš kurios nustatyta, jog atlikus automobilio apžiūrą, nustatyti įvairūs transporto priemonės gedimai (hidraulinės pakabos gedimas, greičio dėžės gedimas ir kt.), kurių remontas kainuos apie 8 134 Eur. Teismo vertinimu, šis dokumentas įrodo, jog transporto priemonė nėra geros būklės, tačiau, sutiktina ir su prokuroro nuomone, jog transporto priemonė buvo apžiūrėta praėjus pusei metų nuo įvykio dienos, tad tikėtina, jog kai kurie gedimai galėjo atsirasti jau po įvykio.

29.3. Svarbu yra ir tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-219-806/2023 šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs), turi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus, kuriuos pagal galimybę taip pat moka. Kaltinamajam už šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką bus paskirta piniginio pobūdžio bauda (3 750 Eur), tuo tarpu kaltinamojo neteisėti veiksmai nepadarė žalos nei kitiems asmenims, nei kitų turtui. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme parodymų nekeitė, pripažino savo netinkamą poelgį, ėmėsi priemonių nebevartoti alkoholio bei sutiko su prokuroro siūloma bausme. Be to, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu sunkinančių nenustatyta.

30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms iš kaltinamojo išieškotina dalį konfiskuotino turto vertės atitinkanti pinigų suma – 10 000 Eur. Teismo vertinimu, ši suma atitinka proporcingumo principą bei nagrinėjamos priemonės taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimą.

31. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 85–86) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL (septyniasdešimt penkių) (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (penkiasdešimt) (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. K. išieškoti, transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) valstybės naudai.

D. K. skirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė