- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- e2-3082-1219/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09457-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei AB „Eurovia Lietuva“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3 575,62 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 8 d. (penktadienio) naktį, gatvėje šalia ieškovo gyvenamojo pastato ((duomenys neskelbtini)) buvo vykdomi kelio dangos ardymo ir senų betoninių sluoksnių pašalinimo darbai. Šių darbų metu dalis pašalinto asfalto bei betono mišinio buvo išmetama netinkamai, dėl to žiežirbos ir asfalto trupiniai stipriai apgadino ieškovo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dažus. Automobilis stovėjo ne gatvėje, o daugiabučio vidiniame kieme, kuris skirtas automobilių parkavimui. Nepaisant to, dėl netinkamo darbų vykdymo, šlifavimo ir asfalto sudedamosios dalys pateko ant ieškovo automobilio ir nepataisomai pažeidė jo paviršių – dažai buvo suardyti akimirksniu, o susidariusios dėmės nesivalo ir neišnyksta. Padaryta žala yra tokia rimta, kad vienintelis būdas atkurti automobilio išvaizdą – pilnas viso automobilio perdažymas. Toks incidentas yra absoliučiai nepriimtinas, kadangi ieškovas, kaip automobilio savininkas, nebuvo informuotas apie galimą riziką bei negalėjo jos išvengti. Ieškovas kreipėsi į MB Automobilių estetikos laboratorija, automobilio remonto darbai įvertinti 2802,36 Eur. Automobilio stiklo keitimo darbai kainuos 773,26 Eur. Ieškovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė turi prisiimti atsakomybę už atliktų darbų metu kilusią žalą, kadangi ji buvo padaryta dėl netinkamo įrangos valdymo ir darbų kontrolės stokos, todėl jis 2024 m. lapkričio 11 d. su pretenzija kreipėsi į savivaldybės administraciją. 2024 m. gruodžio 9 d. gautas atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Jame nurodyta, kad savivaldybės administracija 2024 m. sausio 3 d. pasirašė sutartį Nr. A-62-9/24 dėl centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Savivaldybės administracija patvirtino, kad kaip tik 2024 m. lapkričio 8 d. atsakovas pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės dangos remonto darbus. Ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę UAB „Eurovia Lietuva“. Po susirašinėjimo 2025 m. kovo 19 d. galutiniu atsakymu atsakovas nesutiko, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą ir nesutiko atlyginti patirtą žalą. Pateikti duomenys patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 8 d. naktį darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, atliko tik atsakovas. Nėra jokių duomenų, kad būtų atlikinėjami kiti darbai, todėl egzistuoja ne didesnė, bet iš esmės vienintelė tikimybė, kas iš esmės galėjo padaryti žalą ieškovui. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad dėl jo atliekamų darbų buvo padaryti sugadinimai ieškovo automobiliui. Laikytina, kad atsakovo kaltės forma pasireiškia neatsargumu. Ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė bendrą 3575,62 Eur žalą. Akivaizdu, kad tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, todėl laikytina, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
3. Ieškovas M. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pasinaudodamas viešoje erdvėje prieinamais šaltiniais dėl atliekamų kelių remonto darbų paaiškino, kad atliekant kelio dangos frezavimo darbus iš dangą sudarančių sluoksnių išsiskiria mineralinės ir metalinės dalelės. Šios dalelės – ypač šviesios spalvos kalkakmenio ar betono (cemento) dulkės, taip pat balti kelių ženklinimo (termoplasto) fragmentai su titano dioksidu (TiO?) ir stiklo granulėmis – gali nusėsti ant automobilio stiklo ir dažų kaip balti ar pilkšvi taškai. Dalies taškų centras gali būti tamsesnis (bitumo ar metalo oksidų mikrodalelė), o aplink susidaro balkšvas apnašas. Dėl medžiagų galinčių palikti baltas dėmes nori paaiškinti, kad: kalkakmenio (dolomito) dulkės (CaCO?) – šviesios, baltos spalvos, dažnai naudojamos asfalto mišiniuose kaip užpildas. Betono (cemento) dulkės – sudėtyje yra kalcio hidroksido ir kalcio karbonato; jos labai šarminės, palieka baltą apnašą ir gali pažeisti dažus. Kelių ženklinimo termoplastas – sudėtyje yra baltas TiO? pigmentas, CaCO? užpildas ir stiklo karoliukai. Metalinių dantų žiežirbos – frezuojant susidaro kibirkštys, kurios gali palikti tamsų branduolį, aplipusį baltu karbonatų ar cemento žiedu. Dėl minėtų medžiagų savybių nori paaiškinti, kad jos sunkiai nusivalo dėl to, kad kalkakmenio ir cemento dulkės yra šarminės – jos chemiškai sureaguoja su automobilio lako ar stiklo paviršiumi. Dėl šios priežasties įprastas plovimas jų nepašalina. Tokios dėmės dažnai reikalauja profesionalaus poliravimo, cheminio neutralizavimo arba pilno perdažymo. Tokios dėmės turi tokius požymius: baltas / pilkšvas žiedas aplink tamsų tašką – būdinga kalkių ar cemento dulkių nusėdimui aplink bitumo ar metalo mikrodalelę. Dėmės išlieka net po daugkartinių plovimų. Ant stiklo jos gali atrodyti baltos iš išorės, o viduje tamsios – dėl šviesių karbonatų ir tamsesnių oksidų kontrasto. Apibendrinant viešoje erdvėje prieinamą informaciją galima padaryti išvadą, kad frezavimo metu į aplinką patenka įvairios mineralinės (kalkakmenio, cemento, dolomito), termoplasto (TiO?, CaCO?, stiklo karoliukai) bei metalinės dalelės. Jos logiškai paaiškina baltų taškų atsiradimą ant automobilio stiklo ir dažų. Tamsus branduolys yra asfalto ar metalo oksidų dalelė, o aplink ją susidaro baltas karbonatų / terminio užpildo žiedas. Tokie apnašai paprastai nepašalinami įprastu plovimu ir reikalauja specialaus šalinimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė AB „Eurovia Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinio netenkinti visoje apimtyje ir jį atmesti, priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo turtui atsiradusi žala nėra niekaip susijusi su atsakovės vykdytais darbais, iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad žalą sukėlė ne atsakovės netoliese vykdyti gatvės remonto darbai. Iš ieškovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ieškovo turto apgadinimus lėmė aptaškymas skystu betonu. Jeigu dėl atsiradusios žalos būtų kalti atsakovės tą dieną vykdomi asfalto dangos frezavimo darbai, į automobilį atsitrenkiantys kieti frezuojamo asfalto gabalai būtų automobiliui padarę kitokio pobūdžio žalą, t. y. ant automobilio palikę išdaužas, įbrėžimus, dažų aptrupėjimus ir pan. Be to, nesuprantama, kaip, anot ieškovo, atsakovei gatvėje vykdant remonto darbus ir automobiliui stovint dideliu atstumu daugiabučio kiemo aikštelėje (atokiau nuo gatvės), apskritai būtų įmanoma apgadinti ne tik dešinę automobilio pusę, bet ir visą priekinę jo dalį bei kapotą, kuris pastatytas į tvoros pusę. Kaip teigia pats ieškovas – automobilis stovėjo ne gatvėje, o daugiabučio vidiniame kieme, kuris skirtas automobilių parkavimui. Pažymėtina, kad atsakovės vykdomi statybos darbai (kietųjų dangų, t. y. asfalto dangos viršutinio sluoksnio nufrezavimas) buvo vykdomas tik gatvėje, kuri yra atokiau nuo daugiabučio vidinio kiemo. Atsakovė vykdė tik asfalto dangos frezavimo darbus, o su skystu betonu jokių darbų nebuvo atliekama. Kad nėra atsakovės kaltės, pagrindžia ir paties ieškovo pasitelkta remonto paslaugų teikėja MB „Automobilių estetikos laboratorija“, kuri remonto darbų sąmatoje yra pateikusi reikšmingą išvadą ir pastabą: „Nurodytos detalės sąmatoje aptaškytos statybinėmis medžiagomis“. Atsakovė gatvės remonto metu nevykdė jokių darbų su skystu betonu, ieškinyje ieškovo įvardintų tokių darbų kaip „senų betoninių sluoksnių pašalinimo darbų“ nebuvo atliekama (kietųjų dangų frezavimo metu nufrezuota medžiaga nepakeičia savo struktūros į skystą būseną), akivaizdu, kad ginčas yra kilęs ne su už žalos atsiradimą atsakingu asmeniu, todėl byloje netinkamas atsakovas AB „Eurovia Lietuva“ turėtų būti pakeistas kitu subjektu. Atsakovė gatvės remonto darbus vykdė su asfalto freza Wirtgen W200i, kurios detalės, atliekančios frezavimo darbą, darbų vykdymo metu būna uždaros ir prisispaudusios prie kietosios dangos. Su ieškiniu nėra pateikta faktines išlaidas pagrindžiančių dokumentų, atliktų mokėjimo kopijų (pridėta tik UAB „EUROGLASS“ pasiūlymas Nr. S157733 ir MB „Autombilių estetikos laboratorija“ remonto darbų sąmata). Ieškovo prie ieškinio pridėti dokumentai tėra pasiūlymas ir remonto darbų sąmata, kurie niekaip neįrodo realiai ir faktiškai ieškovo patirtų išlaidų, nėra aišku ar jas iš viso ieškovas patyrė, nėra pridėta atitinkamų dokumentuose įvardintų sumų mokėjimo kopijų, nėra aišku kokios priemonėmis buvo taisomas ir ar iš vis buvo taisomas. Be to, nėra pateikta tariamai remonto automobilių remonto eigos nuotraukų, nuotraukų prieš ir po. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra laikytinas dokumentiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Kelia abejonių ieškovo turtui realus žalos atsiradimo laikas, nes ieškovas susirašinėjime yra minėjęs, kad po atsakovės 2024 m. lapkričio 8 d. vykdytų gatvės remonto darbų, ieškovas ryte pastebėjo žalą, tačiau iš paties ieškovo pateiktų nuotraukų metaduomenų matyti jų padarymo laikas tik sekančios dienos vakare, t. y. 2024 m. lapkričio 9 d., 23:41 val. Nėra įrodytos visos būtinos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad atsakovas pažeidė atitinkamas elgesio taisykles, teisės aktus, tvarkas ar kitus norminius dokumentus, dėl ko kilo žala ieškovo turtui, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų egzistavimą. Įvertinus faktinę situaciją, nėra jokių duomenų, jog atsakovė, asfalto dangos frezavimo darbus vykdydamas ir laikydamasis taikytinų normatyvinių dokumentų, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų. Galima daryti išvadą, kad tokiais veiksmais ieškovas sąmoningai ar nesąmoningai klaidina teismą, nepagrįstai nurodydamas, kad neva atsakovė vykdė gatvės remonto darbus, frezuodamas kietąsias asfalto dangas, ko pasėkoje skystu betonu tariamai apgadino ieškovo turtą, kuris buvo atokiau nuo gatvės esančioje daugiabučio aikštelėje. Įvertinus aplinkybę, kad reali faktinė situacija ir atsakovės atliekami darbai buvo kitokie ir neatitinka aprašyto pobūdžio, pagal kurį atsiradusi žala ieškovo turtui, ieškovo argumentai laikomi nepagrįstais ir atmestinais. Taigi, tokie ieškovo pateikti įrodymai ir argumentai niekaip nepatvirtina, kad atsakovė kalta dėl atsiradusios žalos ir atsakovei turėtų kilti atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovo reikalavimas grįstas teisės normų citavimu, prielaidomis ir tariamu aplinkybių sutapimu vien dėl to, kad tomis dienomis netoliese atsakovė vykdė darbus. Pažymėtina, kad atsakovė nei darbų vykdymo metu, nei po to, nėra gavęs jokių kitų pretenzijų dėl apgadinto trečiųjų asmenų turto ar žalos atlyginimo. Bylų dėl žalos atlyginimo atsakovė taip pat neturi. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad AB „Eurovia Lietuva“ gatvės remonto numatytus darbus atliko tinkamai, dėl jų nėra reiškiama jokių pretenzijų, ieškovo turto apgadinimą galėjo lemti kitokios aplinkybės ir kitokio pobūdžio darbai (susiję su skystu betonu), kurių atsakovė neatlikinėjo, todėl atsakovės atsakomybės klausimas šiuo atveju turėtų būti nesvarstytinas, o ieškinys panaikintas visa apimtimi.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovas M. J. sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad vyko kelio darbai prie jo namų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gatvėje kurioje lygiagrečiai stovi namas. Jo automobilis stovėjo aikštelėje lygiagrečiai gatvei. Lapkričio 9 d. išvažiavo automobiliu ryte ir pastebėjo dėmes, iš pradžių nekreipė dėmesio, išvyko į šeimos susitikimą ir šeimos nariai atkreipė dėmesį. Tą pačią dieną nuvežė į plovyklą, bandė nuplauti dėmes, tačiau visiškai neveiksmingai. Lapkričio 9 d. vakarą grįžęs padarė nuotraukas ir pirmadienį padavė skundą į Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniaus savivaldybė perdavė atsakomybę įmonei „Eurovia“ ir to pasėkoje kreipėsi į ją, kelis kartus bandė susisiekti su „Eurovia“ dėl žalos atlyginimo ir išsiaiškinimo. Ekspertizė nustatė, kad vienintelė išeitis atstatyti automobilį yra perdažymas. Šiuo metu automobilis nėra naudojamas, stovi požeminiame garaže. Įvykio dieną automobilis stovėjo teisėtai. Savivaldybė patvirtino, kad įvykio dieną kelio darbus darė įmonei „Eurovia“. Automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Gyvena šiuo metu (duomenys neskelbtini), įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). Automobilio apgadinimus pastebėjo lapkričio 9 d. ryte, išvažiuojant iš namų. 2024 m. lapkričio 8 d. nebuvo prie automobilio, negali pasakyti ar buvo pažeidimų. Nuo lapkričio 6 d. iki lapkričio 9 d. ryto automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Į gatvės pusę buvo atsukta automobilio viena pusė. Automobilis stovėjo identiškai kaip fotonuotraukoje - 2-3 metrai nuo šaligatvio. Galėjo pro langą matyti, kad vyksta kelio darbai, negali sakyti kokiomis medžiagomis vyko darbai. Darbai vyko vakarais, naktimis. Automobilis nebuvo judintas, prieš pastatant nebuvo jokios žalos. Žala įvyko tarp lapkričio 6-9 dienos, kokią konkrečiai dieną įvyko negali pasakyti. Žala įvyko dėl kelio remonto darbų. Dėmės nenusiplauna. Prieš pastatant buvo automobilis švariai nuplautas. Po įvykio automobilis buvo nuplautas ir tada nufotografuotas. Iš pradžių galvojo, kad tai purvas. Automobilis nutaškytas statybinės kilmės medžiaga, turi savybę, kurios apgadina automobilio dažus. Lapkričio 8 d. niekur nevažiavo, 2-3 dienas stovėjo. Stovėjo nuo 6 d. vakaro, tarp 18-19 val. Kiemas apšviestas tik iš gatvės pusės, kieme neryški šviesa. Automobilis buvo apžiūrėtas prieš pastatant. Išlipant visada turi apeiti automobilį, tikrai matė, kad nebuvo apgadinimų. Automobilis neremontuotas. Kol kas remontui lėšų nėra išleista. Žalos dydžiu remiasi MB automobilių estetikos laboratorijos ir UAB Euroglass pateiktais dokumentais. Jo supratimu tomis dienomis vyko kelio dangos keitimo darbai. Pro langą matydavo konvejerį, medžiagas, gali patvirtinti, kad iš to konvejerio krito medžiagos, kokios konkrečiai medžiagos negali pasakyti. Ant šaligatvio, ant kitų objektų aplink automobilį buvo taškų, jų kilmės negali pasakyti. Buvo daug skirtingų medžiagų kieme. Tie taškai balti iš išorės, bet yra ir kitų taškų tamsesnių. Nuotraukos darytos lapkričio 9 d. 23.41 val. Tokių pat baltų taškų kitur nei ant automobilio, nematė. Automobilio nesusitvarkė, nes laukia teismo sprendimo. Galvojo, kad tai paprastas purvas. Nedarė anksčiau nuotraukų, nes nuotraukas reikia daryti ten kur įvyko žala. Grįžo vakare ir grįžęs pastatė automobilį ten kur stovėjo ir nufotografavo. Dirba (duomenys neskelbtini), dirba ir iš ofiso, ir iš namų. Tomis dienomis dirbo iš namų. Kelis mėnesius ieškojo kas galėjo padaryti žalą, savivaldybės atstovė patvirtino, kad nebuvo atliekami kiti darbai. Su policija buvo kontaktuota kelis kartus. Vienintelė kamera teritorijoje veikia pagal judesį. Automobilis šiuo metu nėra eksploatuojamas. Automobilio vertė šiai dienai 4500 Eur. Minimaliai patvarkius vertė padidėtų 500 Eur. Aptaškytas buvo šonas, stogas. Galas, kuris yra toliau nuo gatvės, nėra aptaškytas. Nėra ekspertas, tuo metu atrodė, kad kitus objektus gali nuplauti lietus. Nepamena kaip šalia jo automobiliai stovėjo tomis dienomis. Asmeniškai kaimynų nepažįsta, tuos, kuriuos pažįsta, jie automobilių neturi. Dienos metu automobilių, kurie priklauso kaimynams, nestovi. Negali atsakyti ar bent vienas automobilis tomis dienomis stovėjo. Nevažiavo pro jokias statybas, nei prieš lapkričio 6, nei po lapkričio 6 d. Jo vienintelis maršrutas yra iki (duomenys neskelbtini) gatvės, iki jos nebuvo jokių statybų. Į MB automobilių estetikos laboratoriją kreipėsi vėliau, kadangi nėra patyręs teisiniuose klausimuose, turi pasikonsultuoti su teisininkais. Į UAB Euroglass kreipėsi 2025 m. kovo 27 d., nes dėl stiklo žalos kreipėsi kitur, tačiau jie neapsiėmė su stiklo darbais. Nuo 2024 m. lapkričio 9 d. iki šios dienos nebuvo kitų automobilio sužalojimų.
7. Teismo posėdžio metu ieškovo M. J. atstovas advokatas Ruslanas Mazurovas (Ruslan Mazurov) palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 3575,62 Eur nuostolius, kadangi ieškovui reikės perdažyti automobilį ir langus. Dėl žalos fakto ginčo nėra, tai yra byloje įrodyta ieškovo paaiškinimais, į ieškinį pateiktais dokumentais. Padarytos žalos dydis nėra ginčijamas atsakovo, yra patvirtintas 2 aktais. Svarbu pabrėžti, kad apgadinimai yra padaryti statybinėmis medžiagomis. Ieškovas tai įrodė duodamas papildomus rašytinius paaiškinimus. Medžiagos tarpusavyje, veikiant chemiškai su aplinka, patekus ant automobilio yra sunkiai pašalinamos. Pasižymi tuo, kad tos dalelės iš išorės yra baltos spalvos, o iš vidaus tamsios. Tai atsirado kelio darbų pasėkoje. Automobilis buvo laikomas šalia kelio, kuriame atsakovė neginčijo, kad nurodytu laiku vykdė statybinius darbus. Kad automobilis galėjo būti apgadintas kitoje vietoje, tikimybė yra labai nedidelė. Kelio darbų vykdymo laikas sutampa. Visų įrodymų visuma leidžia teigti, kad automobilio apgadinimai buvo padaryti būtent atsakovės darbuotojų veiksmų pasėkoje. Atsakovė atliko frezavimo darbus ir to pasėkoje nesužiūrėjo proceso, tai yra nesiėmė atsargumo taisyklių, kad atliekant darbus nebūtų padaryta žala aplinkiniams. Atsakovės veiksmai buvo atlikti dėl neatsargumo. Žalos faktas ir žalos dydis yra įrodyti, veiksmai pasižymėjo neatsargumu, todėl šiuo atveju ieškinys yra pilnai įrodytas ir iš atsakovės priteistini visi nuostoliai. Nepašalinus pažeidimų, automobiliui yra daroma žala.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Eurovia Lietuva“ atstovas Martynas Bereika ieškinio nepripažino. Paaiškino, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, todėl turi būti atmestas. Dangos frezavimo darbai vyko. Dangos frezavimas yra toks procesas, kurio metu pašalinamas tam tikras sluoksnis, naudojamos frezavimo mašinos. Skystos medžiagos nėra naudojamos. Ieškovui atsiradusi žala yra niekaip nesusijusi su atsakovės atliekamais darbais, iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad žalą sukėlė ne kelio remonto darbai. Kelio remonto darbais padaryta žala gali būti, jeigu ant automobilio būtų įdaužų, kietųjų dalelių, o ne skystu betonu. Civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Pagrindinė bendrovės veikla yra kelio tiesinimas. Civilinės atsakomybės draudimą bendrovė turi. Po išreikštos pretenzijos automobilio neapžiūrėjo, tačiau iš nuotraukų matyti, kad automobilis aptaškytas skystu betonu. Pats ieškovas nurodė, kad betonu. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad lašėjimo būdu prikibusi medžiaga. Lašėjimo būdu atsiradę prikibimai negali būti laikomi asfalto frezavimo dangos atsiardę pašalinis poveikis ir pasekmė, todėl kad frezavimo metu kieta danga yra frezuojama ir medžiagos yra kietosios. Sunkvežimis išveža medžiagą. Ieškovas kreipėsi ne į tą subjektą. Ne dėl jų darbų atsirado pasekmės. Galėjo aplinkui būti kitų darbų, privačių statybų, dėl ko galėjo aptaškyti ieškovo automobilį. Aptaškymas ant stogo rodo, kad buvo aptaškoma iš aukštai. Pageidavimo nebuvo išreiškęs, kad kreiptis į kitą servisą įvertinti žalą, atsakovė neturi tokios pareigos. Žalą turi įrodyti ieškovas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo atlikti kelio frezavimo darbai, t. y. pašalintas viršutinis kelio sluoksnis. Žala jau buvo atsiradusi iki kitų kelio darbų, buvo atliktas tik frezavimo darbas. Tai patvirtinta ieškovo nuotraukos ir kolegų paaiškinimai. Šulinių tvarkymas nebuvo atliekamas. Iš nuotraukų matosi, kad asfaltas yra nugremžtas, šaligatviai nekeisti. Nuotraukos padarytos tą dieną kai buvo fiksuota žala. Nuo 2024 m. lapkričio 6-9 dienos vykdė kelio darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Frezavimo darbai buvo vykdomi. Tiksliai negali pasakyti, kokie darbai buvo atlikti konkrečiomis dienomis, tačiau iš nuotraukų matyti, kad buvo atlikti tik frezavimo darbai. Greičiausiai galėjo būti iš 7 į 8 dienos naktį, iš 6 į 7 dienos naktį. Visame procese skysčiai nebuvo naudojami. Po asfalto dangos sluoksniu galėjo būti betono darinių nuo ankstesnių darbų, pasitaiko ir akmens. Skysto betono negalėjo būti. Į skystą pavidalą neįmanoma padaryti. Žiežirbos negalėjo patekti, nes yra uždaras procesas, negalėjo pažeisti automobilių. Frezavimo mašina yra specialiai uždengta. Jeigu būtų neuždengta, tai būtų visada visos mašinos sugadintos, tai nebūtų saugus mechanizmas statybos darbams. Kietas betonas atsimuštų į automobilį ir paliktų įdaužas. Nebuvo užfiksuota technikos gedimų. Kaistant galėjo pakeisti struktūrą, tačiau nėra nuolatinio kaitinimo. Jis yra nuolat įrengtas, prieš kiekvieną pamainą užkaitant mechanizmą, būtina patikrinti ir darbai nepradedami nepatikrinus mechanizmų. Dėl pretenzijos neinformavo draudimo bendrovės, ją informuoja kai įvyktų žalos administravimas, kai sutiktų su žalos atlyginimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad nėra jų kaltės, todėl ir neinformavo. Galėjo lietus lyti, tačiau nežino. Betono mišinio gamyboje yra didelis santykis, kad betonas turėtų sukibimą. Betonas yra iš cemento, smėlio ir vandens, o asfaltas – iš skaldos ir emulsijos. Smala yra visiškai kitos spalvos. Betonas įkaista prie mažesnės temperatūros. Asfaltui reikia didesnės temperatūros. Visa kelio danga yra vien tik iš asfalto. Po asfalto danga betono galėjo būti, tačiau jis nebuvo frezuojamas. Visiems darbams naudojama ta pati technika ir ta pati technologija. Kelio žymėjimas atliekamas iš termoplasto. Nėra atskirai šalinimi kelio žymėjimo dažai, frezuojama viskas kartu. Iš „Google Maps“ matyti, kad kelio ruožas nėra žymėtas. Emulsija yra tamsiai rudos spalvos. Emulsija oksiduojasi, negali patvirtinti į kokią spalvą keičiasi. Keičiasi iš kietos būsenos į minkštą. Emulsija nuo automobilio nusivalo specialia chemija, nepažeidžia dažų sluoksnio. Frezavimo metu senas asfaltas nebeturi emulsijos savybės, būna akmenėta. Negalėjo frezavimo metu apsitaškyti emulsija, nes būtų juodos spalvos ar kokios kitos, tik ne baltos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis) nuosavybės teise priklauso ieškovui M. J. (Failas (toliau – f.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 99-100, 102, 103, 104).
Dėl nuostolių priteisimo.
10. Teisę kreiptis į teismą nustato CPK 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
11. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
12. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
13. Žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, ir kt.).
14. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).
15. Viena pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nėra, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. lapkričio 9 d. vykdė kelio remonto darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje.
17. Atsakovė nurodė, kad buvo vykdomi darbai - kietųjų dangų, t. y. asfalto dangos viršutinio sluoksnio, nufrezavimas. Šie darbai buvo vykdomi tik gatvėje, kuri yra atokiau nuo daugiabučio vidinio kiemo. Atsakovė vykdė tik asfalto dangos frezavimo darbus, o su skystu betonu jokių darbų nebuvo atliekama (minėta). Iš fotonuotraukos (žr. f. 1, b. l. 23) matyti, kad nuimta dalis asfalto gatvėje, todėl teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog buvo vykdomas asfalto dangos viršutinio sluoksnio nufrezavimo darbai.
18. Ieškovas nurodė, kad aukščiau nurodytų darbų vykdymo metu gyveno (duomenys neskelbtini).
19. Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad dėl aukščiau nurodytų kelio remonto darbų atlikimo buvo apgadintas jo automobilis, kuris stovėjo vidiniame kieme.
20. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilis apgadintas – ant automobilio (ant dešinės pusės durelių, kėbulo, stogo, kapoto) matyti pilkos spalvos dėmės (f. 1, b. l. 14, 17, 19, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 32).
21. MB Automobilių estetikos laboratorija 2024 m. gruodžio 13 d. Automobilių remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad nurodytos detalės sąmatoje, aptaškytos statybinėmis medžiagomis (f. 1, b. l. 18). MB Automobilių estetikos laboratorija rašte (Pastaba dėl užterštumo pobūdžio) nurodyta, kad automobilis padengtas baltais taškiniais nešvarumais, kurių kilmė, tikėtina, yra cementas, gruntinis mišinys arba kita panašios sudėties statybinė medžiaga. Taškai yra įsigėrę ir sunkiai pašalinami įprastomis valymo priemonėmis (f. 1, b. l. 83).
22. Iš fotonuotraukų (žr. f. 1, b. l. 19, 23, 26, 28) nesimato tokios pačios spalvos aptaškymų ant kitų objektų – vamzdžio prie tvoros, gatvės apšvietimo lempos vamzdžio korpuso, pėsčiųjų tako, kitur.
23. Teismo vertinimu, jeigu skysta medžiaga susidarius spaudimui būtų purškusi nuo kelio ((duomenys neskelbtini)) link kiemo, kur stovėjo automobilis, galimai būtų aptaškyti kiti objektai. Be to, automobilio dešinės pusės priekinė dalis pažeista minimaliai, o ant stogo ir kapoto yra pažeidimų (f. 1, b. l. 30).
24. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog automobilio pažeidimai padaryti ne dėl aukščiau nurodytų kelio remonto darbų. Nustačius tai, daroma išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai byloje nenustatyti.
25. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad kelio remonto darbai vyko 2024 m. lapkričio 8 d., o automobiliu ieškovas naudojosi 2024 m. lapkričio 9 d., įvykio vietą ir automobilį fotografavo 2024 m. lapkričio 9 d. vakare.
26. Ieškovas patirtos žalos dydį grindžia 2025 m. kovo 27 d. Pasiūlymu Nr. S157733 (f. 1, b. l. 14), MB Automobilių estetikos laboratorija 2024 m. gruodžio 13 d. Automobilių remonto darbų sąmata (f. 1, b. l. 18).
27. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovės veiksmų ir žalos (dėl kurios prašoma priteisti nuostolius) nėra priežastinio ryšio.
28. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys dalyje dėl nuostolių priteisimo atmetamas (CK 6.246-6.249 str.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
29. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (minėta).
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
31. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl nuostolių priteisimo atmetamas, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat atmetamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
33. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.