- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-343-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-004473-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. P. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. vasario 12 d. iki 2021 m. kovo 11 d.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. P. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį teismo nuosprendį.
Procesas dėl nukentėjusiojo V. B. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.
Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasų 4045,10 Eur civilinis ieškinys ir priteistas iš A. P. Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 12 d. apie 02.19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo prieš V. B. fizinį smurtą – peiliu smūgiavo jam į pilvą ir padarė sužalojimus – durtinę – pjautinę kiauryminę žaizdą pilve su kepenų sužalojimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, taip sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo.
2.1. Nurodo, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pažymi, kad Teismo psichiatrinės ekspertizės akte nustatyta, jog jis turi psichikos sutrikimą susijusį su alkoholio vartojimu, priklausomybės sindromas (duomenys neskelbtini). Jam nustatytas psichikos sutrikimas, susijęs su patirta galvos trauma, dėl to jam reikalingas gydymas ir jis sutinka su tokiu gydymu. Teigia, kad jo padarytas nusikaltimas didesne dalimi buvo nulemtas jo sveikatos sutrikimo, o ne jo nusiteikimu nesilaikyti įstatymo. Nurodo, kad teismas konstatavo, kad jis yra recidyvistas dėl nusikaltimo, dėl kurio priimtas 2020 m. birželio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, jog minėtas nusikaltimas padarytas analogiškomis aplinkybėmis, t. y. vartojant alkoholį. Teigia, kad dėl alkoholio vartojimo jis neprisimena savo veiksmų, jog būdamas blaivus tokių veiksmų nebūtų daręs. Apelianto teigimu, įstatymas numato, kad jam gali būti taikomas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau ši galimybė nuosprendyje nebuvo vertinama. Mano, kad nesigydant nuo alkoholizmo, laisvės atėmimo bausmė jo nepakeis.
2.2. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis jam atleido, su nukentėjusiuoju susitaikė. Padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino. Taip pat atlygins Ligonių kasai patirtas išlaidas. Apelianto teigimu, laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir sudaryti galimybę gydytis nuo alkoholizmo.
3. Teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės A. P. skyrimo klausimas.
5. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. P. nepaskyrė bausmės, kuri būtų aiškiai per griežta, neteisinga ir nepakankamai individualizuota.
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
8. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
9. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. P. laisvės atėmimo bausmės dydį, paisė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų: atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, padarymo aplinkybes, A. P. asmenybę, į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir dvi – sunkinančias. Pirmosios instancijos teismas A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galėjosi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog jis inkriminuotą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino tai, kad A. P. padarė tyčinį, smurtinį, sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, teistas 2 kartus, paskutinį kartą teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurią jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė bei buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), baustas administracine tvarka. Priešingai nei tvirtina apeliantas, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad A. P. nusikalstamos veikos metu nustatytas psichikos sutrikimas – lengvas kognityvinis bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau nustatyti psichikos sutrikimai netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 46–49). Bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad A. P. po nusikalstamos veikos padarymo pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę nebendrauti su nukentėjusiuoju – atvyko į nukentėjusiojo namus galimai būdamas neblaivus. Visos šios aptartos aplinkybės rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti ir smurtauti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą ir neginčijamai patvirtina, kad jo nusikalstamas elgesys jau tapo gyvenimo būdu, jam skirtos švelnios bausmės, taip pat ir įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, yra neefektyvios, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jo veikos sunkėja ir jis yra pavojingas visuomenei. Apeliantas turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir tai turi įtakos jo nusikalstamam elgesiui, gyvenimo būdo nekeičia.
10. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, taip pat konstatavo, kad byloje nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų visumos, suteikiančios pagrindą svarstyti švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir, atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą paskyrė mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę. Be to, apeliantui buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. paskirta bausmė adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir savo dydžiu nėra per griežta. Šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. paskirtos bausmės švelninimas, priešingai nei skunde tvirtina apeliantas, kaip tik ir reikštų teisingumo principo reikalavimų pažeidimą. Švelnesnės bausmės skyrimas, nagrinėjamu atveju, būtų nepakankamas siekiant daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų.
11. Nuteistojo poziciją dėl Teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, jį pripažįstant ir pažadant atlyginti, teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau dėl to nemato pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nors nuteistasis A. P. yra pensininkas, neįgalus, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šios aplinkybės nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės A. P. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo vietose yra užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nuteistiesiems, todėl apeliantas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turės galimybę gydytis ir nuo priklausomybės alkoholiui.
12. Taip pat nuteistajam A. P. nėra pagrindo taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
13. Nagrinėjamu atveju padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas šio kodekso XVIII skyriuje („Nusikaltimai žmogaus sveikatai“), todėl remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam A. P. negali būti taikomas.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė Baudžiamajame kodekse įtvirtintas straipsnių, susijusių su bausmės skyrimu, nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo keisti šios skundžiamo nuosprendžio dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.