Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-714-1001/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
1-714-1001/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00631-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Kvalitaitė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
R. G.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės ,,If P & C Insurance“ AS, (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Darius Staškevičius, Raimondas Gargasas, Vytautas Kupcikevičaus
Baudžiamoji byla Nr. 1-714-1001/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00631-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.6.7; 25.4.2.4, 2.1.15.3.3.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,nukentėjusiajai R. G., jos atstovui advokatui Raimondui Gargasui,civilinės atsakovės draudimo bendrovės ,,If P & C Insurance“ AS filialo atstovei K. S.,civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2024-01-04, apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryža, vairuodamas automobilį „Ford Transit Custom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus – pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavęs lengvasis automobilis bei pastarajam iš paskos važiavęs vilkikas su puspriekabe sulėtino greitį ir stabdė prieš pėsčiųjų perėją, privalėdamas sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė, greičio nesulėtino ir automobilio nesustabdė, partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją E. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo E. Š. - ji mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, įvykus dešinio raktikaulio skeveldriniam lūžiui, abipus daugybiniams šonkaulių lūžiams, dešinės mentės skeveldriniam lūžiui, plaučių ir kepenų sumušimui, plyšus abejiems plaučiams, bei po to sekusiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ląstos ir pilvo ertmes.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-01-04 rytą vairavo automobilį „Ford Transit Custom“, vyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), vairuodamas vykdė darbines funkcijas. Tuo metu buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, kritulių nebuvo, kelio danga buvo slidi, t. y. nevalytas sniegas, (duomenys neskelbtini) buvo susidariusios sniego provėžos. Į (duomenys neskelbtini) įsuko iš (duomenys neskelbtini), ties šia sankryža dar per pėsčiųjų perėją praleido pėsčiuosius. Po to įsuko į greitėjimo juostą ir, praleidęs srautą automobilių, įsuko į (duomenys neskelbtini) pirmą juostą. Įvažiavo į pirmą eismo juostą, važiavo šia eismo juosta, tolygiai greitėdamas. matė, kad (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta važiuoja vilkikas, iš pradžių dar buvo palikęs šiam vietos persirikiuoti, kadangi įprastai šioje vietoje per (duomenys neskelbtini) sankryžą automobiliai įvažiuoja į antrą eismo juostą ir po to, jau kirtę sankryžą, persirikiuoja į pirmą. Pamatęs, kad vilkikas nerodo jokio posūkio, jis pradėjo greitėti. Pastebėjo, kad vilkikas ties sankryža su (duomenys neskelbtini) lėtėja, bet jokių posūkio signalų nerodė. Matė, kad priekyje to vilkiko važiavo du lengvieji automobiliai- pirmasis rodė posūkį į kairę pusę. Suprato, kad suks į (duomenys neskelbtini). Už šio važiavo kitas lengvasis automobilis, kuris irgi stabdė. Jis pamanė, kad automobilis stabdo dėl to, kad pirmasis automobilis sustojo praleisti priešpriešiais važiuojančio automobilio. Žinojo, kad šioje vietoje yra pėsčiųjų perėja, tiesiog, kiek yra važiavęs, nėra matęs šia perėja einančio žmogaus. Pamanęs, kad automobiliai antroje eismo juostoje stabdo, kadangi stovi į (duomenys neskelbtini) sukantis automobilis, jis važiavo toliau. Jo važiavimo greitis buvo iki 50 km/h, kadangi nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) atstumas yra nedidelis. Įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, pamatė per perėją jam iš kairės pusės greitai einantį žmogaus siluetą. Stabdydamas, staigiai pasuko vairą į dešinę pusę, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Savo automobilio kairiu priekiniu kampu kliudė pėsčiąjį. Nuo smūgio pėsčiasis nuskriejo į priekį, labiau į kairę pusę. Sustojęs, iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Priėjęs prie žmogaus, matė, kad tai yra senyvo amžiaus moteris. Prie jo iš karto sustojo karo medikai, kurie, priėję prie gulinčios moters, tikrino ją ir sakė, kad dar yra gyva, bet moteris mirė įvykio vietoje. Jis įvykio vietoje patyrė didelį stresą, buvo gydomas apie mėnesį. Po šio eismo įvykio bendravo su žuvusiosios dukra V. Š., jos atsiprašė, pervedė jai 1000 eurų laidojimo išlaidų. Atlygino nukentėjusiajai R. G. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šeimos pajamos yra apie 1600 Eur per mėnesį.

Byla teismo posėdyje išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kandidatė į laiduotojas S. G., kaltinamojo sutuoktinė, paaiškino sutinkanti būti sutuoktinio laiduotoja. Ji pati vairuoja daug metų. Dirba socialine darbuotoja. Sutuoktinis nepiktnaudžiauja alkoholiu. Sutuoktinis jai pasakojo apie įvykį, jie aptarė jo elgesį. Mano, kad sutuoktinis ateityje laikysis įstatymų.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad įvykio vieta yra ties (duomenys neskelbtini) sankryža Panevėžio mieste Eismo įvykio apžiūros metu matmenų pririšimui yra naudojamas bazinės linijos matavimo metodas. Atskaitos taškas yra metalinis apšvietimo stulpas, esantis skiriamosios juostos vidurinėje dalyje, esantis 17,0 m į rytus nuo skiriamosios juostos rytinio krašto ir 1,25 m nuo skiriamosios juostos šiaurinio krašto, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis atskaitos taškas žymimas X0. Nuo X0 statmenai į vakarus nustatoma linija, kuri naudojama kaip bazinė linija tolimesniems žymėjimams.

Eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) administraciniu pastatu. Važiuojamosios dalies plotis yra 7,6 m, vienos eismo juostos plotis - 3,7 m, važiuojamosios dalies plotis su parkavimo juosta- 11,9 m. Važiuojamoji gatvės dalis, artėjant nuo (duomenys neskelbtini) pusės, yra pažymėta, artėjant prie pėsčiųjų perėjos, pažymėtos KET 1.13.1, horizontalaus ženklinimo juosta KET 1.1, už pėsčiųjų perėjos- horizontalaus ženklinimo juosta KET 1.8. Gatvės važiuojamosios dalies kelkraštis ir sankryža, pažymėta KET 1.5. Kelio važiuojamoji dalis yra keturių eismo juostų, po dvi į abi puses. Skirtingų krypčių juostas skiria skiriamoji juosta, kurios plotis 2,5 m, aukštis- 0,2 m. Priešais sankryžą yra pėsčiųjų perėja, kuri pažymėta horizontalu ženklinimu KET 1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurios plotis 4,0 m ir kuri tęsiasi per visas eismo juostas ir skiriamąją juostą. Prieš pėsčiųjų perėją abiejose važiuojamosios dalies pusėse yra kelio ženklai, pažymintys pėsčiųjų perėją KET 533 ir KET 534. Prieš sankryžą ir už jos, kelkraštyje, yra horizontalus žymėjimas KET 1.15 Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.

Automobilis „Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (plane schemoje pažymėtas Nr. 1) stovi (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kelkraštyje - automobilių stovėjimo vietoje, prasidėjus galioti kelio ženklui KET 528. Transporto priemonių stovėjimo vieta su nurodomu parkavimo būdu KET 830 - visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio. Automobilio priekinė kairioji rato ašis yra 44,6 m nuo X0 į vakarus ir 10,2 m nuo bazinės linijos į šiaurę. Automobilio galinė kairioji ašis yra 41,2 m nuo X0 į vakarus ir 10,4 m nuo bazinės linijos į šiaurę. Automobilis stovi priekiu į vakarus, variklis užgesintas.

Apžiūrint automobilį, nustatyta, kad yra apgadintas jo priekinis bamperis - suskilęs kairysis bamperio kampas, bamperio laikikliai nefiksuoja jo kairiosios pusės. Priekinis kairysis žibinto stiklas yra išdaužtas, trūksta dalies stiklo, žibintas pasislinkęs iš savo fiksavimo vietos. Apžiūros metu dega gabaritinės kairiojo ir dešiniojo priekinių žibintų lemputės. Variklio dangtis kairėje pusėje yra sulankstytas, matosi deformacijos pėdsakai. Priekinis automobilio stiklas apatinėje dalyje yra įskilęs per visą perimetrą išilgai apatinėje dalyje. Ant automobilio priekinių ir galinių ašių ratlankių sumontuotos žieminio tipo padangos. Padangos atitinka techninius reikalavimus. Salone saugos oro pagalvės nesuveikusios, saugos diržai transportinėse padėtyse, saugos kapsulės nesuveikusios.

Kelio danga šlapias asfalbetonis, vietomis danga padengta suvažinėtu sniegu. Leistinas važiavimo greitis 50 km/h.??

Moteriškos lyties lavonas, senyvo amžiaus, apžiūrėtas GMP automobilyje. Lavonas guli ant neštuvų. Apžiūrint lavoną nustatyta, kad jis yra aprengtas šviesios spalvos moteriška žiemine striuke, pilkos spalvos megztiniu, juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos žieminiais pailgintais batais. Ant galvos - dominuojančios raudonos spalvos skarelė, ant kaklo - juodos ir baltos spalvos šalikas. Striukės kišenėje buvo rastas juodos spalvos odinis raktų dėklas su jame esančiu vienu raktu ir prie jo prisegtu odiniu pakabuku. (1 t., b. l. 23-27, 28, 29-53).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad moteris rasta gulinti važiuojamojoje dalyje, kniūbsčia, be gyvybės ženklų, pasak liudininkų, partrenkta automobilio. EKG stebima EMD, pradėta reanimacija pagal EMD protokolą. Čiuopiami dauginiai sužalojimai k. šlaunies, krūtinės ląstos, kaklo sr. (čiuopiasi kaklo dislokacija į dešinę pusę). 10:50 EKG asistolija. 11:14 nesikeičiant EKG ritmui (asistolija), reanimacija nutraukta. (1 t., b. l. 54-55).

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apklausos 2024-01-05 metu parodė, kad ji gyvena Vilniuje, o jos mama E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Panevėžyje, adresu (duomenys neskelbtini). Yra informuota, kad dėl padarytos neturtinės žalos turi kreiptis į draudimo bendrovę. Įtariamasis jos atsiprašė, pervedė 1000 eurų laidotuvių išlaidoms. (1 t., b. l. 73-74. 82-85 b. l.).

Lavono parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. Š. 2024-01-05 atpažino 2024-01-04, 10:15 val., eismo įvykyje (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) žuvusią moterį, kaip savo motiną E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atpažino iš veido bruožų, plaukų, drabužių (1 t., b. l. 75-76).

Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad E. Š. buvo jo močiutė. Yra informuotas, kad dėl padarytos neturtinės žalos turi kreiptis į draudimo bendrovę (1 t., b. l. 101-102).

Liudytojas D. M. parodė, kad 2024-01-04, apie 10.20 val., važiavo (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad gatvėje stovi baltas autobusiukas, šalia stovėjo automobilis „Volvo“, o ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo žmogus. Jis sustojo ir priėjo prie gulinčio žmogaus, pamatė, kad tai senyvo amžiaus moteris. Kadangi dirba Lietuvos kariuomenėje, yra apmokytas suteikti pirmąją pagalbą, todėl nedelsiant ėmė tikrinti moters sąmonę, matė, kad šios koja buvo pajudėjusi, tačiau šią kalbinant, ji nereagavo, patikrino, ar ji kvėpuoja, tačiau ji jau nekvėpavo. Pačio eismo įvykio nematė. (1 t., b. l. 171-172, 175-178, 179).

Liudytojas V. Š. apklausos 2024-01-04 metu parodė, kad 2024-01-04, apie 10:10 val., važiavo automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Priekyje jo važiavo automobilis, o dar priekyje to automobilio važiavo kitas baltas automobilis. Važiavo pirmoje juostoje, artėjo link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pamatė, kaip kiti automobiliai pradėjo stabdyti, pamatė, kad priekyje važiavęs baltas autobusiukas po ratais paskui save velka kažkokį didelį daiktą. Sustojo ir pasitraukė prie dešinio kelkraščio, matė, kad priekyje važiavęs baltas autobusiukas sustojo, o ant kelio važiuojamosios dalies guli nedidelio ūgio senyvo amžiaus moteris. Suprato, kad daiktas, kurį baltas autobusiukas vilko po ratais, buvo šios moters kūnas. Kai priėjo prie gulinčios moters, matė, kaip ji dar kvėpavo, įkvėpė kelis kartus ir daugiau nebematė, kad ji kvėpuotų. Kartu su kitu sustojusiu padėti asmeniu apklojo moterį šildančia paklode, tačiau daugiau jokios pagalbos nebesuteikė, laukė kol atvyks medikai. Matė, kaip balto autobusiuko vairuotojas kvietė pagalbą. Automobilyje turi vaizdo registratorių, atminties kortelę pateiks savanoriškai. Daugiau neturi ką pasakyti, nes tarp jo ir balto automobilio buvo atstumas ir pačio fakto, kaip buvo nutrenkta moteris, jis nematė (1 t., b. l. 182-183). Liudytojas papildomos apklausos 2024-05-14 metu parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena ir juos tvirtina. Tyrėjos prašymu patikslina, jog ankstesnėje apklausoje sakė, kad nukentėjusiąją moterį automobilis vilko. Jis tiksliai negali pasakyti, ar moteris buvo velkama, galėjo būti, kad moteris slydo šalia automobilio, nes tuo metu kelio danga buvo šlapia su sniegu. Moteris tikrai nei po automobiliu nebuvo palindusi, nei kažkaip ant jo užsikabinusi nebuvo. Tyrėjams vaizdo registratoriaus įrašus pateikė savo laikmenoje, bet pareigūnai išsikėlė įrašus ir atminties kortelę grąžino tą pačią dieną po kurio laiko. Duomenis išsikėlė, bet jie pareigūnams nepasileido. Jo sūnus buvo atidaręs kortelę ir sakė, kad ji yra tuščia. Jis suprato, kad pareigūnai išsikėlė duomenis ir gal net vaizdo registratorius nebuvo įrašęs informacijos. (1 t., b. l. 188-190).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, siekiant gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, buvo nuvykta ir apžiūrėta eismo įvykio vieta. Nustatyta, kad eismo įvykį užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera, esanti adresu (duomenys neskelbtini). L. S. parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Kadangi iš vaizdo įrašymo įrangos nėra galimybės iškelti reikalingo vaizdo kameros įrašo, vaizdo įrašas buvo perfilmuotas tarnybiniu telefonu Samsung A32s. (1 t., b. l. 193-194).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kur užfiksuotas vaizdas nuo pastato adresu (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Matyti, kad yra perfilmuojamas vaizdas monitoriuje. Monitoriuje matyti (duomenys neskelbtini) atkarpa tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Viršuje matyti data 2024-01-04 ir kintantis laikas, kuris prasideda 10:31:20. Aplinka - atvira vietovė, arti pastatų ar medžių nėra, matyti sniegas, tačiau važiuojamoji kelio dalis neapsnigta. Matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) važiuoja mikroautobusas (Nr. 1). Nuotrauka Nr. 1. Kiek atsilikęs jam iš paskos važiuoja lengvasis automobilis, panašus į vienatūrį (Nr. 2). Pastarasis prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) stabdo. Jam iš paskos kiek atsilikęs važiuoja dar vienas lengvasis šviesios spalvos automobilis (Nr. 3), kuriam iš paskos panašiu greičiu važiuoja vilkikas su puspriekabe (Nr. 4), šie abu automobiliai lėtina važiavimo greitį. Nuotrauka Nr. 2. Jų dešinėje esančia eismo juosta juda mikroautobusas (Nr. 5). Nuotrauka Nr. 3.

10:31:30 ekrane pasimato, kaip ties sankryža su (duomenys neskelbtini) nuo kelio vidurio prieš šviesios spalvos automobilį (Nr. 3), kuris juda labai lėtai, per gatvę iš kairės į dešinę sparčiu žingsniu juda pėsčiasis. Nuotrauka Nr. 4.

10:31:30 pėsčiasis juda toliau ir yra visiškai prieš šviesios spalvos mikroautobusą (Nr. 5), kuris juda. Tuo pačiu metu šviesios spalvos automobilis (Nr. 3) juda labai lėtai. Nuotrauka Nr. 5.

10:31:31 matyti, kaip šviesios spalvos mikroautobusas (Nr. 5) savo priekine dalimi partrenkia pėsčiąjį. Nuotrauka Nr. 6.

10:31:31 matyti, kaip šviesios spalvos mikroautobusui (Nr. 5) judant, pėsčiasis nuo jo atšoka ir yra ore. Nuotrauka Nr. 7. Mikroautobusas stipriai lėtina važiavimo greitį ir jo daugiau nebesimato ekrane (1 t., b. l. 195-196, 197-200).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Ford Transit Custom“. Apgadintas automobilio „Ford Transit Custom“, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis - suskilęs kairysis bamperio kampas, bamperio laikikliai nefiksuoja jo kairiosios pusės. Priekinis kairysis žibinto stiklas yra išdaužtas, trūksta dalies stiklo, žibintas pasislinkęs iš savo fiksavimo vietos. Variklio dangtis kairėje pusėje yra sulankstytas, matosi deformacijos pėdsakai. Priekinis automobilio stiklas apatinėje dalyje yra įskilęs per visą perimetrą išilgai apatinėje dalyje. Apžiūrėjus automobilio dugną, jokių apgadinimų, pašalinių objektų, rusvos spalvos dėmių ar audinio dalelių neaptikta. (2 t., b. l. 3-5, 6-22).

Rūbų apžiūros protokole aprašyti E. Š. rūbai ir batai (2 t., b. l. 30-32, 33-42).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas paleidžiamas kompiuterine programa „VLC player“. Įrašas yra 7 min. 49 sek. trukmės. Įrašo pavadinime fiksuotas jo darymo pradžios data 2024-01-04 ir laikas 10:19:18. Aprašomos tik tyrimui reikšmingos aplinkybės.

Įrašas prasideda, kai policijos pareigūnė, ant kurios yra vaizdą fiksuojanti kūno kamera, išlipa iš tarnybinio automobilio ir bėga į įvykio vietą. Matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra dvi eismo juostos kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir dešinėje pusėje yra juosta, skirta automobiliams stovėti. Už pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje stovi „Volvo“ automobilis, valstybinio numerio nesimato dėl atidaryto bagažinės dangčio. Už jo kiek toliau, automobilių stovėjimo juostoje matyti stovintis mikroautobusas, šiek tiek prieš jį pirmoje eismo juostoje, dešinėje pusėje, bet arčiau juostos vidurio guli uždengtas žmogus (nuotrauka Nr. 1). Pribėgus pareigūnei arčiau, matyti, kad minėto mikroautobuso valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 2). Pribėgę pareigūnai tikrina gulinčio žmogaus pulsą, jo nejudinant. Žmogus uždengtas termoužklotu, ant galvos matyti skarelė, pagal tai, kad matyti striukės gobtuvas ir skarelė ant galvos, galima spręsti, kad žmogus guli ant pilvo, veido nesimato. Gulinčio žmogaus galva yra netoli mikroautobuso galinio rato, kojos link stovinčio „Volvo“ automobilio. (nuotrauka Nr. 3).

?Įraše atpažįstamas vaikštantis įtariamasis A. G., kuris susijaudinęs sako, kad nesimatė nieko, „fukt prieš pat iš po sunkvežimio, iš po priekio, nu“. Pareigūnė klausia, ar tai įvyko ant perėjos, A. G.: atsako, kad ten, kur dabar stovi policijos mašina, rodo ranka link pėsčiųjų perėjos, apaiškina, kad ant pėsčiųjų perėjos, kad jis važiavo pirma juosta, parodo, kad važiavo mikroautobusu. Į pareigūnės klausimą, iš kurios pusės jam ėjo pėsčioji, A. G. atsako, kad jam iš kairės, išlindo iš už mašinos priekio, kad jis galvojo, kad ta mašina sustojo, suks kaip kita mašina.

Atvažiavę greitosios pagalbos darbuotojai atverčia žmogų nuo pilvo (nuotrauka Nr. 4) ant nugaros iš karto ant gulto (nuotrauka Nr. 5). Matyti, kad tai yra senyvo amžiaus moteris. Įvykio vietoje yra vyras su karine uniforma, ant kurios matyti pavardė „M.“. Pareigūnė klausia M., ar matė įvykį, išgirsta atsakymą, kad ne, kad jis tik termoplėvele uždengė žmogų.?Į greitosios automobilį įkeliama nukentėjusioji. M. pasiteirauja, ar dar bus reikalingas, pareigūnė nurodo, kad užsirašys jo kontaktinius duomenis. Po to pareigūnė prieina prie pirmoje eismo juostoje prieš sužalotą žmogų sustojusio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 6), už vairo sėdinčio vyro, klausia, ar šis matė, o vyras atsako, kad iš toli matė, bet mažokai. (2 t., b. l. 49-52, 53-56).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimo skyriaus „Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas 2024-01-04“ nurodyta, kad oro temperatūra 10 val. buvo -11,5 oC, 11 val. buvo -11,1 oC. 2024-01-04 nuo 10 val. iki 11 val. snigo, sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje buvo 3 cm. (2 t., b. l. 59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. Š. lavono tyrimo metu nustatyta:

a) muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje kairėje momeninėje — pakaušinėje srityje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, nosies srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje pakaušinėje srityje, kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose, dešinio sėdmens srityje:

b) plaučių sumušimas ir plyšimai, kepenų sumušimas, dešiniojo raktikaulio skeveldrinis lūžis, abipus daugybiniai šonkaulių lūžiai, dešinės mentės skeveldrinis lūžis, dešiniojo šlaunikaulio skeveldrinis lūžis.

Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietu buku (bukabriauniu), platų paviršių ir kietais bukais (bukabriauniais), ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai judančio automobilio dalimis aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu.

E. Š. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, įvykus dešiniojo raktikaulio skeveldriniam lūžiui, abipus daugybiniams šonkaulių lūžiams, dešinės mentės skeveldriniam lūžiui, plaučių ir kepenų sumušimui, plyšus abejiems plaučiams, bei po to sekusiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ląstos ir pilvo ertmes.??

E. Š. nustatyti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirties priežastimi.

E. Š. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis automobiliu buvo suduotas į dešinę E. Š. kūno pusę. (2 t., b. l. 71-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistės S. M. paaiškinimų protokole nurodyta, kad ji atliko E. Š. lavono tyrimą ir tvirtina savo specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). E. Š. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi sužalojimams, padaromiems velkant kūną transporto priemone. E. Š. nustatyti sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietu buku (bukabriauniu) platų paviršių bei kietais bukais (bukabriauniais) ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu po kontakto su judančiu automobiliu (dalimis) ir/ar po to sekusiu kritimu.

E. Š. lavono tyrimo metu, įvertinus drabužius, nustatyti sutepimai kraujingu turiniu, o vilkimo žymių nenustatyta. Batų padų srityse aprašytos „neryškios slydimo žymės“, kurių atsiradimo priežasties nustatymas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. (2 t., b. l. 78-80).

Pinigų perlaidos kopijoje nurodyta, kad siuntėjas A. G., gavėjas V. Š.. Mokėjimo paskirtis: pagalba. Perlaidos suma: 1000.00 (eurų) (2 t., b. l. 146).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame „If P&C Insurance AS“ nurodyta, kad automobilio „Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimas galioja nuo 2024-01-04 iki 2025-01-03. (1 t., b. l. 66-67).

Baudžiamoji atsakomybė

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis 2024-01-04, apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryža, vairuodamas automobilį „Ford Transit Custom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus – pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavęs lengvasis automobilis bei pastarajam iš paskos važiavęs vilkikas su puspriekabe sulėtino greitį ir stabdė prieš pėsčiųjų perėją, privalėdamas sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė, greičio nesulėtino ir automobilio nesustabdė, partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją E. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo E. Š..

Bylos įrodymai suteikia pagrindą spręsti, kad jei kaltinamasis, įvykio metu vairuodamas automobilį ir pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavęs lengvasis automobilis bei pastarajam iš paskos važiavęs vilkikas su puspriekabe sulėtino greitį ir stabdė prieš pėsčiųjų perėją, būtų laikęsis KET 31 punkto reikalavimų – sulėtinęs važiavimo greitį arba sustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir pradėjęs važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, jis pėsčiųjų perėjoje automobiliu nebūtų partrenkęs nukentėjusiosios, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų kilusios byloje nustatytos pasekmės. Taigi, kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji pasekmių kilimo sąlyga ir dėsningu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. Byloje esantys įrodymai rodo, kaltinamasis nenumatė, kad vairuodamas gali mirtinai sužaloti perėja ėjusią pėsčiąją, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl jis veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teismo posėdyje prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, su laidavimo instituto taikymu sutiko ir prokurorė. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, esant lengviausiai kaltės formai, jo padarytas KET pažeidimas nebuvo grubus. Jis anksčiau neteistas, dirbantis, darbdavio apibūdinamas tik gerai, administracine tvarka baustas 2021 ir 2022 m. už nedidelį greičio viršijimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, po šio nusikaltimo nepadarė jokių administracinių nusižengimų. Kaltinamasis iš karto po nusikaltimo pripažino kaltę, nevengė atsakomybės, proceso metu atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino dalį žalos. Byloje yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės : prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei dalies žalos atlyginimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aptartos aplinkybės rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo, kaip vairuotojo, elgesio pasekmė. Kaltinamąjį apibūdinantys duomenys leidžia prognozuoti, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir bylos nagrinėjimas bus pakankama poveikio priemone, jį ateityje sulaikysiančia nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis prašė laiduotoja skirti sutuoktinę S. G., kuri teismo posėdyje sutiko būti laiduotoju. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad S. G. dirba socialine darbuotoja, darbdavio apibūdinama gerai, administracine tvarka bausta 2019 už nepavojingą KET pažeidimą, neteista. Teismas, atsižvelgdamas į S. G. apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, už kurį laiduoja. Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinęs kaltinamojo šeimos turtinę padėtį, teismas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžia pagal laidavimą be užstato, nustatydamas 2 metų laidavimo terminą.

Kaltinamajam, įvertinus jo padaryto neatsargaus nusikaltimo pasekmes, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis turi sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo kaltės formą, jo, kaip vairuotojo, elgesį iki ir po nusikaltimo, itin kritišką savo veikos vertinimą, sprendžia, kad kaltinamasis nėra pavojingas tiek, kad jam reikėtų laikinai atimti teisę vairuoti transporto priemones, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės netaiko.

Civilinė atsakomybė

Nukentėjusioji R. G. teismo posėdyje patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti iš draudimo bendrovės ,,If P & C Insurance“ AS filialo 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes draudimo bendrovė jau atlygino dalį ieškinyje nurodytos sumos - 5000 Eur.

Nukentėjusioji R. G. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino buvusi labai artima žuvusiai seseriai E. Š., nors gyveno skirtinguose miestuose : sesuo – Panevėžyje, ji – Kėdainiuose. Su seserimi kartu leisdavo laisvalaikį, keliavo, bendraudavo telefonu. Padėjo seseriai auginti jos anūką, nes sesers dukra V. Š. jo neaugino. Po sesers mirties vienintelė rūpinosi laidotuvėmis, likusiu sesers butu, mokėjo jos skolas, prižiūrėjo kapą. Sesers santykiai su jos dukra nebuvo artimi dėl dukros žalingo įpročio – alkoholio vartojimo, sesuo dėl to labai sielojosi. Jos ir sesers ryšys dar labiau sustiprėjo po tėvų mirties. Sesers mirtis ją sukrėtė, atsirado baimė automobiliams, sutriko širdies veikla. Kreipėsi į gydytoją, nes jautė bendrą silpnumą dėl patirto streso, negalėjo dirbti. Gydytoja nustatė padidėjusį cholesterolio kiekį ir skyrė vaistus, rekomendavo valerijoną, raminamuosius žolelių preparatus. Anksčiau jos kraujo spaudimas būdavo žemas, o pakildavo dėl streso.

Civilinės atsakovės atstovė atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje prašė R. G. ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad draudimo bendrovė išmokėjo R. G. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. G. draudimo bendrovei pateiktos bendros ieškovės ir sesers nuotraukos neįrodo jų itin artimo ryšio. Ieškovė neįrodė patirto didelio emocinio sukrėtimo dėl sesers mirties. Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės sesers mirties ir ieškovei nustatyto padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, aukšto spaudimo, nes šis ligos vystosi lėtai, o ne staiga po sunkių išgyvenimų.

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio ,,Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta, draudikas – ,,If P & C Insurance“ AS“ (1 t., 66-67 b.l.). Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas ir draudimo sutartį draudikas privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 1 dalis numato, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6450000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1300000 eurų dėl žalos turtui.

Teismas, nustatydamas R. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje pateikiama neturtinės žalos sąvoka ir jos įvertinimo kriterijais. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausios įstatymų saugomos vertybės, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, galimybę atlyginti žalą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vadinasi, negali būti sureikšminami vien padariniai, kad ir kokie skaudūs jie būtų, o kiti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje, vertinami formaliai.

R. G. ir jos žuvusioji sesuo gyveno skirtinguose Lietuvos miestuose, turėjo savo šeimas, tačiau gyvenimo skirtinguose miestuose faktas nepaneigia nukentėjusiosios ir žuvusiosios santykių glaudumo. Iš R. G. parodymų matyti, kad ji seseriai buvo artimiausias žmogus, nes sesuo su savo dukra dėl dukros žalingų įpročių glaudžių santykių nepalaikė. R. G. su seserimi kartu leisdavo laisvalaikį, dažnai bendraudavo telefonu, R. G. seseriai padėjo išlaikyti sesers auginamą anūką R. G., o ne žuvusiosios dukra, rūpinosi sesers laidojimu. Žuvusiosios dukra ir anūkas jų valia nedalyvavo bylos nagrinėjime. Aptartos aplinkybės rodo, kad R. G., netekusi sesers, patyrė gilius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, neteko galimybės bendrauti su vienu artimiausių žmonių. Netikėta sesers mirtis jai sukėlė ilgalaikį dvasinį skausmą, nukentėjusioji dvasinius išgyvenimus dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių jaučia ir jaus ateityje.

R. G. patirtos neturtinės žalos dydį motyvavo ir jos sutrikusia sveikata po sesers mirties. Iš nukentėjusiosios pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ji 2024-01-18 kreipėsi į gydytoją dėl didelio silpnumo, gydytojai nurodė neseniai palaidojusi seserį. 2024-01-25 diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš internete viešai skelbiamos informacijos matyti, kad pirmas vaistas skirtas (duomenys neskelbtini), antrasis – (duomenys neskelbtini) gydymui. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) išsivystė staiga po sesers mirties, todėl ši jos būklė nesusijusi su sesers mirtimi. Nukentėjusiajai diagnozuota (duomenys neskelbtini) galėjo būti sukelta tiek (duomenys neskelbtini), tiek nervinės įtampos. Atsižvelgus į nukentėjusiosios paaiškinimą, kad jos spaudimas anksčiau būdavęs žemas, o padidėjimą sukeldavęs stresas, vertintina, kad jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) iš dalies susijusi su patirtais neigiamais išgyvenimais dėl sesers mirties.

Byloje nustatyta, kad A. G. padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekdamas sukelti dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajai, būdama blaivus, taigi, šiurkščiai neapžeidęs KET reikalavimų. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala priteistina ne iš eismo įvykį sukėlusio A. G., o iš juridinio asmens – draudimo bendrovės, kurios galimybės atlyginti žalą daug didesnės nei fizinio asmens.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad R. G. patirtos neturtinės žalos dydis yra 15000 Eur. Šią sumą sumažinus draudimo bendrovės išmokėtu neturtinės žalos atlyginimu - 5000 Eur, nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės priteistini 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis atlygino visas bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajai R. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimas atlyginti advokato Vytauto Kupcikevičaus R. G. suteiktas teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas, nes šiai nukentėjusiajai teisinę pagalbą teikė ir teisme jai atstovavo jos kviestas advokatas R. Gargasas, o advokatas V. Kupcikevičius teismo atleistas nuo atstovavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti A. G. pagal laidavimą S. G., nustatant 2 metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti A. G. 40 MGL (2000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės ,,If P & C Insurance“ AS filialo 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš R. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ilona Kvalitaitė