- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- e2-28911-994/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- BUAB „Cafe Hana Zacks“
- Atsakovas
- T. G.
dalyvaujant ieškovo BUAB „Cafe Hana Zacks“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, atstovui T. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Cafe Hana Zacks“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, ieškinį atsakovui T. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Cafe Hana Zacks“, atstovaujamas bankroto administratorius UAB „Vantolina“, pareiškė ieškinį buvusiam direktoriui T. G. dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-12-18 nutartimi c. b. Nr. B2-6272-258/2013 iškėlė UAB „Cafe Hana Zacks“ bankroto bylą, kreditoriaus VMI prie Finansų ministerijos pareiškimo pagrindu. Paskirtas bankroto administratorius UAB „Vantolina“. Atsakovas įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2011-12-20 iki 2014-01-07. Kaip matyti iš įmonės balanso už 2010 metus, įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga jau 2010 m., o nuo pat 2011 m. gruodžio mėnesio buvo faktinio nemokumo būsenos. Atsakovas, būdama įmonės vadovas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir savo neveikimu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį. Jam pareiga kilo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2011 m. gruodžio mėnesį, nes pradėjęs vadovauti ir perėmęs bendrovės finansinius dokumentus apie tikrąją bendrovės padėtį žinojo jau 2011 m. gruodžio mėnesį. Ieškovo bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai – 19 047,19 Eur susidarė bendrovei vykdant veiklą 2011 m., nustojus atsiskaityti su kreditoriais 2011 m. trečiame ketvirtyje. Atsakovas ne tik nesikreipė kelti bankroto bylą, bet 2012-01-05 perleido automobilį akcininkei F. K. 10 500 Lt mažesne kaina nei buvo įsigytas. 2012-12-31 atleidžia darbuotojus. Atlikdamas turto perleidimą, veiklos nutraukimą, darbuotojų atleidimą atsakovas neveikė kaip sąžiningas vadovas, parodydamas, kad nesiruošia atsiskaityti su kreditoriais, žinodamas, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų. Atsakovas privalo padengti žalą, kuri vertinama kaip bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo patirta 19 047,19 Eur žala (el. b. l. 1-11).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, neradus jo žinomu gyvenamosios vietos adresu (Mindaugo g. 27-128, Vilnius) bei VSDFV duomenis nustatytos darbo vietos (UAB „Arsintus“) adresu (el. b. l. 75-76,79). Atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad atsakovas įmonėje dirbo nuo 2011 m. liepos mėnesio, buvo įgaliotas buvusios vadovės pasirašyti sutartis. Jis perėmęs vadovavimą tuo pačiu buvo ir akcininkas. Perėmus vadovavimą, jam turėjo būti pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai iš kurių galėjo matyti, kad įmonės padėtis sunki. Pradelsti mokėjimai susidarė nuo 2012 m. sausio mėnesio. Jokių požymių, kad vadovas būtų stengęsis gaivinti įmonės veiklą (maitinimo paslaugos) nėra. Bankroto administratoriui nėra perduoti jokie įmonės dokumentai, joks įmonės turtas, vadovui paskelbta paieška.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui T. G., apie teismo posėdį jį informavus viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka (el. b. t. 1, b. l. 111), nepavykus įteikti teismo šaukimo žinomu paskutinės gyvenamosios vietos adresu (elektroninės bylos popierinis priedas – b. l. 10). Teismo posėdžių sekretorė bandė telefonu susisiekti su atsakovo darbdavio UAB „Arsintus“ atstovais viešoje erdvėje paskelbtais telefono numeriais, tačiau nepavyko. Jokių prašymų iš atsakovo negauta.
Byloje prašoma priteisti žala kildinama iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Cafe Hana Zacks“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-08-12 (el. b. t. 2, b. l. 2-5), o jos vadovu laikotarpiu nuo 2011-12-20 iki 2014-01-07 paskirtas atsakovas T. G.. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-18 nutartimi c. b. Nr. B2-6272-258/2013 (el. b. l. 12; LITEKO duomenys) įmonei iškelta bankroto byla. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius VMI prie Finansų ministerijos. Byloje pateiktas įmonės balansas 2010-12-31 datai (el. b. t. 1, b. l. 46), iš kurio matyti, kad įmonės turtą tai dienai sudarė 2 596,44 Eur (8 965 Lt), o įsipareigojimus – 4 004,58 Eur (13 827 Lt), nuosavas kapitalas – minus 4 862 Lt, pelnas - minusinis 4 304,33 Eur (14 862 Lt). 2011-12-31 dienai (el. b. t. 1, b. l. 18) įmonės turtą sudarė 10 525,66 Eur (36 343 Lt), o per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus – 17 506,95 Eur (60 448 Lt), nuosavas kapitalas – minus 12 628,88 Eur (43 605 Lt), pelnas – minus 11 220,75 Eur (38 743 Lt). Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 19 047,19 Eur (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys iš įmonės bankroto byloje Nr. B2-187-258/2016 patvirtintų kreditorinių reikalavimų įsiteisėjusiomis teismo nutartimi).
Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.).
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai; ĮBĮ 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013; 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011; 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/2011).
Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013 ir kt.). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
Ieškovas, prašydamas priteisti žalą iš atsakovo, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad pareiga vadovui kreiptis į teismą kilo 2011 metų pabaigoje, iš karto, kai tik jis perėmė vadovavimą įmonei 2011-12-20, kadangi jam turėjo būti perduotas buvusio vadovo patvirtintas balansas bei visi dokumentai, atspindintys įmonės finansinę padėtį. Tokiai ieškovo pozicijai teismas pritaria tik iš dalies.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.
Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-567/2014).
Analizuojant ieškovo įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo iš karto pradėjus vadovauti įmonei 2011 m. gruodžio pabaigoje, įvertinus turimus įmonės už 2010 metus finansinės atskaitomybės duomenis, reikšminga ir aktuali tampa aplinkybė, kad tik perėmusiam vadovavimą ir įvertinus įmonės žinomą 2010 metų turtinę padėtį, kuri vertintina kaip nemokios, tikėtina, kad naujam vadovui, nesant 2011 metų veiklos rezultatų, negalėjo iš karto būti aiški esama situacija, juolab kad iš VMI pateiktų duomenų (el. b. l. 42) matyti, kad įsiskolinimas VMI už GPM 2011-12-31 dienai buvo sumažėjęs, įmonė 2011 metais buvo įgijusi turto (už 2011 m. balansas - el. b. l. 18). Tad teismo vertintina, kad tikroji įmonės finansinė būklė vadovui tikėtina tapo ir turėjo tapti žinoma 2012 metų kovo pabaigoje (el. b. l. 45), sudarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 metus, turint dviejų metų įmonės finansinę padėtį. Iš byloje esančio 2012-03-16 dienai sudaryto balanso duomenų matyti, kad 2011-12-31 dienai įmonės turtą sudarė 10 525,66 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 17 506,95 Eur (e. b. l. 18), o iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės nuostolis didėjo, lyginant su 2010 metais nuo -4 304,33 Eur iki -11 220,75 Eur. Todėl teismas daro išvadas, kad remiantis 2010 bei 2011 metų įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis, buvo galima spręsti apie įmonės finansinės situacijos sudėtingumą, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, įmonės pelnas du metus buvo neigiamas ir minusas didėjantis, o nuosavas kapitalas du metus buvo minusinis.
Kita vertus, konstatuoti įmonės vadovo kaltus veiksmus bei teigti, kad vien šie įmonės finansiniai rodikliai neabejotinai sąlygojo vadovo pareigą atitinkamai reaguoti į įmonės nemokumo atsiradimą, neužtenka, nes teismų praktikoje vyrauja ir tokia nuostata, kad bankroto byla paprastai keliama bendrovei ne vien pagal formalų jos atitikimą ĮBĮ nustatytiems nemokumo kriterijams, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją. Tačiau byloje esantys duomenys bei ieškovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad iš turimų bankroto administratoriaus duomenų negalima spręsti, kad buvo siekiama tęsti įmonės veiklą, ją pertvarkyti, vystyti pelninga kryptimi ar pan., priešingai 2012 m. pabaigoje buvo atleisti įmonės darbuotojai (el. b. t. 1, b. l. 15), leidžia vertinti, kad byloje nepaneigta atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo pareiga 2012 metais kovo mėnesio pabaigoje (sužinojus 2011 metų veiklos duomenis) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išsiaiškinus įmonės realią prastą finansinę padėtį, kuri dvejus iš eilės metus blogėjo (balansai už 2010 ir 2011 metus).
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas įrodė, kad įmonės vadovo pareigas ėjęs T. G. pažeidė įstatyminę pareigą laiku (2012 metų kovo mėn.) kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2009). Bankrutuojanti įmonė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis ir jas gindama jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Dėl žalos dydžio
Ieškovas, teikdamas ieškinį, įrodinėja, kad žalos dydį sudaro visa bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, kurią sąlygojo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, per se dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų apimtis (pasyvas), o žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011). Tad nustatant žalos dydį, turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo. Įmonei, taip pat ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Teismų praktikoje pažymėta, kad jei vadovas ir vykdo ūkinę komercinę veiklą iki pat bankroto bylos iškėlimo, bet jei ji vykdoma nuostolingai, tai negali paneigti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013).
Iš ieškinio ir pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas žala laiko visus bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus 19 047,19 Eur sumai (el. b. l. 22-27, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog teismas, vertindamas žalos dydį ir priežastinį ryšį, privalo nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės įsipareigojimai buvo atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Taigi žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma patvirtinta teismo nutartimis iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-06-02 nutartis c. b. Nr. e3K-3-300-611/2016, 2014-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-344/2014). Teismui konstatavus, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą kilo 2012 m. kovo mėnesį, sužinojus įmonės 2011 m. veiklos rezultatus, pasirašius finansinės atskaitomybės už 2011 metus dokumentus, teigti, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų kilo visa ieškovo įrodinėjama 19 047,19 Eur žala (nepadengti kreditoriniai reikalavimai) nėra objektyvaus pagrindo.
Kreditoriaus VMI prie Finansų ministerijos 2015-12-15 raštas dėl finansinio reikalavimo iššifravimo (el. b. l. 42) leidžia daryti išvadą, kad atsakovo neveikimas, nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2012 metų kovo pabaigoje, sąlygojo įmonės išaugusią 8 331,21 Eur skolą VMI, kas laikytina ieškovo patirta žala, kadangi VMI duomenys patvirtina, kad 2012-03-31 dieną įmonė jau buvo skolinga VMI 3 455,18 Eur, o bendras kreditorinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas – 11 786,39 Eur (el. b. l. 25). Tad atsakovo nesikreipimas į teismą 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje 3 455,18 Eur žalos kilimo nesąlygojo, kadangi šis įsiskolinimas buvo dar iki teismo konstatuotos pareigos kreiptis į teismą atsiradimo.
Kreditoriaus VSDFV 2015-12-07 raštas dėl informacijos pateikimo (el. b. l. 37-41) taip pat patvirtina, kad ne visa kreditorinių reikalavimų suma patvirtinta bankroto byloje buvo sąlygota atsakovo neteisėtų veiksmų, nes 2012 m. kovo mėnesį (kai kilo pareiga kreiptis dėl bankroto iškėlimo) jau buvo susidariusi įmonės 1 277,85 Eur skola VSDFV (el. b. l. 39). Tad atsakovo neveikimas sąlygojo 2 840,19 Eur įmonei žalą (el. b. l. 22-23, 4 118,04 Eur patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma- 1 277,85 Eur).
Vertinant likusios priteistinos žalos dydį siejamą su patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, teismas pažymi, kad visi susidarę kreditoriniai reikalavimai (UAB „Ekskomisarų biuras“ – 574,61 Eur, UAB „Skolų departamentas“ – 59,20 Eur, AGATA – 375,24 Eur, UAB „Eugesta“ – 105,60 Eur, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 1 010,66 Eur, UAB „Tele2” – 822,99 Eur, UAB “BBG Baltic” – 194,49 Eur) buvo sąlygoti atsakovo įstatymo pareigos nevykdymo laiku (2012 m. kovo mėnesį) kreiptis į teismą keliant bankroto bylą ir tolimesnės nuostolingos veiklos vydymo, naujų prisiimtų įsipareigojimų, išskyrus dalį UAB „Tele2” reikalavimų, t. y. 144,66 Eur, kurie buvo susidarę dar 2012-03-01 (el. b. t. 2, b. l. 95-96), t. y. iki atsakovo pareigos kreiptis į teismą keliant bankroto bylą kilimo. UAB „Tele2“ pateiktas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir jį pagrindžiantys dokumentai (el. b. t. 2, b. l. 95-96) leidžia spręsti, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp šios žalos (144,66 Eur) ir atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi atsakovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2012 metų kovo mėnesį, nesąlygojo šių įsiskolinimų kreditoriui susidarymą.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia vertinti, kad atsakovo savalaikis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas sąlygojo kilusią žalą 14 169,50 Eur sumai. Duomenų apie kreditorinių reikalavimų įvykdymą bankroto byloje nėra. Bankroto administratorius parodė, kad joks turtas ar įmonės dokumentai nėra perduoti.
Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra atsakovo, buvusio įmonės vadovo, veiksmų (nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku) ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys, kadangi atsakovui laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai ir finansiškai nepajėgiai vykdyti veiklą, nebūtų didėję kreditoriniai įsipareigojimai. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, tad kaltės prezumpcija nenuginčyta (CPK 178 str.). Ieškovui įrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą), o atsakovui nepaneigus savo kaltės, ieškovui iš atsakovo priteistina 14 169,50 Eur žala už įstatyminės pareigos (ĮBĮ 8 str. 1 d.) nevykdymą.
Ieškovas prašo ieškiniu priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą, šis klausimas nėra sprendžiamas.
Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 319,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BUAB „Cafe Hana Zacks“, įm. kodas 302536341, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, įm. kodas 281613080, iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 14 169,50 Eur (keturiolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų 50 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 323,42 Eur (trijų šimtų dvidešimt trijų eurų, 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.