Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-894-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-06
Bylos Nr.
2S-894-516/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
A. M., D. J., Z. Ž., M. M., T. M., V. M., M. K., Č. V., A. Č., M. B., J. G., M. D., A. Š., V. N., J. D., A. P., P. J., R. Z., S. K., V. P., M. P., A. S., G. M., J. S., Z. T., A. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-894-516/2011Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., A. M., D. J., Z. Ž., M. M., T. M., A. M., V. M., A. M., M. K., Č. V., A. Č., M. B., J. G., M. D., A. Š., V. N., J. D., A. P., P. J., R. Z., S. K., V. P., V. P., M. P., A. S., G. M., M. K., J. S., Z. T., A. P., A. P., A. G., A. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas K. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) miesto ribose.

Pareiškėja J. S. teismui paaiškino, jog 1994-04-20 Druskininkų miesto apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas K. Š., miręs 1(duomenys neskelbtini) kaime (dabar – Druskininkų miestas) iki nacionalizacijos valdė 1/3 valako, tai yra 14,5 ha žemės. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog jos tėvas turėjo 2,9 ha žemės daugiau, nei buvo teismo nustatyta, nes vienas valakas (duomenys neskelbtini) kaime turėjo ne 42-44 ha žemės, o 52,2 ha. Ji yra mirusio tėvo turto paveldėtoja, todėl šio juridinio fakto nustatymas būtinas nuosavybės teisėms į visą tėvo turėtą žemę atstatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-04-12 sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. Š., F., (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinio Druskininkų miesto ribose, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,9 ha žemės, panaikino, civilinę bylą Nr. 2-33-75-2010 pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog pagal pareiškėjos J. S. pateiktą pareiškimą Druskininkų miesto apylinkės teismas 1994-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-237/94 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas K. Š. (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 14,5 ha žemės, kuri šiuo metu yra Druskininkų mieste. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog pareiškėjos tėvas turėjo 1/3 dalį valako, kurį pagal tuometinius skaičiavimus sudarė 42-44 ha.

Minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu 1994-03-08 buvo apžiūrėtos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribos. Apžiūros metu nustatyta, jog bendras (duomenys neskelbtini) kaimo plotas yra 289 ha, suskirstytas į 5 valakus. Vieno valako dydis Druskininkų mieste buvo ne 42-44 ha, o 52,2 ha.

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad vieno valako dydis Druskininkų mieste buvo 52,2 ha, nebuvo vertinama Druskininkų miesto apylinkės teismo priimant 1994-04-20 sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu, kaip aiškina pareiškėja J. S., ši aplinkybė nebuvo žinoma. J. S. apie naują valako dydį oficialiai buvo informuota 2007-01-24 Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 109-V-3, t.y tada,kai pradėjo pati domėtis. Sužinojusi aplinkybę apie pakitusį (padidėjusį) valako dydį pareiškėja 2007-01-25 pateikė Druskininkų miesto apylinkės teismui pareiškimą, prašydama teismo nustatyti kitą juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 2,9 ha žemės daugiau, nei buvo nustatyta Druskininkų miesto apylinkės teismo 1994-04-20 sprendimu.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007-04-12 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas K. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinio Druskininkų miesto ribose iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dar 2,9 ha žemės. Sprendime teismas konstatavo, jog pareiškėjos tėvas K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 1/3 dalį valako, ir tai pagal 1994 metų matavimus sudaro 17,40 ha. Kadangi Druskininkų miesto apylinkės teismo 1994-04-20 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ne į visą K. Š. valdytą žemę (tik 14,5 ha), todėl papildomai nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinėje Druskininkų miesto teritorijoje valdė 2,9 ha žemės.

Taigi iš byloje surinktos medžiagos teismas nustatė, jog pirmas teismo sprendimas dėl K. Š. iki nacionalizacijos valdytos žemės buvo priimtas 1994-04-20 ir yra įsiteisėjęs. Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ( po 13 m.) pareiškėja papildomai kreipėsi į teismą, pareikšdama reikalavimą dėl to paties dalyko, tai yra prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jos tėvo K. Š. iki nacionalizacijos valdyto to paties žemės sklypo toje pačioje vietovėje (dabartinio Druskininkų miesto teritorijoje). Pareiškimas buvo paduotas ir tarp tų pačių šalių, tai yra pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiame pareiškime pareiškėja savo reikalavimą grindė ir iš esmės ta pačia aplinkybe, o būtent ta, jog jos tėvas iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 1/3 dalį valako. Aplinkybė apie naują valako dydį Druskininkų mieste jau egzistavo civilinės bylos Nr. 2-237/94 nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo žinoma pareiškėjai. Todėl pareiškėja, sužinojusi apie naują ir galinčią turėti reikšmę teismo sprendimui aplinkybę, netinkamai pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis, tai yra nepasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje 2-237-94 paaiškėjus naujoms aplinkybėms, o kreipėsi į teismą pareikšdama reikalavimą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas gavęs antrą pareiškėjos pareiškimą, turėjo atsisakyti jį priimti, o iškėlęs civilinę bylą – ją nutraukti. Todėl atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-04-12 sprendimą panaikino ir civilinę bylą Nr. 2-33-75-2010 pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja J. S. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

dabartinis pareiškimas ir ankstesnis pareiškimas nėra tapatūs, nes skiriasi šių pareiškimų dalykai: Druskininkų miesto apylinkės teismo 1994-04-20 sprendimu objektyviai negalėjo būti išspręstas dabartinio pareiškimo reikalavimas dėl nuosavybės teisės nustatymo į papildomus 2,9 ha žemės. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo išspręstas dabartinio pareiškimo dalykas, kadangi teisė į šį reikalavimą yra kildinama iš aplinkybės, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį pareiškimą ir kuri nebuvo tiriama. Nurodo, jog apeliantė 1994-02-25 pareiškime nurodė, kad jos tėvas K. Š. nuosavybės teise valdė 1/3 valako, kurį pagal jos turimus duomenis sudarė 60 ha ir teismo prašė nustatyti nuosavybės teisę į 20 ha žemės. Tuo tarpu dabartiniame pareiškime reikalavimą nustatyti nuosavybės teisę į papildomus 2,9 ha žemės pareiškėja kildina ne tik iš aplinkybės, kad jos tėvui priklausė 1/3 dalis valako, bet ir iš aplinkybės, jog vieno valako dydis yra tos pačios žemėtvarkos nustatytas dydis – 52,2 ha. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė nebuvo žinoma teismui nagrinėjant ankstesnį pareiškimą. Todėl nežinant ir netiriant šios aplinkybės, negalėjo būti išnagrinėtas reikalavimas, kuris kildinamas iš tokios aplinkybės, t.y. teismas, nagrinėdamas ankstesnį pareiškėjos pareiškimą 1994 metais, objektyviai negalėjo atsakyti, ar pareiškėja turi teisę į papildomus 2,9 ha žemės. Pareiškėja taip pat pažymi, kad dabartinio apreiškimo dalykas dėl nuosavybės nustatymo į papildomus 2,9 ha žemės, negali būti traktuojamas kaip ankstesnio pareiškimo dalyko dydžio pakeitimas (sumažinimas). reikalavimas nustatyti nuosavybės teisę į papildomus hektarus yra naujas savarankiškas reikalavimas, kuris neįėjo į ankstesnės civilinės bylos nagrinėjimo ribas;civilinėje byloje Nr. 2-33-75/2010 yra du Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimai: 2007-01-29 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-27-418/2007 ir 2007-07-10 sprendimas, priimtas c.b. Nr. 2-509-418/2007. Šių civilinių bylų faktinės aplinkybės buvo analogiškos nagrinėjamos civilinės bylos faktinėms aplinkybėms. Apeliantė teigia, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-27-418/2007, tiek civilinėje byloje nr. 2-509/2007 pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės į papildomus hektarus žemės. Teisę į šiuos papildomus žemės hektarus pareiškėjai pagrindė ta pačia aplinkybe kaip ir pareiškėja nagrinėjamoje civilinėje byloje, t.y. aplinkybe, jog vieno valako dydį Druskininkų mieste sudarė 52,2 ha. Teismas, išnagrinėjęs nurodytas civilines bylas patenkino pareiškėjų pareiškimus. Taigi nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos faktinėms aplinkybėms buvusioms minėtose civilinėse bylose. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą. Apeliantės nuomone, tokiu būdu teismas nepagrįstu sprendimu iš esmės eliminavo pareiškėjos teisę įgyti nuosavybės teisę į papildomus hektarus žemės;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja privalėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 368 str. 2 d. pagrindu. Apeliantė pažymi, kad šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tik jeigu nepraėjo daugiau kaip 5 metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Toks terminas yra naikinamas, todėl jam suėjus išnyksta ir pati asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą. Vadinasi, praėjus daugiau kaip 5 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, praleistas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas jokiomis aplinkybėmis negali būti atnaujintas. Nagrinėjamu atveju praėjo 13 metų. Taigi akivaizdu, jog teismas pareikalavo iš pareiškėjos padaryti neįmanomą dalyką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys A. M., A. M., D. J., Z. Ž., M. M., T. M., A. M., V. M., A. M., M. K., pagal įgaliojimą atstovaujamos T. K., A. Č. ir Č. V. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti iš pareiškėjos T. M. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teigia, kad apeliantės 2007-01-24 pareiškime išdėstytas reikalavimas nėra naujas dalykas, nes iš esmės jis liečia lygiai tą patį pareiškėjos teisinį reikalavimą, kuris jau buvo svarstytas priimant 1994-04-20 sprendimą, t.y. išsiaiškinti ir konstatuoti, kiek iš viso K. Š. (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės tam, kad pareiškėja galėtų atstatyti nuosavybės teises į šią žemę.

Dėl galimo bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, suinteresuoti asmenys pažymi, kad 1994-04-20, kai buvo priimtas sprendimas, aplinkybė apie naujai perskaičiuotą valako dydį jau egzistavo. Tikėtina, kad ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bei teismui pirminės bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad nuo tos dienos, kai pareiškėjai naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, apeliantei buvo atsiradusi teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, bet ne teisė pareikšti pareiškimą dėl tariamai naujo juridinio fakto nustatymo.

Nurodo, jog pagrįstai panaikintas 2007-4-12 sprendimas, kuris iš esmės yra ne kas kita, kaip dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės 1994-04-20 sprendimo pataisymas, pažeidė CPK saugomą civilinių santykių stabilumą, nes 2007-04-12 sprendimu, jau po 13 metų, susiklostę nuosavybės teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų buvo peržiūrėti iš naujo.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas yra teisus, konstatuodamas, kad apeliantė turėjo teisę atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios – naujo valako dydžio – aplinkybės. Paaiškėjus šiai naujai aplinkybei, apeliantė turėjo teisę civilinio proceso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo ir papildomų hektarų pritiesimo. Iš to, kad pati apeliantė neapdairiai, nerūpestingai nesikreipė per CPK nustatytą terminą dėl civilinės bylos atnaujinimo, kilusias pasekmes turi prisiimti pati apeliantė sau, bet ne kaltinti pirmosios instancijos teismo teisingumo nevykdymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Bylos duomenys tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia tai, kad galutinai baigta bylinėtis ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Taigi kiekvienu atveju būtina nustatyti ieškinio (pareiškimo ypatingosios teisenos tvarka) tapatumą ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui (pareiškimui). Ieškiniai (pareiškimai) pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotino ieškinio tam pačiam atsakovui. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Tapataus reikalavimo tenkinimas reikštų ne ką kitą, o jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-352/2005).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pagal pareiškėjos J. S. pateiktą pareiškimą Druskininkų miesto apylinkės teismas 1994-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-237/94 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas K. Š. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 14,5 ha žemės, kuri šiuo metu yra Druskininkų mieste ( 1 tomas, b. l. 3). Šiame sprendime teismas konstatavo, jog pareiškėjos tėvas turėjo 1/3 dalį valako, kurį pagal tuometinius skaičiavimus sudarė 42-44 ha.

Minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu 1994-03-08 buvo apžiūrėtos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribos. Apžiūros metu nustatyta, jog bendras (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo plotas yra 289 ha, suskirstytas į 5 valakus. Vieno valako dydis Druskininkų mieste buvo ne 42-44 ha, o 52,2 ha (1 tomas, b. l. 4, 5, 26-28).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog vieno valako dydis Druskininkų mieste buvo 52,2 ha, nebuvo vertinama Druskininkų miesto apylinkės teismo priimant 1994-04-20 sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu, kaip aiškina pareiškėja J. S., ši aplinkybė nebuvo žinoma. J. S. apie naują valako dydį oficialiai buvo informuota 2007-01-24 Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 109-V-3 (b. l. 4), t.y tada, kai pradėjo pati domėtis. Sužinojusi aplinkybę apie pakitusį (padidėjusį) valako dydį pareiškėja 2007-01-25 pateikė Druskininkų miesto apylinkės teismui pareiškimą, prašydama teismo nustatyti kitą juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 2,9 ha žemės daugiau, nei buvo nustatyta Druskininkų miesto apylinkės teismo 1994-04-20 sprendimu.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007-04-12 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas K. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinio Druskininkų miesto ribose iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dar 2,9 ha žemės (1 tomas, b. l. 41, 42). Sprendime teismas konstatavo, jog pareiškėjos tėvas K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 1/3 dalį valako, ir tai pagal 1994 metų matavimus sudaro 17,40 ha. Kadangi Druskininkų miesto apylinkės teismo 1994-04-20 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ne į visą K. Š. valdytą žemę (tik 14,5 ha), todėl papildomai nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinėje Druskininkų miesto teritorijoje valdė 2,9 ha žemės.

Taigi pirmas teismo sprendimas dėl K. Š. iki nacionalizacijos valdytos žemės buvo priimtas 1994-04-20 ir yra įsiteisėjęs. Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (po 13 m.) pareiškėja papildomai kreipėsi į teismą, prašydama teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 2,9 ha žemės daugiau, nei buvo nustatyta Druskininkų miesto apylinkės teismo 1994-04-20 sprendimu.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad dabartinis pareiškimas ir ankstesnis pareiškimas nėra tapatūs, nes skiriasi šių pareiškimų dalykai. Nurodo, jog pareiškėja 1994-02-25 pareiškime pažymėjo, kad jos tėvas K. Š. nuosavybės teise valdė 1/3 valako, kurį pagal jos turimus duomenis sudarė 60 ha ir teismo prašė nustatyti nuosavybės teisę į 20 ha žemės. Tuo tarpu dabartiniame pareiškime reikalavimą nustatyti nuosavybės teisę į papildomus 2,9 ha žemės pareiškėja kildina ne tik iš aplinkybės, kad jos tėvui priklausė 1/3 dalis valako, bet ir iš aplinkybės, jog vieno valako dydis yra tos pačios žemėtvarkos nustatytas dydis – 52,2 ha. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka.

Teismas konstatuoja, jog apeliantės 2007-01-24 pareiškime išdėstytas reikalavimas nėra naujas dalykas, nes iš esmės jis liečia lygiai tą patį pareiškėjos teisinį reikalavimą, kuris jau buvo svarstytas priimant 1994-04-20 sprendimą, t.y. išsiaiškinti ir konstatuoti, kiek iš viso K. Š. (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės tam, kad pareiškėja galėtų atstatyti nuosavybės teises į šią žemę. Kitaip tariant, pareiškėja reiškė reikalavimą dėl to paties dalyko, tai yra prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jos tėvo K. Š. iki nacionalizacijos valdyto to paties žemės sklypo toje pačioje vietovėje (dabartinio Druskininkų miesto teritorijoje). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškimas buvo paduotas ir tarp tų pačių šalių, tai yra pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų. Be to, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų argumentų, aplinkybė apie naują valako dydį Druskininkų mieste jau egzistavo civilinės bylos Nr. 2-237/94 nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo žinoma pareiškėjai. Taigi 2007-01-24 pareiškime pareiškėja savo reikalavimą grindė ir iš esmės ta pačia aplinkybe, o būtent ta, jog jos tėvas iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 1/3 dalį valako.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas gavęs antrą pareiškėjos pareiškimą, turėjo atsisakyti jį priimti, o iškėlęs civilinę bylą – ją nutraukti.

Kaip jau buvo minėta, aplinkybė apie naują valako dydį Druskininkų mieste jau egzistavo civilinės bylos Nr. 2-237/94 nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo žinoma pareiškėjai. Pareiškėja, sužinojusi apie naują ir galinčią turėti reikšmę teismo sprendimui aplinkybę, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje 2-237-94 paaiškėjus naujoms aplinkybėms, o ne kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 2,9 ha žemės daugiau, nei buvo nustatyta Druskininkų miesto apylinkės teismo 1994-04-20 sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja privalėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 368 str. 2 d. pagrindu.

Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-04-12 sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. Š., (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinio Druskininkų miesto ribose, iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdė 2,9 ha žemės ir nutraukdamas civilinę bylą Nr. 2-33-75/2010 pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Suinteresuoti asmenys prašo T. M. priteisti 1500 Lt už atsiliepimo į į atskirąjį skundą surašymą. Už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nutarties paruošimą suinteresuotas asmuo T. M. advokatui Z. K. sumokėjo 1500 Lt (b.l. 199). Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, suinteresuotam asmeniui T. M. priteistinos jos turėtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atskirąjį skundą, ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 400 Lt (0,5*800). Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą dydį už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas atsikirtimas, į klausimo sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui T. M. priteistina 400 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu (CPK 98 str.)

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 35,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nutarties, iš pareiškėjos J. S. priteistina 35,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos J. S. suinteresuotam asmeniui T. M. 400 Lt keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos J. S. 35,50 Lt (trisdešimt penkis litus ir 50 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėja Rasa Gudžiūnienė