Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. L. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja K. L. teismui pateiktu skundu (b. l. 2-3) skundžia Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. G. 2021 m. sausio 14 d. priimtą nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos, pradėtos pagal K. L. pranešimą, teisena. Byla buvo pradėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsniu (tyčinis svetimo turto sunaikinimas, sugadinimas). Nors pareiškėjos skunde nėra suformuluotas prašymas panaikinti šį nutarimą, tačiau iš skundo turinio, jame keliamų klausimų matyti, kad ji siekia šio nutarimo panaikinimo ir išsamesnio jos pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 15-16) nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal gautą K. L. skundą nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o vien tai, kad pareiškėja nurodė, kad galimai jai dėl nukirstų medžių ir krūmų padaryta turtinė 450 Eur žala, nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad A. M. elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų būti ginami pareiškėjos interesai civilinio proceso tvarka.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. G. paaiškino, kad K. L. pareiškimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad K. L. priklausančius krūmus nugenėjo, medžių šakas nupjovė ūkininkas A. M., kadangi augmenija buvo išsiplėtusi į kelią, trukdė pravažiuoti transporto priemonėms, technikai, šakas nuo kelio pašalino, kad nebūtų sudaryta kliūtis eismui. A. M. veiksmuose nėra tyčios, todėl administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties, dėl padarytos turtinės žalos pareiškėja turėtų kreiptis civilinio proceso tvarka.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamojo proceso teisei administracinių nusižengimų tyrimo procese tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Teismui nustačius, kad yra esminių trūkumų administracinio nusižengimo byloje arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimas dėl K. L. pareiškimo buvo atliktas nesurinkus visapusiškos informacijos apie įvykį. Visų pirma, K. L. 2020 m. gruodžio 13 d. pareiškimu, pateiktu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui per elektroninių paslaugų portalą, prašė atlikti ikiteisminį tyrimą. Pareiškime ji nurodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. apie 11 val. atvykusi į jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rado iškirstus alyvos krūmus, erškėtrožių krūmus, šermukšnius, klevus, nukirstas pušų šakas, dėl jai priklausančių augalų sunaikinimo ir medienos pagrobimo padaryta 400 Eur žala, apklausiama pareigūno patikslino, kad jai padaryta 450 Eur žala. Taigi, jau pradinėje tyrimo stadijoje, priėmus iš pareiškėjos K. L. pareiškimą ir toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, turėjo būti daroma prielaida, jog galimai yra padaryta nusikalstama veika, nes pareiškėja nurodo jai neteisėtais veiksmais padarytą didesnę nei trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių žalą. Tačiau tuo aspektu pareiškimas nebuvo tiriamas, joks procesinis sprendimas dėl pareiškėjos prašymo atlikti ikiteisminį tyrimą nebuvo priimtas, nukentėjusiajai padarytos žalos dydis net nenustatytas. Iš surinktos medžiagos nėra aišku, kokiame plote išpjauti krūmai, kokie medžiai iškirsti. Nebuvo renkami įrodymai apie tai, kur yra pareiškėjos sklypo riba, kokiu atstumu nuo sklypo ribos buvo pasodinti iškirsti medžiai ir krūmai. Apsiribota tik formalia A. M. apklausa, kuri pareigūno net nebuvo kritiškai vertinama, o priimama kaip absoliuti tiesa.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos apžiūras; parodymą atpažinti; akistatas; parodymų patikrinimą vietoje ir pan., o atlikdami šiuos veiksmus turi vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Kiekvienas atliekamas procesinis veiksmas turi būti fiksuojamas ANK nustatyta tvarka, tačiau administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kurioje administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, yra tik pareiškėjos K. L., A. M. paaiškinimai ir tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Jokie kiti tyrimo veiksmai, numatyti ANK 593 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse pareigūnų atlikti nebuvo. Tai leidžia teismui teigti, jog policijos pareigūnai administracinio nusižengimo tyrimo procesinių veiksmų, kad būtų visapusiškai, nešališkai ir objektyviai ištirtos pareiškėjos K. L. nurodytos neteisėtos veikos aplinkybės, neatliko, bylai svarbių aplinkybių nenustatinėjo, kas sąlygojo tai, kad buvo priimtas nutarimas, kuris nėra pagrįstas visapusišku įvykio aplinkybių ištyrimu. Be to, kaip jau yra pažymėta, tiriant šį pareiškimą net nebuvo vertinama, jog galimai yra padaryta net Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta nusikalstama veika. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, jog skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas nesurinkus ir neištyrus visų svarbių bylai įrodymų ir dėl to 2021 m. sausio 14 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tuo atveju, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Kadangi, teismo manymu, dėl K. L. pareiškimo tyrimo nustatytos būtent tokios aplinkybės, teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, išsamiam papildomam tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos K. L. skundą patenkinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinti ir bylą grąžinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.