- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-286-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00321-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Č. A. Č., G. Č.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Č. A. Č. ir G. Č. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-451-620/2012 pagal pareiškėjų Č. A. Č. ir G. Č. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Č. A. Č. ir G. Č. 2012-03-20 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė patvirtinti 2012-03-19 Taikos sutartį. Taikos sutartimi pareiškėjai pripažino, kad pareiškėjo Č. A. Č. 2004-06-08 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Sadauskienės, notarinio registro Nr. 2R-1927, bei 2004-06-08 nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktu, patvirtintu Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Sadauskienės, notarinio registro Nr. 2R-1929, įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), turintis 0,058 ha bendro ploto su sodo pastatu 1S1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 19,21 kv.m. bendro ploto ir ūkiniu pastatu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) yra asmeninė pareiškėjo Č. A. Č. nuosavybė. Pateiktame prašyme nurodė, kad minėto turto neįtraukė į turto pasidalinimo sutartį nutraukiant santuoką, šis turtas liko nepadalintas, nors ir registruotas pareiškėjo A. Č. vardu, tačiau siekiant užkirti galimą teisminį ginčą ateityje, šalys turto padalinimą išsprendžia taikos sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-03-26 nutartimi prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai 2004 m. rugsėjo 08 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1025-05/2004 nutraukė santuoką bendru sutarimu ir išsprendė turto padalinimo klausimus (turtas pasidalintas notaro patvirtinta turto pasidalinimo sutartimi). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys teismui nurodė, kad visas bendras turtas yra padalintas, daugiau dalintino turto neturi. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalys nurodo, kad daugiau dalintino turto neturi, reiškia, kad šalys negali ir ateityje negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje padalinimo, taip pat ir dėl taikos sutarties patvirtinimo dėl turto padalinimo, todėl pateiktas prašymas atmestinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai Č. A. Č. ir G. Č. atskiruoju skundu prašė panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu, turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Apeliantai pažymėjo, kad jie nesiekia peržiūrėti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2004-09-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-05/2004, tačiau dėl į 2004-07-21 turto pasidalijimo sutartį neįtraukto turto teisinio statuso yra galimas ginčas. Ir nors pareiškėjai šiuo metu pripažįsta, jog šis turtas priklauso pareiškėjui Č. A. Č. asmeninės nuosavybės teise, tai nereiškia, kad pareiškėjas gali šiuo turtu naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, kadangi šio turto teisinio statuso klausimas nėra išspręstas. Siekdamas įtvirtinti šio turto teisinį statusą, pareiškėjas privalo kreiptis į teismą dėl minimo turto pripažinimo asmenine nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kadangi pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl minimo turto padalinimo ar pripažinimo asmenine nuosavybe, darytina išvada, kad jie tokioje byloje būdami šalimis galėtų sudaryti taikos sutartį. Pareiškėjai taikos sutartį pasirašė abu, sudaryta sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl ji turėtų būti tvirtinama teismo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų Č. A. Č. ir G. Č. santuoka buvo nutraukta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2004-09-08 sprendimu (b. l. 5-6). Šiuo sprendimu taip pat buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pirmasis punktas nurodė, jog santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą šalys pasidalino sutartimi, kurią patvirtino notaras, o trečiuoju punktu šalys pažymėjo, kad vienai kitai turtinių pretenzijų neturi (b. l. 8).Č. A. Č. ir G. Č. turto pasidalijimo sutartimi pasidalino santuokos metu įgytą turtą (b. l. 9-10). Minėtoje sutartyje nėra pasisakyta dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pasidalijimo, nors šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 2004-06-08 Pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. šalims dar esant santuokoje (b. l. 12-14).
Nutraukiant santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Č. A. Č. ir G. Č. 2004-07-22 prašyme, pateiktame Rokiškio rajono apylinkės teismui, dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad kartu nebegyvena daugiau nei 4 metus, bendro ūkio nebeveda, santuoka iširo seniai. Kartu pateiktoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutuoktiniai pažymėjo, kad santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalino sutartimi, kurią patvirtino notaras, o kitų turtinių pretenzijų šalys viena kitai neturi (b. l. 7-8). Iš šių sutarčių turinio teismas daro išvadą, kad Č. A. Č. ir G. Č. pripažino, jog visas bendras sutuoktinių santuokoje įgytas turtas buvo padalintas ir dėl jo ateityje nekils jokių turtinių ginčų, t. y. pripažino, kad vieno iš sutuoktinių vardu registruotas turtas, kuris nebuvo įtrauktas į turto dalijimo sutartį, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dėl to kitas sutuoktinis neturi turtinių pretenzijų. Sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (6.156 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėjai 2012-03-19 sudaryta sutartimi susitarė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), turintis 0,058 ha bendro ploto su sodo pastatu 1S1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 19,21 kv.m. bendro ploto ir ūkiniu pastatu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) yra asmeninė pareiškėjo Č. A. Č. nuosavybė. Įvertinant susiklosčiusią situaciją, kad pareiškėjų santuoką nutraukta teismo 2004-09-08 sprendimu, pareiškėjų prašoma patvirtinti 2012-03-19 Taikos sutartimi iš esmės yra paslėptas 0,058 ha bendro ploto žemės sklypo, t.y. nekilnojamojo turto dalies nuosavybės teisių perleidimo sandoris. CK 6.984str. numato, kad taikos sutartis ... dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos ... negalioja. Kaip jau buvo nurodyta, 0,058 ha žemės sklypas yra įgytas šalių santuokos metu, santuoka po sklypo įsigijimo nutraukta, tačiau nurodytas žemės sklypas nebuvo tarp buvusių sutuoktinių padalintas patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl darytina prielaida, kad sklypas pareiškėjams galėtų priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, todėl nebegalimas nuosavybės teisių perleidimas CK LII skyriaus nustatyta tvarka taikos sutartimi, nes toks teisių perleidimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms (CPK 42 str. 2 d.) dėl sudaromo sandorio formos.
Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai sudaromi CK nustatyta tvarka, o kilus ginčui tarp šalių dėl nekilnojamojo turto, ginčas spręstinas CPK tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimo sąlygas ir pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl pateiktos taikos sutarties patvirtinimo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 263str.1d.), kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą