Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 1A-385-628/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Data: 2017-11-24
Bylos Nr.: 1A-385-628/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-06-5-00035-2015-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Sigita Bieliauskienė
Kaltinamasis: A. Z.
Advokatai: Egidijus Blažys

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-628/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00035-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.17.1.1.; 1.2.19.4.1.;

2.4.2.1.; 2.4.6.5.2..; 2.4.7.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albino Bielskio ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui V. K.,išteisintajam A. Z., jo gynėjui advokatui Egidijui Blažiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Z. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei, bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo:

jis, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini), t. y. būdamas valstybės tarnautoju ir veikdamas priešingai tarnybos interesams, bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas pasienio sargybą (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože, pažeisdamas:

- 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 2 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskirtis - „<...> įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę“, 3 dalį, nurodančią, kad tarnyba savo veiklą grindžia ,,teisėtumo, <...> viešumo ir konfidencialumo derinimo principais“, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, nurodančius, kad tarnybos pareigūnas privalo: „gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į Tarnybos ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai Tarnybos ar policijos įstaigai; laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinės pareigos ar teisės“;

- 1999 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktus, nurodančius, kad valstybės tarnautojai privalo: „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis šiame įstatygme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“;

- Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), 3 straipsnio 9 dalies 2 ir 3 punktus, nurodančius, kad pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas: „sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti“;

- 1997 m. liepos 2 d. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1562 redakcija) 3 straipsnio 1, 3, 5 punktus, nurodančius, kad asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai“;

- VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės vado 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 3-812, V dalies 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.5 papunkčius, nurodančius, kad „šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: siekdamas tinkamai užtikrinti valstybės sienos apsaugą, vykdo valstybės sienos apsaugą priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje (tarnybą vykdo pamainose, švenčių ir poilsio dienomis, dienos, nakties ir lauko sąlygomis; siekdamas tinkamai užtikrinti pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą, laikosi asmenų ir transporto priemonių praleidimo per valstybės sieną tvarkos, reikalauja iš pavaldžių pareigūnų nepriekaištingo pareigų vykdymo, vykdo pasienio kontrolės punktų ir pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje, renka, analizuoja, apibendrina ir teikia informaciją užkardos vadovybei apie padėtį priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje; siekdamas užtikrinti teisėtvarką, sulaiko asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialines vertybes, pažeidusius valstybės sieną ar pasienio ruožo teisinį režimą, vykimo (gabenimo) per valstybės sieną tvarką, prireikus juos pristato į užkardą tolesniam tyrimui; vykdydamas pasienio sargybų tarnybines užduotis bei kitais teisės aktais nustatytas funkcijas valstybės sienos ruože, saugomuose objektuose, stebi asmenis ir transporto priemones, juos tikrina, renka, kaupia, registruoja ir perduoda reikalingą informaciją, naudoja bei tvarko Tarnybos naudojamas duomenų bazes bei registrus“, 2015 m. rugpjūčio 21 d., nuo 8.13 val. iki 15.30 val. mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 108“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), išsiuntė 10 SMS pranešimų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), informuodamas jį apie savo vykdomos pasienio sargybos maršrutą ir laiką, kuriuo keliu saugu atvykti prie (duomenys neskelbtini) upės, kada ir kurioje vietoje galima saugiai gabenti cigarečių kontrabandą. Gavęs šią informaciją, nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritoriją (duomenys neskelbtini) ribose prie (duomenys neskelbtini) upės, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos valstybės siena, ir nekliudomai neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, perėmė iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens valtimi atplukdytas 22 dėžes (11 000 pakelių) cigarečių „NL“ („New Line Full Flavor“), nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė – 26 066 eurai, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Tuo metu A. Z., tęsdamas pasienio sargybą (duomenys neskelbtini) ribose, nuo 16.00 val. iki 16.05 val., tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė dar 5 SMS pranešimus į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) tam pačiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, gabenančiam kontrabandines cigaretes, informuodamas jį apie pasienio ruože pastebėtus (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, jų judėjimo kryptį ir saugius atsitraukimo nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto kelius. VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams pastebėjus nenustatytus asmenis, vykdančius kontrabandą, ir pradėjus juos persekioti, asmuo, atplukdęs cigaretes, valtimi nuplaukė (duomenys neskelbtini) upe į Rusijos Federacijos krantą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vairavęs automobilį „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) iš automobilio iššoko ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. Z. padėjo padaryti kontrabandą ir pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo principus, diskreditavo valstybės tarnautojo - VSAT pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – prestižą ir autoritetą, dėl ko juridinis asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos bei valstybė patyrė didelės turtinės žalos dėl nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių: 1394 eurų muito mokesčio, 17 728 eurų akcizo mokesčio ir 4 524 eurų pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 23 646 eurų mokesčių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, išteisino neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

2.1. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. Z. padarė jam inkriminuotas veikas. Teismas konstatavo tik tai, kad byloje esantys duomenys paneigė A. Z. pateiktą versiją dėl mobilaus ryšio telefono „Nokia 108“, rasto 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ties pasatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame miško masyve, t. y. kad jis juo nesinaudojo, o tik buvo paėmęs į rankas iš kito asmens, jo daiktų apžiūros metu. Visgi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiame telefone fiksuotas žinučių turinys, neleidžia daryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, apie tai, kad jomis A. Z. bendravo su asmeniu, susijusiu su surastomis ir kontrabanda į Lietuvos Respubliką atgabentomis cigaretėmis. Taip pat, teismo nuomone, išvados, jog šiame telefone fiksuotomis žinutėmis A. Z. bendravo būtent su kaltinime aptariamos cigarečių kontrabandos krovinį gabenusiais asmenimis, negalima daryti ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys gabenę kontrabandinį krovinį, nebuvo surastas telefonas, kurio savininkui A. Z. siuntė tokio turinio žinutes. Be to, negalima paneigti tos aplinkybės, kad A. Z. telefone „Nokia 108“ rastas žinutes rašė visiškai kitiems asmenims nei tie, kuriuos prokuroras kaltinamajame akte nurodė kaip galimus nusikalstamos veikos bendrininkus, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje – kontrabandoje, o teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti nauji duomenys, leidžiantys abejoti prokuroro priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą šių asmenų atžvilgiu. Teismo vertinimu, kaltinamajame akte konstatuojama žinučių turinio samprata grindžiama ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais, o prielaidomis. Be to, tiriant įrodymus teisme, nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad A. Z. piktnaudžiavo tarnyba bei padėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims gabenti cigaretes į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad šios nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos dalyvaujant A. Z., nepakanka išvadoms apie A. Z. kaltumą padaryti bei apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai ir prokuroras nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. Z. kaltę padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje bei 228 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, todėl visos abejonės vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir kaltinamasis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyti asmenys, į Lietuvos Respubliką kontrabanda įvežę 11000 pakelių cigarečių „NL“, nusprendė baudžiamąją bylą perduoti prokurorui BPK 303 straipsnio 6 dalies pagrindu, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo A. Z. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

- A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, skiriant 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą;

- pripažinti kaltu pagal 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti 200 MGL (7 532 eurų) dydžio baudą.

Bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti sulaikyme praleistas 2 paras, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskirti 296 MGL (11 147,36 eurų) dydžio baudą.

2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos paimtą automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę.

Priimti sprendimą 11 000 pakelių cigarečių NL (New Line Full Flavor) be banderolių, 22 kartonines dėžes, 22 polietileną nuoplaišas, 22 virvių ir atraižas, telefoną „Nokia 108“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. Z. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, kadangi jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apelianto nuomone, nors teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi vertinimu, kad A. Z. telefone „Nokia 108“ rastos ir 2015 m. rugpjūčio 21 adresatui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstų ir iš šio adresato gautų žinučių turinys leidžia daryti tik prielaidą, kad A. Z. tokio turinio žinutes galėjo rašyti asmeniui, susijusiam su tą dieną surastomis ir kontrabanda į Lietuvos Respubliką atgabentomis cigaretėmis, kadangi neginčijamų duomenų, patvirtinančių jog šiomis žinutėmis, išteisintasis susirašinėjo būtent su asmenimis gabenusiais šį krovinį nebuvo surinkta, kaip ir nenustatyti ir asmenys, kurie gabeno surastą kontrabandinį krovinį, nesurastas telefonas, į kurį A. Z. siuntė atitinkamo turinio žinutes, tačiau mano, kad būtent šių žinučių turinio analizė, atskleidžia A. Z. kaltus veiksmus. Prokuroro vertinimu, žinučių turinys atskleidžia, kad jomis pranešama apie atitinkamoje ruožo dalyje vykdomą tarnybą, planuojamą laiką kontrabandai gabenti, gabenimo kelią, atvykusius pareigūnus, jų judėjimą ir pan. Tuo pačiu akcentuojant ir tai, kad A. Z. dirbant pasienio ruože 2015 m. rugpjūčio 12 d., iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta žinutė apie laiko derinimą, kas anot apelianto, patvirtina, jog A. Z. atvykęs į tarnybą ir susipažinęs su pasienio sargybų pamainos darbo planu, apie savo sargybos vietą informuodavo bendrininkus, planuojančius vykdyti kontrabandos gabenimą.

3.2. Taip pat prokuroro vertinimu, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas savo išvadas dėl A. Z. pareikšto kaltinimo nepagrįstumo, iš esmės vadovavosi duomenimis, kuriais rėmėsi valstybinis kaltinimas, įrodinėdamas A. Z. kaltę – paties išteisintojo parodymais, liudytojų VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnų parodymais (kurie, jo manymu, yra tiesioginiai ir netiesioginiai A. Z. kaltės įrodymai), 2015 m. rugpjūčio 22 d. ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. atitinkamai įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada Nr. S303/15(01), vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis apie tarnybinio automobilio Mitsubishi Pajero, v. n. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutą 2015 m. rugpjūčio 21 d., 2016 m. vasario 8 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (21/22)-10S-45(RN) ir jo priede, esančios informacijos turiniu. Šioje dalyje pažymėtina, kad prokuroras išdėstydamas teisme apklaustų liudytojų – pareigūnų parodymus, be skundžiamame nuosprendyje išdėstytų jų parodytų aplinkybių taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoja E. D., priešingai A. Z. teigimui, parodė, kad tą dieną vadovybė nenurodė jokių ėjimų, sienos žiūrėjimo – pamačius nepažįstamą automobilį, žmogų, intensyviai kalbantį telefonu, jei žmogus įtartinas, jis traukiamas į „šucheryną“ (Excel programą). Ši liudytoja pažymėjo, kad jei asmuo įtartinas, prašoma pateikti asmens dokumentus, užsirašomi duomenys, apžiūrima transporto priemonė, paimami automobilio dokumentai, o esant įtarimui, asmuo pristatomas į užkardą, tačiau vietoje niekada neprašo parodyti telefono. Pagal instrukciją, asmeniui liepiama parodyti kišenių turinį, kai jį parsiveža į užkardą išsamiam patikrinimui. Dėl tokio patikrinimo surašomas protokolas. Liudytojas T. Ž. taip pat parodė, kad iš ankstesnių faktų, kiek teko užfiksuoti, suprato, kad A. Z. vykdomoje sargybos vietoje turi pasirodyti asmenys, su kuriais jis iš anksto yra susitaręs sudaryti galimybę jiems nekliudomai perkelti cigaretes. Kad A. Z. atžvilgiu buvo dirbama ne pirmą dieną, jo tarnybos metu atsirasdavo asmenys, susiję su kontrabandos gabenimu, todėl buvo priimtas sprendimas detaliau pažiūrėti. Visuma leido išskaičiuoti tą vietą. Tą dieną A. Z. pats turėjo tuos kvadratus išžvalgyti, tada užtikrinti, kad kiti asmenys nepateks į tą perimetrą. A. Z. tarnybos metu, liepos mėn., buvo vykdoma kontrabanda, tik tada jie negalėjo vykdyti sulaikymo. Faktų visuma nurodo, kad A. Z., ištyrinėjęs aplinką, apsispręsdavo, ar gali suteikti galimybę asmenims vykdyti nusikalstamą veiklą. Kai jis A. Z. iškvietė telefonu, šis nei apie jokį sustabdytą asmenį, nei atitinkamai apie pas jį rastą telefoną nekalbėjo. A. Z. po jo nurodymo atvykti užtruko apie 10 min., nors turėjo atvykti per 1 - 2 min. Be nuosprendyje išdėstytų liudytojo S. D. parodymų turinio, šis liudytojas taip pat paaiškino, kad pastebėję įtartinus asmenis, pareigūnai turi informuoti budinčią dalį. Jei pastebėtas įtartinas asmuo, turi pranešti asmens ir automobilio duomenis, tačiau negauna pavedimų apžiūrėti asmenų ryšio priemones. Liudytojai VSAT pareigūnai V. Š., T. M., A. G. kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną cigarečių gabenimo ir bandymo sulaikyti nusikalstamą veiką dariusius asmenis aplinkybes papasakojo analogiškai pareigūnui T. Ž.. Taip pat skunde pažymima, kad liudytojas A. G., be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, jog Kriminalinės žvalgybos pareigūnų buvo informuotas, kad būtent tą dieną dirbantis pasienietis perduoda informaciją nusikaltėliams. Šis žmogus buvo pamainos vyresnysis, buvo paminėta Z. pavardė.

3.3. Tokiu būdu, nors teismas atsižvelgęs į pirmiau minėtų liudytojų parodymus, kitus rašytinius bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad bylos duomenys paneigia A. Z. tik teisme pateiktą versiją, jog telefonu „Nokia 108“, rastu papildomos įvykio vietos apžiūros 2015 m. rugpjūčio 22 d. metu, jis nesinaudojo, o tik buvo paėmęs iš kito asmens jo daiktų apžiūros metu, tačiau vėliau nuosprendyje, tarsi paneigdamas visus argumentus dėl telefono naudojimo, be jokio pagrindo konstatavo, kad šiame telefone rastas žinučių turinys 2015 m. rugpjūčio 21 d. išsiųstas ir gautas iš adresato „(duomenys neskelbtini)“, leidžia daryti tik prielaidą, kad A. Z. tokio turinio žinutes galėjo rašyti asmeniui, susijusiam su tą dieną surastomis ir kontrabanda atgabentomis į Lietuvos Respubliką cigaretėmis, apeliuojant į asmenų, kurie gabeno kontrabandinį krovinį ir telefono į kurį A. Z. siuntė žinutes nesuradimą, tuo pačiu neatmetant ir galimybės, kad A. Z. tokio turinio žinutes galėjo rašyti ir kitiems asmenims.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. vasario 28 d. (baigiamųjų kalbų datos) nebuvo nustatyta ne tik fakto, bet ir jokios užuominos į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d., nuo 8.13 val. iki 16.05 val. (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, t. y. toje vietovėje, kurioje budėjo A. Z., galėjo būti vykdomas koks nors kitas kontrabandinių cigarečių gabenimas nei tas, kuriam užkertant kelią buvo sulaikytas automobilis „VW PASSAT“, v. n. (duomenys neskelbtini) su 11 000 pakelių cigarečių „NL“ („New Line Full Flavor“) be banderolių. A. Z. siunčiamų SMS žinučių turinys tiesiogiai parodo, kad tuo konkrečiu laiku, kai prasidėjo kontrabandinių cigarečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai jos buvo kraunamos į automobilį „VW PASSAT“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir kai VSAT pareigūnai bandė šį automobilį su kontrabandinėmis cigaretėmis sustabdyti, A. Z. kontrabandos bendrininkus informavo apie VSAT pareigūnų, kuriuos jis matė tiesiogiai savo akimis, judėjimą (pareigūno S. D. parodymai, kad, vos VSAT kriminalinės žvalgybos pareigūnų automobiliui „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) pravažiavus automobilį „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo A. Z. ir E. D., jis radijo ryšiu gavo pranešimą, jog iš A. Z. telefono ką tik išsiųsta SMS, kad „operai pravažiavo“). Jei A. Z. sėdėtų malūnsparnyje ar valdytų skraidyklę su videokamera, iš kurių matytųsi bent keliolikos ar keliasdešimties kilometrų aplinka, būtų galima daryti hipotetinę prielaidą, kad A. Z. padeda kažkokiai kitai nusikalstamai grupuotei vykdyti kontrabandą kitos, ne VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos, veikimo ruože, tačiau A. Z. ir visi apklausti liudytojai teigia, kad įvykio dieną jis sargybą vykdė (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio ruože, prie (duomenys neskelbtini), kartu su pareigūne E. D., sėdėdamas automobilyje „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) arba tvirtai stovėdamas ant žemės šalia šio automobilio.

3.5. Apeliaciniu skundu, prokuroras A. Z. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, grindžia iš esmės teismo aptartais įrodymais ir paprasčiausia gyvenimiška logika, o ne visiškai neįtikėtina teismo pateikta versija apie galimą kitą kontrabandos įvykį toje pačioje vietoje tuo pačiu metu. Vien faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko įrodyti kitų asmenų kaltės 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio ruože, prie (duomenys neskelbtini) kaimo darant nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, neturėtų būti pagrindas išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo A. Z., esant akivaizdiems aukščiau išvardintiems jo kaltės įrodymams.

3.6. Prokuroro nuomone, Kauno apygardos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, neįvertino jų viseto, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus, nors iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, bet padarė nepagrįstas išvadas dėl A. Z. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, kurios sukliudė priimti teisingą, teisiniais argumentais pagrįstą sprendimą, todėl nuosprendis iš esmės neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendis negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, todėl yra naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 329 straipsnio 2 punktas), sukliudžiusių priimti teisingą sprendimą. Dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir nepagrįsto nuosprendžio, kuriuo asmuo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, priėmimo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. R. apeliacinis skundas tenkinamas.

Šalies argumentai

7. Prokuratūros apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir A. Z. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Iš esmės, baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nurodydamas į pažeidimus, jo vertinimu, padarytus šioje nagrinėjamoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą, dėl ko buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados.

Žemesnės instancijos teismas

8. Byloje nustatyta, kad perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, A. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo.

8.1. Kauno apygardos teismas, ištyręs surinktus įrodymus, A. Z. iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisino, motyvuodamas tuo, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas nors ir pripažinęs, kad A. Z. pateikta versija dėl mobilaus ryšio telefono „Nokia 108“, rasto 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, t. y., kad pastarasis juo nesinaudojo, o tik buvo paėmęs į rankas iš kito asmens, jo daiktų apžiūros metu, buvo paneigta byloje esančiais duomenimis, tačiau tuo pačiu įvertinęs žinučių turinį bei tai, kad nebuvo nustatyti asmenys gabenę kontrabandinį krovinį, taip pat tai, jog nebuvo surastas telefonas, kurio savininkui A. Z. siuntė tokio turinio žinutes, padarė išvadą, jog byloje esančių duomenų nepakanka jo kaltumui įrodyti. Anot teismo, atsižvelgus į šioje byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, pagrindo konstatuoti, kad A. Z. piktnaudžiavo tarnyba bei padėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims gabenti cigaretes į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos, nėra.

8.2. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, taip pat papildomai atlikusi įrodymų tyrimą, jo metu apklaususi liudytojus E. D., T. Ž. ir A. G., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ištyrė baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau išvados dėl A. Z. nekaltumo įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje bei BK 228 straipsnio 1 dalyje, neatitinka bylos aplinkybių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio), sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik tada darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Šiuo atveju, to nebuvo padaryta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nepaisant skundžiamame nuosprendyje itin plačiai aprašyto byloje ištirtų įrodymų turinio, vertindamas juos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tam tikras aplinkybes, o būtent tai, kad nebuvo nustatyti asmenys gabenę kontrabandinį krovinį, taip pat tai, jog nebuvo surastas telefonas, kurio savininkui A. Z. siuntė žinutes. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų ir teisėtai gautų duomenų. Būtent dėl to byloje padarytos bylos faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados. Šios aplinkybės lėmė nepagrįsto ir neteisėto A. Z. išteisinančio nuosprendžio priėmimą. Kolegijos nuomone, priešingai nei konstatuota, šioje byloje pakanka patikimų, iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų, patvirtinančių A. Z. pareikštą kaltinimą. Dėl to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis teismo nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

9. A. Z. tiek teisiamajame posėdyje, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, t. y. neprisipažino, kad veikdamas bendrininkų grupe, padėjo bendrininkams valstybės sienos ruože neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis bei tuo piktnaudžiavo tarnybine – (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto padėtimi. Visgi, apie nusikaltimo subjektyviosios pusės (kaltės) turinį sprendžiama ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir vertinant bylos įrodymų visumą, todėl vadovautis vien tik nuteistojo (kaltinamojo) paaiškinimais negalima. Natūralu ir logiška, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, A. Z. kaltę padarius nusikaltimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip pat duomenys, gauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

10. Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių yra padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas kitiems bendrininkams gali būti intelektualus arba fizinis. Intelektuali pagalba pasireiškia tuo, kad bendrininkams duodami patarimai, nurodymai, iš anksto žadama slėpti nusikaltimą ir pan. Padėjėjas, teikdamas pagalbą bendrininkams ne tik suvokia šios pagalbos reikšmę bendrai nusikalstamai veikai, bet ir imasi atitinkamos iniciatyvos, t. y. atlieka aktyvius veiksmus, perduodamas informaciją ar kitaip padėdamas vykdytojams. Padėjimas galimas ir neveikimu tuo atveju, kai padėjėjas, turintis specialią teisinę pareigą trukdyti, neleisti atlikti nusikalstamus bendrininkų veiksmus, sąmoningai jos nevykdo. Šiuo atveju pareigą padėjėjui atitinkamai veikti nulemia įstatymų ir kitų teisės aktų, profesijos, tarnybos reikalavimai. Taip pat pažymėtina, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Pagal teismų praktiką, padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože, per (duomenys neskelbtini) upę, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos siena, iš Rusijos Federacijos teritorijos Kaliningrado srities kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, valtimi atgabentos 22 dėžes (11 000 pakelių) cigarečių „NL“ („New Line Full Flavor“) nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 26 066 Eur, ir kurios Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo sukrautos į automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Taip pat tai, kad VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams pastebėjus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis vykdančius kontrabandą ir pradėjus juos persekioti, asmuo atplukdęs valtimi cigaretes nuplaukė atgal į Rusijos Federacijos teritorija, o minėtą automobilį vairavęs asmuo, iššokęs iš automobilio, iš įvykio vietos pasišalino. Byloje, šias įvykio aplinkybes patvirtina pareigūnų (liudytojų) T. Ž., V. Š., A. G., S. D., T. M. parodymai tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 72-74, 77-79, 91-93, 98-102), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 43-47, 54-56), kuriais šie atitinkamai parodė aplinkybes susijusias su 2015 m. rugpjūčio 21 d. vykusia tarnyba, t. y. atliktų veiksmų eiga ir rezultatais, taip pat rašytiniai bylos įrodymai – 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros ir 2016 m. sausio 14 d. bei 2016 m. sausio 29 d. apžiūros protokolai, kuriais atitinkamai buvo nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini), netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), lauko keliuko kairėje pusėje buvo rastas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio viduje rastos 22 dėžės su 11 000 pakelių cigarečių „NL“ („New Line Full Flavor“) be banderolių, kurios apžiūrėtos 2016 m. sausio 14 d. bei 2016 m. sausio 29 d. ir prijungtos prie bylos (t. 1, b. l. 29-39, 40-49, 55-61). Iš Klaipėdos teritorinė muitinės pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad 11 000 pakelių cigarečių „NL“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 26 066 Eur, o automobilio VW Passat, pagaminto 1995 m., vidutinė rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo 890 Eur (t. 1, b. l. 75, 77). Taigi, visų šių aptartų duomenų pagrindu, byloje buvo neginčijamai įrodytas kontrabandos faktas, nustatytas 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini).

12. Remiantis pareigūno (liudytojo) T. Ž. duotais parodymais byloje (tiek bylos ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliacinės instancijos teisme), kurie atskleidžia vykusio tyrimo eigą taip pat nustatyta, kad disponuotos informacijos pagrindu, jog A. Z. vykdydamas tarnybą, leidžia asmenims kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją gabenti akcizines prekes – cigaretes, jo atžvilgiu, buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas (taikant kriminalinės žvalgybos priemones ir metodus buvo dirbama ne pirmą dieną), kurio metu buvo naudojami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai – A. Z. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas (2015 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis). Be kita ko, turimos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, dėl 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) užkaros veikimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini), talkinant (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnams, ketinimo vykdyti akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių kontrabandą, buvo atlikti tyrimo veiksmai, kurių metu nustačius nusikaltimo padarymo (kontrabandos) faktą, buvo siekiama sulaikyti ir nustatyti, joje dalyvavusius asmenis. Nors asmeniui gabenusiam cigaretes valtimi į Lietuvos Respublikos teritoriją ir asmeniui, kuris automobiliu atvyko pasiimti šių kontrabandinių prekių, pavyko pasišalinti, tačiau taip pat buvo disponuojama informacija, kad prie šio nusikaltimo prisidėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus jaunesnysis specialistas A. Z., kuris mobilaus ryšio telefono pagalba, informavo kitus kontrabandos dalyvius apie savo vykdomos pasienio tarnybos maršrutą ir laiką, kada ir kurioje vietoje saugu gabenti kontrabandą. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. vykdant asmens vairavusio automobilį VW Passat su kontrabandinėmis cigaretėmis sulaikymą, radijo ryšiu buvo iškviestas (duomenys neskelbtini) buvęs (duomenys neskelbtini) posto sargybos ekipažas, kuriame buvo ir A. Z. su E. D.. Pasak liudytojo, nors buvo nurodyta atvykti kuo skubiau (atstumas iki įvykio vietos apie 1500 metrų), tačiau į nurodytą vietą A. Z. atvyko kiek užtrukęs ir be porininkės E. D.. Atvykęs A. Z. nieko negalėjo paaiškinti nei kodėl tiek užtruko važiuodamas, nei kodėl atvyko be savo porininkės. Sulaikius A. Z., telefonas (kurio buvo vykdoma perduodamos informacijos kontrolė), kuriuo šis bendravo su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir tokiu būdu prisidėjo prie šių nusikalstamų veiksmų, pas jį nebuvo rastas. Tačiau patikrinus vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, kurioje kaupiami duomenys apie tarnybinių automobilių judėjimą ir sustojimą, nustačius kur įvykio metu buvo sustojęs A. Z., atlikus įvykio vietos apžiūrą, mobilaus ryšio telefonas buvo surastas ir perduotas tolimesniam tyrimui (t. 2, b. l. 98-102; t. 8, b. l. 43-45). Aplinkybes, susijusias su tyrimui reikšmingo daiktinio įrodymo – mobilaus ryšio telefono – suradimu, byloje parodė ir liudytoju apklaustas pareigūnas S. D. (t. 8, b. l. 54-56). Be kita ko, tai, kad iš anksto buvo disponuojama informacija, jog prie kontrabandos 2015 m. rugpjūčio 21 d. galėjo būti prisidėjęs užkardos pareigūnas, patvirtino žinoję pareigūnai A. G., T. M., taip pat ir S. D., atitinkamai A. G. bei S. D. parodant, kad šiuo atveju buvo turima duomenų būtent apie pareigūno A. Z. veiksmus.

12.1. Apklaustas byloje liudytoju pareigūnas R. N. parodė, kad pagal sudarytą sargybos planą, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuo 8 val. iki 21 val. (duomenys neskelbtini) užkardos ruože tarnybą turėjo vykdyti ir vykdė trys sargybos. Tos dienos pamainos sargybos vyresniuoju buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas A. Z.. (duomenys neskelbtini) „Mobilus patrulis“ A. Z. vykdė kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniąja pasieniete E. D., tarnybiniu automobiliu Mitsubishi Pajero, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) Pagal patvirtintą planą laikotarpiu nuo 8.30 val. iki 11.30 val. jam buvo skirta saugoti valstybės sienos ruožą (duomenys neskelbtini) kvadratuose, kas atitinka (duomenys neskelbtini) prieigas. Nuo 11.30 val. iki 14.30 val. jam buvo skirta saugoti valstybės sienos ruožą (duomenys neskelbtini) kvadratuose, kas atitinka patį (duomenys neskelbtini) ir ruožo sandūrą su (duomenys neskelbtini) užkarda. Nuo 14.30 val. iki 17.30 val. jam buvo skirta saugoti valstybės sienos ruožą (duomenys neskelbtini) kvadratuose, kas atitinka (duomenys neskelbtini) prieigas. Liudytojas taip pat parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), prie pagrindinių lauko keliukų, yra sumontuoti magnetiniai davikliai, kurie reaguoja į pravažiuojančias transporto priemones praeinančius asmenis bei signalą (informaciją) perduoda į (duomenys neskelbtini) užkardą. Daviklių yra apie 20, jų buvimo vieta yra keičiama pagal situaciją. Pareigūnai yra informuojami, kuomet davikliai yra perkeliami iš vieno kvadrato į kitą, pvz. daviklis iš 2 kvadrato perkeltas į 3, kad budintis pareigūnas žinotų, jei suveiks. Budėtojas sargybą vykdantiems pareigūnams praneša, kur vykti, jei suveikia daviklis jie žino. Apie daviklių išsidėstymą A. Z. žinojo, nes visi senesni darbuotojai žino apie daviklius, o apie daviklių perkėlimą sargybą vykdantys pareigūnai iš anksto informuojami (t. 2, b. l. 63-64; t. 8, b. l. 42-43).

12.2. Tai, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas A. Z. vykdė pasienio sargybą teritorijoje, kurioje buvo nustatytas kontrabandos faktas, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys. 2015 m. rugsėjo 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad iš VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vado pavaduotojo R. N. buvo išreikalautos ir paimtos dokumentų kopijos: 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plano kopija, 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybos tarnybinio žiniaraščio kopija, maršrutas iš vieningų pajėgų valdymo sistemos tarnybinio automobilio Mitsubishi Pajero, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. tarnybą vykdė A. Z. (t. 1, b. l. 148–151). 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planas ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybos tarnybinis žiniaraštis patvirtina, kad A. Z. tarnybiniu automobiliu, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) tarnybą (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargyboje 2015 m. rugpjūčio 21 d. turėjo vykdyti nuo 8.00 val. iki 21.00 val. kartu su pareigūne E. D.. Nuo 14.30 val. iki 17.30 val. A. Z. ir E. D. buvo paskirti patruliuoti (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) kvadratuose (t. 1, b. l. 152, 153).

12.3. Liudyta apklausta E. D. taip pat parodė, kad kartu su A. Z., 2015 m. rugpjūčio 21 dirbo pagal iš anksto sudarytą tarnybos grafiką nuo 8.00 val. iki 21.00 val., kad A. Z. buvo paskirtas ekipažo vyresniuoju. Pagal nustatytą instruktažo metu planą, nuo 8.30 val. iki 10.30 val. buvo numatytas patruliavimas tarnybiniu automobiliu taip vadinamame (duomenys neskelbtini) kvadrate (duomenys neskelbtini). Vėliau iš (duomenys neskelbtini) kvadrato jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kvadratą, vietinių žmonių vadinamą „prokuroro pliažą“ prie (duomenys neskelbtini) upės. A. Z. jai nurodė vienai važiuoti tarnybiniu automobiliu atgal į (duomenys neskelbtini) kvadratą, o pats nuėjo pėsčiomis apžiūrinėti (duomenys neskelbtini) upės. Nurodė po pusvalandžio atvažiuoti jį paimti į (duomenys neskelbtini) kvadratą, vietinių žmonių vadinamą „(duomenys neskelbtini)“. Po pusvalandžio jai atvykus į A. Z. nurodytą vietą, jis atėjo nuo (duomenys neskelbtini) upės. Tuomet liepė nuo tos vietos nueiti iki sandūros, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) užkarda, ties kuria jis turėjo atvažiuoti ją pasiimti. Jai išėjus patruliuoti nurodyta kryptimi, A. Z. tarnybiniu automobiliu nuvažiavo jai nežinoma kryptimi. Atėjus į sandūrą, jos atvyko pasiimti A. Z.. Tada jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) kvadratą, prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės. Po kiek laiko nuvyko į (duomenys neskelbtini) kvadratą, kuris tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) paskutinio namo, išvažiavime link (duomenys neskelbtini). Ten pabuvę apie 20 minučių, grįžo į (duomenys neskelbtini) kvadratą, t. y. prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės. Apie 15.45 val. pro juos (duomenys neskelbtini) pravažiavo automobilis „Mitsubishi Pajero“, kurio valstybinių numerių skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Ji paklausė A. Z., kas važinėja šiuo automobiliu. Šis atsakė, kad „operai“. Tuo metu jis išlipo iš automobilio. Pasakęs, kad jam reikia į parduotuvę, nuėjo į ją, o ji liko tarnybiniame automobilyje. Po kelių minučių A. Z. sugrįžo. Tada ji nuėjo į parduotuvę. Gal po kokių 5 minučių išėjusi iš parduotuvės, ji A. Z. su tarnybiniu automobiliu jau nerado. Liudytoja pažymėjo, kad anksčiau to niekada nėra buvę. Savo mobilaus ryšio telefoną ji buvo palikusi tarnybiniame automobilyje ir susisiekti su A. Z. negalėjo. Praėjus gal 10 min., prie jos privažiavo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai ir informavo, kad (duomenys neskelbtini), yra sulaikytas automobilis su kontrabandinėmis cigaretėmis. Jos tarnybos vykdymo metu A. Z., jai matant, naudojosi tik vienu mobilaus ryšio telefonu. Kiek pastebėjo, su kažkuo vyko intensyvus jo bendravimas, t. y. pokalbiai telefonu, tačiau ji jų turinio negirdėjo, nes A. Z. kalbėti išlipdavo iš automobilio. A. Z. bendravimas telefonu jai pasirodė neįprastas ir keistas, nes anksčiau jis daug mažiau bendraudavo. Prie jos jis rašė ir ne vieną SMS, kurių teksto ji nematė. A. Z. telefono modelio ji neatsimena, bet jis buvo raudonas. Jai matant jis turėjo tik vieną telefoną. Anksčiau yra turėjęs ir išmanųjį telefoną, tačiau tą dieną ji to telefono nematė (t. 2, b. l. 67-69; t. 8, b. l. 52-54).

12.4. Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau – VPVS) duomenys patvirtina tarnybinio automobilio Mitsubishi Pajero, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutą 2015 m. rugpjūčio 21 d. Iš šių duomenų analizės matyti, kad vieta, kur 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, ir vieta, kur A. Z. tarnybine transporto priemone Mitsubishi Pajero, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs, sutampa. Nustatytas šio automobilio maršrutas: 2015 m. rugpjūčio 21 d., 08.24 val. automobilis Mitsubishi Pajero, v. n. (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini); nuo 08.24 val. iki 09.30 val. judėjo (duomenys neskelbtini); nuo 09.30 val. iki 10.30 val. judėjo (duomenys neskelbtini); nuo 10.30 val. iki 11.30 val. judėjo (duomenys neskelbtini), judėjo (duomenys neskelbtini); nuo 12.30 val. iki 13.30 val. judėjo (duomenys neskelbtini); nuo 13.30 val. iki 14.30 val. judėjo (duomenys neskelbtini); nuo 14.30 val. iki 14.37 val. judėjo (duomenys neskelbtini), po to sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten prastovėjo 00.13.52 val. (13 min. 52 sek.) ir nuo 14.51 val. toliau (duomenys neskelbtini) judėjo iki 15.29 val.; nuo 15.29 val. iki 16.05 val. stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten prastovėjo 00.36.22 val. (36 min. 22 sek.); nuo 16.05 val. iki 16.06.08 val. judėjo (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie šalia šios gatvės esančio miškelio masyvo, toje vietoje, kur papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas telefonas „Nokia“, prastovėjo 00.00.36 val. (36 sek.); nuo 16.06.44 val. toliau judėjo (duomenys neskelbtini) ir 16.09.35 atvyko į įvykio vietą (t. 1, b. l. 154-171).

12.5. 2015 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje medžių masyvo pradžioje prie medžio buvo rastas žemėmis užbertas ir medžio lapais pridengtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be baterijos dangtelio (t. 1, b. l. 103-107).

12.6. 2015 m. rugpjūčio 25 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastas ir apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas yra „Nokia 108“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), telefone informacinės lentelės nėra, jame rasta „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Telefone rastos 2015 m. rugpjūčio 21 d. adresatui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstos žinutės: „Ne.blogu“, „Nematau, kilkit“, „Pro gala kazkr“, „Nzn. link rocsk.kad zemyn nenusileistu bl.“, „Operai link galo“ ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. iš adresato „(duomenys neskelbtini)“ gautos žinutės: „O op jau geram“, „Geru“, „Mes norim kilt kur jie“, „Nuo kur“, „Y kur varo mes dirbam“ (t. 1, b. l. 112–118).

12.7. Byloje specialisto išvada Nr. S 303/15(01) ir specialisto išvada Nr. S 345/15(01) atitinkamai konstatuota, kad ant 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rasto mobilaus ryšio telefono „Nokia 108“ nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. Z. DNR profiliu 99,9999999999999996% tikimybe (t. 1, b. l. 128-129, 139-140).

12.8. Pagal telekomunikacijos operatoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateiktą informaciją 2015 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 5040-758 ir 2016 m. vasario 2 d. bei 2016 m. sausio 29 d. pažymose (atitinkamai telefono abonentų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės) nustatyta, kad telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos vartotojams. Telefono aparatas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (tas pats telefono aparatas „Nokia 108“, kuris rastas papildomos įvykio vietos apžiūros metu), nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. 13.38 val. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. 16.05 val. buvo naudojamas su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuo 8.13 val. iki 16.05 val. kontaktavo 48 kartus. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) visą tą laiką jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), o abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 8.13 val. iki 14.59 val. jungėsi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 15.01 val. iki 16.05 val. jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 90-96, 130-133, 134-137).

12.9. 2016 m. vasario 8 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. (21/22)-10S-45(RN), šio protokolo priedu – 2015 m. spalio 29 d. suvestinė Nr.(21/22)-16(RN)-8(RN) ir 2016 m. gegužės 10 d. pažyma dėl baudžiamosios bylos duomenų analizės fiksuota, kad asmuo mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bendravo su asmeniu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. susirašinėjo trumposiomis žinutėmis. 2015 m. spalio 29 d. Nr. (21/22)-16(RN)-8(RN) suvestinės stenogramose Nr. 71, 73, 77, 80, 81, 83, 87, 89, 90, 92, 93, 94, 95, 97, 98, 100, 101, 102, 103, 105, 106, 107, 109, 111, 112, 113, 115, 117, 118, 120, 121, 123 (2015 m. rugpjūčio 21 d.) fiksuotas bendravimo SMS trumposiomis žinutėmis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) turinys.

13. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad išteisintasis A. Z. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (ikiteisminio tyrimo metu atsisakė nuo parodymų davimo), savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Nurodė, kad tarnybą vykdė taip, kaip buvo suplanuota, pagal nustatytą grafiką, nuo kurio nenukrypo, jokios informacijos apie daviklių suveikimą, kur vyko kontrabandos faktas, jis nebuvo gavęs. Išteisintojo aiškinimu, stovint prie (duomenys neskelbtini), su porininke E. D. matė, kaip pravažiavo VSAT kriminalinės žvalgybos darbuotojų automobilis, taip pat tai, kad porininkei nuėjus į parduotuvę, gavęs iš vietinio gyventojo informaciją apie miškelyje pastebėtą nevietinį, ėmęsi skubių veiksmų, siekiant surasti ir patikrinti pastarąjį ar šis nėra stebėtojas padedantis kontrabandos gabentojams. Pervažiavęs automobiliu į kitą pusę ir miškelyje pamatęs anksčiau nematytą vyrą, išlipęs iš automobilio teiravosi, ką šis veikia pasienio zonoje. Kadangi vyras nepateikė dokumento, nusprendė patikrinti, ką šis turėjo prie savęs, dėl to paprašė jo pateikti visus turimus daiktus. Apžiūrint asmens pateiktą telefoną, bandė jį atrakinti, siekiant patikrinti jame esančių duomenų turinį, tačiau radijo ryšiu gavęs kriminalinės žvalgybos pareigūno T. Ž. nurodymą prisistatyti į užkardos vado sodybą, telefoną grąžino ir vyrui liepęs likti savo vietoje, skubiai išvyko į nurodytą vietą. Mano, kad būtent tokiu būdu ir galėjo atsirasti jo DNR pėdsakai ant tyrimo metu surasto telefono (t. 8, b. l. 39-42).

13.1. Taigi, iš aptartų išteisintojo parodymų matyti, kad A. Z. savo gynybinę versiją, jog įvykio metu tarnybą jis vykdė nustatyta tvarka grindžia tuo, kad jokio kito telefono neturėjo, kitų kontrabandos dalyvių apie savo vykdomos pasienio tarnybos maršrutą ir laiką, kada ir kurioje vietoje saugu gabenti kontrabandą neinformavo, taip pat aiškinimu apie pastebėtą nevietinį asmenį ir jo atžvilgiu atliktus veiksmus, siekiant išsiaiškinti pastarojo buvimo miškelyje aplinkybes. Tačiau kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos įrodymai šią A. Z. versiją paneigė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada ir jai taip pat pritaria. Apygardos teismo pagrįstai įvertinta tai, kad A. Z. paaiškinimas dėl mobilaus ryšio telefono – Nokia 108, rasto 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame medžių masyve, nesinaudojimo, tvirtinant, kad telefoną buvo paėmęs į rankas tik iš kito asmens jo daiktų apžiūros metu, kurį jis pateikė tik teisme, jau būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, prieštarauja kitiems bylos duomenims.

13.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. versiją pirmiausia paneigia tai, kad ant jau minėto surasto paslėpto telefono buvo nustatytas ne kelių asmenų DNR profilis, o tik A. Z. profilis (specialisto išvados Nr. S 303/15(01) ir Nr. S 345/15(01), jų teisėtumas ir patikimumas apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia (t. 1, b. l. 128-129, 139-140), kas patvirtina, jog niekas kitas, išskyrus patį A. Z., šio telefono įvykio metu neturėjo ir tuo pačiu paneigia, kad pastarojo pėdsakai ant telefono galėjo atsirasti jam šį telefoną paimant iš nepažįstamo asmens. Akivaizdu, jog šiuo atveju, jei telefoną A. Z. būtų paėmęs iš kito asmens (kaip yra tvirtinama), ant jo būtų nustatytas ne tik A. Z. DNR profilis. Be to, įvertintina ir tai, kad telefonas buvo surastas užbertas žemėmis bei pridengtas medžių lapais (t. 1, b. l. 103-107). Šios aplinkybės rodo, kad ant telefono rastas A. Z. DNR profilis buvo tokio identifikacinio lygio, jog net ir esant tokioms aplinkybėms, per tam tikrą laiką jis buvo tinkamas identifikuoti bei eliminavo galimybę, kad toks identifikacinis profilis, nesant kitų, būtų nustatytas, pastarajam tik trumpai palaikius telefoną. Šiuo atveju, A. Z. nurodomos pozicijos dėl telefono, taip pat nepatvirtina ir jo gynėjo apeliacinės instancijos teisme nurodyta aplinkybė, kad DNR profilis buvo rastas ant telefono korpuso, o ne ant mygtukų, juolab, kad baudžiamojoje byloje be šių įrodymų nustatyta ir kitų, kurie taip pat nėra A. Z. nurodomą poziciją patvirtinantys įrodymai.

13.3. Antai, išteisintojo teisme parodymus paneigia ir duomenys gauti iš VPVS, kuriais buvo nustatytas A. Z. vairuojamo tarnybinio automobilio maršrutas įvykio dieną. Šių duomenų pagrindu buvo nustatyta, kad vieta, kur 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir vieta, kur A. Z. tarnybine transporto priemone buvo sustojęs, netrukus po to, kai buvo iškviestas pareigūno T. Ž., sutapo. Be to, iš šių duomenų analizės nustatyta ir tai, kad vietoje, kurioje buvo surastas telefonas, A. Z. vairuojamas tarnybinis automobilis buvo sustojęs ir stovėjo 36 sekundes. A. Z. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad buvo sustabdęs automobilį prie miškelio, iš jo išlipęs, priėjęs prie įtartino asmens, su pastaruoju kurį laiką kalbėjęsis, prašė pateikti su savimi turimus daiktus, taip pat apžiūrinėjo pastarojo pateiktą telefoną, o gavęs T. Ž. nurodymą, nedelsiant išvyko. Tokiu būdu akivaizdu, kad visų šių veiksmų per 36 sekundes A. Z. nebūtų atlikęs. Be to, paties išteisintojo aiškinimu pirmosios instancijos teisme, su tariamu asmeniu jis užtruko daugiau nei 36 sekundes (aiškino, kad maždaug apie 1-2 minutes (t. 8, b. l. 77), nors toks faktas atlikus VPVS duomenų analizę, nepasitvirtino), kas taip pat rodo, kad išteisintojo nurodytus veiksmus, per tokį laiką, nuo sustojimo pradžios iki išvažiavimo, būtų iš esmės sunku atlikti.

13.4. Byloje svarbios liudytojų (pareigūnų) E. D. ir T. Ž. nurodytos bylos aplinkybės. Kaip matyti iš E. D. parodymų, pro juos pravažiavus tarnybiniam automobiliui, A. Z. buvo žinoma, kad tai buvo kriminalinės žvalgybos pareigūnai, ką jis ir pats nurodė, šiai pasiteiravus. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad po to, kai ji nuėjo į parduotuvę ir neilgai trukus iš jos išėjo, A. Z. su tarnybiniu automobiliu neberado, ko anksčiau niekada tarnybos metu nėra buvę. Kolegijos vertinimu, net ir tikint A. Z. versija, jog gavęs informaciją apie įtartiną asmenį, jis ėmėsi skubių veiksmų, tai galima buvo padaryti kartu su tą dieną tarnybą vykdžiusia pareigūne, tačiau A. Z. kolegę paliko parduotuvėje. Išteisintojo aiškinimą, kad E. D. užtruko parduotuvėje, o jis nenorėjo gaišti laiko, kolegija laiko neįtikinamu. Net ir esant A. Z. nurodytai situacijai, jam niekas netrukdė apie tai įspėti E. D. ir tuo pačiu ne vienam, o kartu su pastarąja vykti ieškoti tariamo asmens, juolab, kad tai nebūtų atėmę daug laiko. Tuo tarpu, byloje iš liudytojo T. Ž. parodymų nustatyta, kad po to, kai radijo ryšiu buvo iškviestas A. Z. ekipažas, pats A. Z. apie tai, kodėl į nurodytą vietą atvyko užtrukęs, nors nuo pastarojo buvimo vietos nurodyta atvykimo vieta buvo nutolusi tik 1500 metrų, bei be tarnybą tuo metu su juo kartu vykdžiusios pareigūnės E. D., nieko konkrečiai parodyti negalėjo. Ir nors A. Z. tvirtinimu, atvykęs jis buvo užsiminęs T. Ž. apie galimai pastebėtą stebėtoją, tačiau, tokius pastarojo teiginius liudytojas T. Ž. paneigė. Atkreiptinas dėmesys, kad šio pareigūno nurodyti duomenys nėra vieninteliai, kuriais teismas remiasi nustatant faktines bylos aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. Z. versiją apie tariamai tikrintą asmenį pateikė tik bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tokios versijos pateikimas ne bylos tyrimo metu, o tik teisminio nagrinėjimo metu, esant jau susipažinus su visa surinkta bylos medžiaga, kelia abejonių dėl A. Z. nurodomų įvykio aplinkybių teisingumo ir jo duotų parodymų nuoširdumo. Kolegijos vertinimu, asmuo žinodamas, kad yra nepagrįstai įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri kilo konkrečios situacijos metu, siekdamas įrodyti savo parodytų aplinkybių teisingumą, tokias aplinkybes (tariamo asmens patikrinimą) turėtų akcentuoti iš karto, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui, ar pablogėjus jo procesinei padėčiai, kaip šiuo konkrečiu atveju. Taip pat turėtų būti įvertinta tai, kad ta aplinkybė, faktas, jog buvo pastebėtas įtartinas asmuo, kurį išteisintasis įvykio dieną neva tikrino, paties A. Z. nebuvo niekur fiksuota, juo labiau pagal nustatytą tvarką, jis apie tai nepranešė ir užkardos budėtojui. Byloje apklausto liudytojo R. N. aiškinimu, pagal nustatytą tvarką, apie kiekvieną tikrinamą asmenį sargybos pareigūnas turi perduoti informaciją budėtojui. Asmeniniai daiktai paprastai nėra tikrinami, jei asmuo nėra pristatomas į užkardą. Liudytoja E. D. apklausta apeliacinės instancijos teisme, taip pat parodė, kad tikrinant ar sulaikant asmenis, yra užfiksuojami tokio asmens duomenys. Šiuo atveju nei vienas iš minėtų veiksmų nebuvo atliktas. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu, telefoną surado būtent pareigūnas T. Ž., taip pat nėra pagrindas išvadai, jog bylos tyrimas buvo atliktas šališkai ar tendencingai, t. y. pareigūnui esant suinteresuotam savo darbo teigiamais rezultatais ir bylos baigtimi, kaip tai traktuojama apelianto. Kaip nustatyta byloje, įvykio vietos apžiūrą pagal gautus VPVS duomenis pareigūnas T. Ž. atliko ne vienas, byloje daiktinio įrodymo suradimo aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas pareigūnas S. D. (t. 8, b. l. 54-56). Aplinkybė, jog rastas telefonas tyrimo metu nebuvo parodytas išteisintajam taip pat nelaikytina pakankamu argumentu. Šiuo atveju apie atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo poreikį, kiekvienu atveju sprendžia prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgiant į duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Nors išteisintojo A. Z. aiškinimu, jo nuvykimas į iškvietimo vietą netruko neįprastai nei visada, tačiau remiantis vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų analize, nustatyta, kad tarnybiniu automobiliu A. Z. Suvalkiečių g. judėjo ir sustojo šalia šios gatvės esančio miškelio masyvo nuo 16.05 val. iki 16.06.08 val., būtent kur papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas telefonas „Nokia“. Taip pat nustatyta, kad šioje vietoje, jis prastovėjo 00.00.36 val., t. y. 36 sekundes ir nuo 16.06.44 val. toliau judėjo (duomenys neskelbtini) ir tik 16.09.35 atvyko į įvykio vietą (t. 1, b. l. 154-171). Tokiu būdu, kolegijos nuomone, nustatytas 36 sekundžių A. Z. vairuojamo tarnybinio automobilio sustojimo momentas, vietoje, kur vėliau buvo rastas minėtas telefonas ir nuo kurios vėliau buvo tęsiamas vykimas į iškvietimo vietą, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, iš esmės laikytina akivaizdžia aplinkybe, parodančia, kad šiuo atveju A. Z. tikslas buvo paslėpti turėtą telefoną, o ne tariamo, įtartino asmens patikrinimas, kuris ir lėmė jo kelionės į iškvietimo vietą trukmę.

13.6. Pirmiau aptarti duomenys, jų visuma paneigia A. Z. versiją dėl tariamo asmens tikrinimo ir telefono turėjimo įvykio metu, kuri pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta, kaip išteisintojo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Tokiu būdu, byloje pagrįstai konstatuota, kad telefonu „Nokia“, kuris buvo rastas papildomos įvykio vietos apžiūros metu, naudojosi ir jame rastas žinutes rašė būtent A. Z..

14. Visgi, nepaisant pirmiau nustatyto fakto, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė prieštaringas išvadas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog abejones dėl A. Z. kaltės (dalyvavimo kontrabandos padaryme, siunčiamu žinučių turinio vertinimo) ir išteisinamojo nuosprendžio šioje dalyje priėmimą lėmė tai, kad nebuvo nustatyti asmenys gabenę kontrabandinį krovinį, nebuvo surastas telefonas, kurio savininkui A. Z. siuntė minėto turinio žinutes, taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į faktą, kad ikiteisminis tyrimas asmenims, kuriems bylos tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai, kaip galimiems nusikalstamos veikos bendrininkams – R. M., R. A., V. M., V. A. – byloje buvo nutrauktas neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje – kontrabandoje. Tačiau vien tai, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimą – išteisinti A. Z. iš jam inkriminuotų veikų, neleidžia laikyti teisingu ir juo labiau pagrįstu, byloje esant kitų pakankamų įrodymų visumai, kurie leidžia spręsti ir daryti atitinkamas išvadas dėl A. Z. veiksmų ir šių jo veiksmų juridinio vertinimo aptariamos situacijos kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

15. Toliau analizuojant byloje esančius įrodymus bei jungiant juos į visumą, nustatyta, kad jokio kito kontrabandos gabenimo fakto, įvykio dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 21 d., išskyrus nustatytą, minėtoje teritorijoje fiksuota nebuvo. Byloje liudytojais apklausti pareigūnai taip pat patvirtino, kad kontrabandos faktas tą dieną buvo nustatytas būtent tik toje teritorijoje, kurioje (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas A. Z. vykdė pasienio sargybą. Nustatyta ir tai, kad A. Z. žinojo apie vietovėje, kurioje vyko kontrabandos gabenimas, judesio daviklių išdėstymą, jų veikimą. Be to, liudytojo R. N. aiškinimu, šių daviklių išdėstymas buvo žinomas visiems senesniems darbuotojams, o apie jų perkėlimą sargybą vykdantys pareigūnai būdavo iš anksto informuojami. Kaip jau minėta, tyrimo metu taip pat buvo rastas ir paimtas telefonas Nokia, kurio abonentiniu numeriu vyko elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, ir kurio suradimo vieta sutapo su A. Z. vairuojamo tarnybinio automobilio sustojimo vieta įvykio metu. Kad būtent šiuo telefonu, įvykio metu naudojosi, juo žinutes rašė A. Z., iš esmės byloje patvirtino objektyvūs duomenys, kurie teisėjų kolegijos šiame nuosprendyje jau buvo aptarti. Apžiūrėjus telefoną „Nokia 108“, jame buvo rastos 2015 m. rugpjūčio 21 d. adresatui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstos žinutės: „Ne.blogu“, „Nematau, kilkit“, „Pro gala kazkr“, „Nzn. link rocsk.kad zemyn nenusileistu bl.“, „Operai link galo“ ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. iš adresato „(duomenys neskelbtini)“ gautos žinutės: „O op jau geram“, „Geru“, „Mes norim kilt kur jie“, „Nuo kur“, „Y kur varo mes dirbam“. Šiuo atveju reikšmingos liudytojos E. D. nurodytos aplinkybės dėl A. Z. elgesio įvykio metu. Liudytojos aiškinimu, tarnybos metu A. Z. su kažkuo intensyviai bendravo, rašė ne vieną SMS pranešimą, kalbėti išlipdavo iš tarnybinio automobilio, kas jai pasirodė pakankamai neįprasta ir keista, nes anksčiau pastarasis daug mažiau bendraudavo. Apklausta apeliacinės instancijos teisme, liudytoja patvirtino šias aplinkybes, kartu patikslindama, kad įvykio dieną A. Z. kalbėdamas telefonu buvo neramus, nervingas, daugumoje atvejų kalbėjo ne prie jos, o išlipęs iš automobilio, kas kėlė tam tikrų klausimų. Kolegijos nuomone, šiuo atveju konstatuotų išvadų dėl A. Z. naudojimosi minėtu telefonu nepaneigia išteisintojo gynėjo argumentai, kuriais šis apeliuoja į E. D. parodymus, kad įvykio dieną ši išteisintąjį matė naudojantis tik vienu mobilaus ryšio telefonu, tuo pačiu pažymint, kad tai yra išmanusis telefonas, kuriuo A. Z. nuolat naudojasi. Kita vertus, liudytoja E. D., nurodydama jai žinomas aplinkybes parodė ir apie tai, kad tą dieną tai nebuvo tas išmanusis telefonas, kuriuo A. Z. naudojosi anksčiau. Taip pat pagal byloje pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją ir atliktą telefono abonentų išklotinės analizę nustatyta, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo kaip nustatyta naudojosi A. Z.) su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu), 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuo 8.13 val. iki 16.05 val. kontaktavo 48 kartus, kad nuo 8.13 val. iki 15.30 val. mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 108“, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta 10 SMS pranešimų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), o nuo 16.00 val. iki 16.05 val. tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu buvo išsiųsta dar 5 SMS pranešimai į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini). Be kita ko nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojamas A. Z.) visą tą laiką jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), o abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens) nuo 8.13 val. iki 14.59 val. jungėsi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), o nuo 15.01 val. iki 16.05 val. jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kas iš esmės patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinės stoties veikimo zonos, kuri atitinka nusikalstamos veikos padarymo vietą, tai parodo, kad asmenys veikė pasienio zonoje. Taip pat matyti, kad pirmiau minėtų abonentų fiksuotas kontaktų laikas iš esmės sutapo ir su automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) į kurį buvo sukrautos kontrabandinės prekės – cigaretės, atvykimu į (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritoriją (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) upės. Negalima neatsižvelgti ir į tą faktą, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) A. Z. pastebėjo kriminalinės žvalgybos pareigūnų automobilį, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi A. Z.) į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas apie tai informuojantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį. Pareigūno S. D. parodymais nustatyta, kad tik pravažiavus automobilį Mitsubishi Pajero, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo A. Z. ir E. D., jis radijo ryšiu gavo pranešimą, jog iš A. Z. telefono buvo išsiųsta SMS, kad „operai pravažiavo“. Šiuo atveju, išteisintojo gynėjo argumentai, kad pareigūnai žinodami apie neva A. Z. veiksmus (žinučių išsiuntimą nenustatytam asmeniui) nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pastarąjį sulaikyti iš karto, t. y. A. Z. būnant dar prie parduotuvės, kai tik buvo gauti duomenys apie tuo metu išsiųstas žinutes, taip pat nėra gynybos poziciją patvirtinantys argumentas. Kokią tyrimo taktiką, eigą, kryptį pasirinkti - yra šių veiksmų atlikimą koordinuojančios institucijos kompetencija.

16. Įvertinus aptartų duomenų visumą, nekylą abejonių, kad įvykio metu A. Z. bendravo būtent su asmeniu, kuris buvo susijęs su tą dieną surastomis, kontrabanda į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabentomis cigaretėmis. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti asmenis gabenusius kontrabandos krovinį (nusikalstamos veikos bendrininkus), tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje galimi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau, jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo padarant nusikaltimą reikalavimus, ir pritaikyti BK nuostatas dėl bendrininkavimo, atitinkamai motyvuodamas savo sprendimą. Taigi, nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens, nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir, kad nėra galimybių nustatyti susitarimo su kaltinamu asmeniu, veikos ir tyčios bendrumo.

16.1. Šiuo atveju, apie nenustatytų asmenų, kurie įvykio metu, 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo fiksuoti vykdant kontrabandą (gabenant cigaretes valtimi, kraunant jas į automobilį ir vėliau stengiantis juo pasišalinti nuo bandančių sulaikyti pareigūnų) pakankamą baudžiamajai atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su išteisintuoju bei tyčios turinį spręstina iš byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių specifiką. Taigi, nagrinėjamu atveju, faktinė bylos medžiaga, o būtent kontrabandos užkardyme dalyvavusių pareigūnų parodymai, leidžia teismui daryti išvadą, kad kontrabandoje dalyvavę asmenys, nebuvo tokio amžiaus, jog negalėtų atsakyti už šią veiką, o jų elgesys nekėlė įtarimų dėl gebėjimo suvokti daromus veiksmus. Kaip minėta, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nustatant kontrabandos faktą, fiksuota, kad iš Rusijos Federacijos, nenustatytas asmuo, neleistinoje vietoje, valtimi, kertant (duomenys neskelbtini) upę, ties kurios viduriu prasideda Lietuvos Respublikos siena, perkėlė kontrabandines cigaretes. Taip pat tai, kad Lietuvos Respublikos krante buvęs nenustatytas asmuo, perkeltas dėžes su cigaretėmis sukrovė į automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir šiuo automobiliu bandė pasišalinti nuo jį bandančių sulaikyti pareigūnų. Nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad kuris nors vienas iš šių kontrabandoje dalyvavusių asmenų, būtų jiems pasirodęs labai jauno amžiaus, ar kurio nors vieno elgesys būtų kėlęs įtarimą dėl gebėjimų suvokti savo daromus veiksmus. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu nepavyko sulaikyti šių asmenų, tuo pačiu nustatyti asmenį, kuriam A. Z. siuntė žinutes įvykio metu, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis, vienas po kito sekę asmenų suderinti, nenutrūkstami veiksmai, rodo, kad nusikalstama veika buvo siekiama vieno tikslo – kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o šiam tikslui pasiekti, buvo naudojamasi A. Z. teikiama informacija apie jo paties vykdomos pasienio tarnybos maršrutą ir laiką, kada ir kurioje vietoje saugu gabenti kontrabandą. Šiuo atveju, nepaisant to, kad per Lietuvos Respublikos sieną privalomus pateikti muitinei daiktus išvengiant muitinės kontrolės gabeno nenustatyti asmenys, tačiau įvertinus paties išteisintojo indėlį į bendrą veiką, byloje surinktų duomenų visumą, spręstina, kad A. Z. prisidėjo prie šių jų veiksmų, padėdamas, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Taigi, A. Z. savo veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims gabenti kontrabandines cigaretes per valstybės sieną.

17. Be pirmiau aptartų aplinkybių, atsižvelgtina ir į išsiųstų bei gautų žinučių turinį. Kaip minėta, apžiūrėjus telefoną „Nokia 108“ (kolegija jau pripažino, kad nėra pagrindo abejoti, jog šiuo telefonu naudojosi būtent A. Z.), jame buvo rastos 2015 m. rugpjūčio 21 d. adresatui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstos žinutės: „Ne.blogu“, „Nematau, kilkit“, „Pro gala kazkr“, „Nzn. link rocsk.kad zemyn nenusileistu bl.“, „Operai link galo“ ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. iš adresato „(duomenys neskelbtini)“ gautos žinutės: „O op jau geram“, „Geru“, „Mes norim kilt kur jie“, „Nuo kur“, „Y kur varo mes dirbam“. Pažymėtina, kad kaip nustatyta byloje, šių žinučių išsiuntimas ir gavimas sutapo su kontrabandos vykdymo momentu, t. y. nustatyta, kad tokių žinučių siuntimas pasienio zonoje sutapo ne tik su A. Z. veikimo teritorija tą dieną, teritorija kurioje buvo daroma nusikalstama veika, bet ir laiku kuomet prasidėjo kontrabandinių cigarečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai jos buvo kraunamos į automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) taip pat laiku, kuomet buvo išsiųstas pranešimas apie pastebėtus VSAT kriminalinės žvalgybos pareigūnus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šių žinučių turinį, galima daryti išvadą, kad A. Z. bendravimas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vyko būtent dėl kontrabandos prekių – cigarečių gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną, informuojant ne tik apie vykdomą pasienio tarnybos maršrutą ir laiką, kada ir kurioje vietoje saugu gabenti kontrabandą, bet taip pat ir apie pastebėtus kriminalinės žvalgybos pareigūnus, saugius pasitraukimo kelius. Toks paties A. Z. išsiųstų ir gautų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens žinučių turinys, naudojant lakoniškas frazes, stengiantis vengti konkretizuoti atliekamus veiksmus, įvardinti daiktus, iš esmės naudojant tik bendrinius žodžius, kolegijos vertinimu, kaip tik ir parodo jų tikrąją prasmę, kad tokio susirašinėjimo dalyviai vienas kitą suprato. Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo stengiamasi užšifruoti detales, atviru tekstu neminėti sąvokų, kurios aiškiai nurodytų į tai, jog yra vykdoma nusikalstama veika. Be to, ką A. Z. susirašinėdamas aptarinėjo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš esmės iliustruoja ir šioje byloje nustatyta įvykių seka, paties išteisintojo elgesys jo sulaikymo dieną. Darytina išvada, kad A. Z. teikiamą informaciją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo panaudojo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgabenant akcizais apmokestinamas kontrabandines prekes – cigaretes.

18. Tokiu būdu, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, remdamasi byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, kurie sudaro vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad A. Z. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Nors A. Z. neigia dalyvavęs aptariamo sunkaus nusikaltimo padaryme, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės šį faktą (jo dalyvavimą) patvirtina. Objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės įrodo tai, kad A. Z. būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas pasienio sargybą (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože, pažeisdamas jam kaltinime nurodytų teisės aktų nustatytas normas, padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Darydamas veiką, jis suvokė savo veiksmų pobūdį, jog tokiu būdu savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo ir norėjo taip veikti. Šios išvados dėl A. Z. padarytos veikos pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma.

19. Taip pat byloje įrodyta, kad A. Z., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

19.1. Pažymėtina, jog BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padariniai yra didelė žala valstybei, juridiniam asmeniui (ar kitiems šio straipsnio dispozicijoje išvardytiems asmenims), kuri gali būti tiek turtinė, tiek ir neturtinė. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Akcentuotina, kad ne visais atvejais piktnaudžiavimas tarnyba sukelia konkrečius turtinės žalos padarinius. Dažnai tokie turtinės žalos padariniai yra tik išvestiniai iš neturtinės žalos padarinių, todėl sudėtinga juos išskirti ir apskaičiuoti. Visgi, vertinant, ar padaryta žala yra didelė, turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes, susijusias su pažeistų vertybių svarba, konkrečios valstybės tarnybos reikšme, kaltininko einamų pareigų vieta (kuo aukštesnės pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma), padarytos veikos atgarsiais viešajame visuomenės gyvenime ir pan., tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, kitų šiuo pagrindiniu valstybės įstatymu ginamų vertybių, principų, jeigu sumenkinamas, diskredituojamas valstybės institucijų autoritetas, pasitikėjimas valstybės teisine sistema ir pan. Taigi, darant išvadas dėl tokios žalos buvimo, kaip minėta, yra svarbios aplinkybės, kokios valstybės tarnautojo, atlikusio neteisėtus veiksmus, pareigos (jų reikšmingumas), kokia veikos trukmė, apimtis (mastas), kokiais teisės aktais yra ginamos pažeistos vertybės, ar piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi nebuvo padarytos ir kitos baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo piktnaudžiavo tarnyba, jeigu jis ne tik pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, valstybės tarnybos principus, bet kartu padarė ir kitas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-16/2010, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

19.2. Šiuo atveju nustatyta, kad A. Z., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, turėdamas pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos režimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuo 8.13 val. iki 15.30 val. ir nuo 16.00 val. iki 16.05 val., iš mobiliojo ryšio telefono „Nokia 108“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė SMS pranešimus į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) informuodamas jį apie jo paties vykdomos pasienio tarnybos maršrutą ir laiką, kada ir kurioje vietoje saugu gabenti kontrabandą, įspėjo apie ir kitų (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, jų judėjimo kryptį ir saugius atsitraukimo kelius, t. y. tokiu būdu padėdamas bendrininkams netrukdomiems daryti nusikaltimą – akcizinių prekių kontrabandą – bendrininkams netrukdomai atgabenti iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes „NL“ („New Line Full Flavor“), nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes į Lietuvos Respubliką atgabenus Rusijos Federacijoje pagamintas cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, nebuvo sumokėti akcizo, muito ir pridėtinės vertės mokesčiai, o taip pat buvo pažeisti valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo principai, diskredituotas valstybės tarnautojo – VSAT pareigūno vardas, sumenkintas valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – prestižas ir autoritetas. Taigi, savo veiksmais, o būtent tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju ir veikdamas priešingai tarnybos interesams, bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas pasienio sargybą (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože, padėjo netrukdomai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei, šalindamas tam kliūtis, A. Z. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sukėlė BK 228 straipsnyje numatytus padarinius, t. y. savo nusikalstamais veiksmais pažemino valstybės autoritetą ir diskreditavo (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto vardą, ir padarė valstybei didelės žalos, taip pat pažeidė ne tik valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, principus, bet ir valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – veiklos principus, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigūno pareigas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1, 3 ir 5 punktuose nustatytas dirbančių valstybinėje tarnyboje asmenų prievoles, taip pat atliekamos tarnybos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šioje situacijoje akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieštaraujantys A. Z. veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Pažymėtina, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas, tiksliau – jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, o tai negali nediskredituoti institucijų prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojas – VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. Savo tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais jis diskreditavo valstybinės institucijos pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino valstybinės institucijos autoritetą visuomenėje, dėl ko pripažintina, kad dėl tokių A. Z. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė. Akcentuotina, kad valstybės tarnyba yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimas pasireiškiantis atitinkamais padariniais, pripažįstamas didele žala ne tik asmeniui, bet ir valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir pačios valstybės interesams. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, yra labai svarbi valstybės tarnybos veiklos sritis, o A. Z. veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nekėlusiais realaus pavojaus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, juo labiau nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kitiems teisiniams gėriams, juolab, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes A. Z. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu, kolegija laiko įrodyta, kad A. Z. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės.

20. Apeliacinės instancijos teismui A. Z. pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, sprendžiamas ir jam skiriamos bausmės klausimas.

21. Individualizuodama bausmę A. Z., kolegija vadovaujasi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41 ir 54 straipsniai) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

21.1. Nustatyta, kad A. Z. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas – nusikaltimas valstybės tarnybai (BK 228 straipsnio 1 dalis) – priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kitas nusikaltimas (BK 199 straipsnio 1 dalis) – ekonomikai ir verslo tvarkai – priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 5 dalis). Nusikaltimai baigti. Kartu įvertintina, kad sunkiu nusikaltimu reali žala valstybės ekonomikai nebuvo padaryta, darant šią veiką, A. Z. veikė kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis), kas iš esmės mažina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad A. Z. vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo pakankamai reikšmingas, kadangi be pastarojo pagalbos nusikalstamos veikos padarymas būtų sudėtingas arba net neįmanomas. Skiriant A. Z. bausmę, taip pat atsižvelgiama, kad nusikalstamas veikas jis padarė pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo (t. 7, b. l. 129). Vertinant A. Z. asmenybę, teismas pažymi, kad jis yra jauno amžiaus, vedęs, augina mažametį vaiką, teigiamai charakterizuojamas, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (t. 7, b. l. 132, 133, 137). A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. A. Z. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.2. BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šioje dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o už BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą yra numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – šiuo atveju bus pasiekti A. Z. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą alternatyvią bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju baudos – dydis turėtų būti toks, kad nuteistasis realiai galėtų bausmę atlikti, t. y. sumokėti baudą. Įvertinus A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teigiamą jo apibūdinimą, jauną amžių, materialinę padėtį, išlaikomą šeimą, jam skirtinų baudų dydžiai nustatomi nesiekiantys baudų, numatytų sankcijose už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vidurkių. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio baudų pakanka užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti pirmą kartą nusikaltusį asmenį bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos baudos bendrintinos bausmių apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatas.

21.3. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio nuostatomis A. Z. buvo sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 21 d. 20.15 val. (t. 7, b. l. 106) ir iš laikino sulaikymo paleistas 2015 m. rugpjūčio 23 d. 19.15 val. (t. 8, b. l. 110). Taigi, į A. Z. paskirtą bausmę pagal BK 66 straipsnio nuostatas įskaitomas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. (dvi dienos).

24. Atsižvelgiant į paskirtos bausmės dydį, A. Z. paskirtos baudos mokėjimo terminas nustatytinas per du metus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK 22 straipsnis).

Dėl daiktinių įrodymų.

25. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio, BK 72 straipsnio nuostatomis.

25.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, darant nusikalstamą veiką, buvo panaudota transporto priemonė – VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Remiantis bylos medžiaga akivaizdu, kad be transporto priemonės, kontrabandos nusikaltimo dalykas – prekių (cigarečių) gabenimas, atsižvelgus į jų kiekį (11 000 pakelių cigarečių), būtų labai apsunkintas ar net neįmanomas. Transporto priemone pasinaudota, nusikalstamai veikai palengvinti. Dėl to, šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikytina konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis).

25.2. Prie bylos esančių kitų daiktų likimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis:

- 11 000 pakelių cigarečių „NL“ („New Line Full Flavor“) be banderolių, 22 kartonines dėžes, 22 polietileno nuoplaišas, 22 virvių atraižas, saugomus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Logistikos skyriuje (t. 1, b. l. 29-39, 62, 63), kaip nusikaltimo dalykas nuo nuosprendžio priėmimo sunaikintinos;

- 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) iš automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės sėdimos vietos ir nuo vairuotojo sėdynės atlošo ant lipnios juostos paimtas mikrodaleles, kurios supakuotos į du atskirus vokus, saugomus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Logistikos skyriuje (t. 1, b. l. 29–39, 69, 70), paliktinos saugoti prie bylos;

- 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), automobilyje VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) rastą ir paimtą baltą medžiaginę pirštinę, nuo kurios paimtas kvapo pėdsakas, supakuotas į odorologinį stiklainį (t. 1, b. l. 29-39), paliktina saugoti prie bylos;

- 2015 m. rugsėjo 4 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu iš įtariamojo R. M. nuo rankų, sėdmenų ir liemens paimtus kvapo pavyzdžius, kurie supakuoti į tris atskirus odorologinius stiklainius (t. 1, b. l. 94, 95) sunaikintini;

- 2015 m. spalio 8 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu iš įtariamojo A. Z. paimtą seilių ėminį, kuris supakuotas į voką (t. 1, b. l. 136-137), saugomus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Logistikos skyriuje (t. 1, b. l. 119, 120, 121) sunaikintini;

- 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rastą ir paimtą telefoną „Nokia 108“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Logistikos skyriuje (t. 1, b. l. 119, 120, 121), naudotus nusikalstamiems veiksmams daryti, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis A. Z. paskirtas bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę A. Z. paskirti – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Į A. Z. paskirtos baudos dydį įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. (dvi dienos), vieną dieną prilyginant 2 MGL, ir galutinę bausmę nustatyti 296 MGL (11 147,36 Eur) baudą.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti A. Z. 2 (dvejų) metų terminą nuo nuosprendžio priėmimo 296 MGL (11 147,36 Eur) dydžio baudai sumokėti.

Išaiškinti A. Z., kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškota priverstinai.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

- Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi transporto priemonę – VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje, konfiskuoti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

- 2015 m. spalio 8 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu iš įtariamojo A. Z. paimtą seilių ėminį, kuris supakuotas į voką, saugomus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Logistikos skyriuje, sunaikinti;

- 2015 m. rugpjūčio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rastą ir paimtą telefoną „Nokia 108“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Logistikos skyriuje, naudotus nusikalstamiems veiksmams daryti, sunaikinti kaip menkaverčius.

Teisėjai Sigita BieliauskienėAlbinas BielskisLinas Šiukšta