Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. S. , būdamas valstybės tarnautoju, padedant kitam valstybės tarnautojui, savo naudai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2007 metų pradžioje susitikimų ir pokalbių su M. M. Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, metu reikalavo iš M. M. kyšio - kas mėnesį mokėti jam po 150 litų už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus - už pagalbą iškilus įvairioms problemoms, t.y. už informaciją apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdomą prekybą mobilaus ryšio telefonais. M. M. atsisakius mokėti reikalaujamą kyšį, D. S. paprašė (duomenys neskelbtini) F. V. padėti jo naudai priimti iš M. M. jo reikalaujamą kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Vykdydamas D. S. prašymą, F. V. 2007 metų pradžioje susitikimų ir pokalbių su M. M. Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, metu perdavė M. M. D. S. reikalavimą duoti kyšį - kas mėnesį D. S. mokėti po 150 litų už jo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus - už pagalbą iškilus įvairioms problemoms, t.y. už informaciją apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdomą prekybą mobilaus ryšio telefonais, ko pasekoje M. M. sutiko mokėti D. S. 100 litų sumą. 2007-04-25 Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, kioske Nr. (duomenys neskelbtini) F. V. , veikdamas D. S. prašymu ir padėdamas jam, iš M. M. D. S. naudai priėmė reikalauto kyšio dalį - 300 litų. 2007-06-20 Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, kioske Nr. (duomenys neskelbtini) F. V. , veikdamas D. S. prašymu ir padėdamas jam, iš M. M. D. S. naudai priėmė antrą reikalauto kyšio dalį - 300 litų. 2007-11-14 Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, kioske Nr. (duomenys neskelbtini) F. V. , veikdamas D. S. prašymu ir padėdamas jam, iš M. M. D. S. naudai priėmė trečią reikalauto kyšio dalį - 200 litų, po ko buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. Iš M. M. 2007-04-25 ir 2007-06-20 paimtą 600 litų kyšį F. V. teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė D. S. , kuris, už padėjimą priimti iš M. M. kyšį, F. V. atsilygino sumokėdamas teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, tokiu būdu D. S. , padedant F. V. , reikalavo ir priėmė jo iš M. M. reikalautą kyšį.

Kaltinamasis F. V. , būdamas valstybės tarnautoju, kito asmens naudai padėjo valstybės tarnautojui priimti reikalaujamą kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) D. S. prašymą jo naudai priimti iš M. M. jo reikalaujamą kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, 2007 metų pradžioje susitikimų ir pokalbių su M. M. Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, metu perdavė M. M. D. S. reikalavimą duoti kyšį - kas mėnesį D. S. mokėti po 150 litų už jo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus - už pagalbą, iškilus įvairioms problemoms, t.y. už informaciją apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdomą prekybą mobilaus ryšio telefonais, po ko M. M. sutiko mokėti D. S. 100 litų sumą. 2007-04-25 Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, kioske Nr. (duomenys neskelbtini) F. V. , veikdamas D. S. prašymu ir padėdamas jam, iš M. M. D. S. naudai priėmė reikalauto kyšio dalį - 300 litų. 2007-06-20 Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, kioske Nr. (duomenys neskelbtini) F. V. , veikdamas D. S. prašymu ir padėdamas jam, iš M. M. D. S. naudai priėmė antrą reikalauto kyšio dalį - 300 litų. 2007-11-14 Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, kioske Nr. (duomenys neskelbtini) F. V. , veikdamas D. S. prašymu ir padėdamas jam, iš M. M. D. S. naudai priėmė trečią reikalauto kyšio dalį - 200 litų, po ko buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. Iš M. M. 2007-04-25 ir 2007-06-20 paimtą 600 litų kyšį F. V. teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė D. S. , kuris už padėjimą priimti iš M. M. kyšį F. V. atsilygino, sumokėdamas teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, tokiu būdu F. V. padėjo D. S. priimti jo iš M. M. reikalautą kyšį.

Kaltinamasis F. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį M. M. jis pažįsta apie 10 metų, juos siejo draugiški santykiai, F. V. dirbo (duomenys neskelbtini), kurios kuruojamai teritorijai priklauso ir Gariūnų turgavietė, o M. M. Gariūnuose prekiavo mobiliaisiais telefonais, jų dalimis bei aksesuarais. Jis nukentėjusiojo pasiteiraudavo telefonų kainų, remonto paslaugų, prieš keletą metų pirko iš nukentėjusiojo porą telefonų, taip pat yra jam pridavęs kelis telefonus realizavimui: 2004 metais jam pridavė realizavimui žmonos telefoną „Nokia“, pinigus nukentėjusysis turėjo atiduoti, kai jį parduos, tačiau neatidavė. Tuomet nukentėjusysis, kadangi anksčiau prekiavo ir įvairiais įrankiais, davė kaltinamajam F. V. pasinaudoti neveikiantį elektrinį grąžtą, kurį jis tikėjosi pasitaisyti ir pasinaudoti. Dar po poros metų maždaug apie 2006 metus F. V. nukentėjusiajam M. M. pridavė dar vieną telefoną, sutarė, kad jis jį realizuos už 400 Lt. Vėliau F. V. norėjo priduoti pakeisti korpusą dukros telefonui „Samsung“, bet nukentėjusysis sakė, kad jį geriau parduoti, pažadėjo atsiskaityti, kai realizuos telefoną. Nors kaltinamasis vis pasiteiraudavo dėl minėtų pinigų, bet nukentėjusysis vis prašydavo palaukti. Galiausiai - apie 2006 vasarą, gal rudenį buvo sutarta, kad M. M. duos F. V. geresnį telefoną. M. M. domėjosi elektriniu grąžtu, todėl F. V. , neberadęs jo, atidavė savo geresnį ir brangesnį elektrinį grąžtą.

2007 balandžio pradžioje Gariūnų turgavietėje buvo surengtas reidas, siekiant patikrinti šalia turgavietės Panerių seniūnijos teritorijoje esančius prekybinius kioskus ir nustatyti, ar nėra prekyviečių eksploatavimo ir kitokių prekyvietėms keliamų reikalavimų pažeidimų. F. V. kartu su (duomenys neskelbtini) J. D. bei dar keliais pareigūnais tikrino kioskus, apklausė pardavėjus. Buvo nustatyta, kad dauguma prekybininkų vykdo prekybinę veiklą ne jiems, o kitiems asmenims priklausančiuose prekybos kioskuose. Vienas jų buvo ir M. M. . Prekyvietės subnuoma trečiam asmeniui yra laikoma taisyklių pažeidimu. Jie paėmė iš prekybininkų paaiškinimus ir surinktą medžiagą išsiuntė Panerių seniūnijos seniūnui. Po reido, t.y. 2007 balandžio pabaigoje nukentėjusysis jam skambino ir paprašė užeiti, teigdamas, jog nori pasikalbėti, jis papasakojo, jog turi problemų su savininke, kad jį nori iškeldinti. Kai F. V. užėjo pas nukentėjusįjį, M. M. ėmė dėstyti, jog jam reikia susitikti su kaltinamojo viršininku D. S. , kad M. M. sutiktų mokėti pinigus, tik kad jo kiosko daugiau netikrintų, nes kitaip kiosko savininkė jį išvarys. Nors F. V. žinojo, kad prekyviečių savininkai dėl reido metu nustatytų pažeidimų buvo apklausti, įspėti ir toliau sėkmingai dirbo, M. M. sudarė tokį vaizdą, kad jis bus iškeldintas. Tą kartą F. V. nieko nepažadėjo. Po kurio laiko M. M. skambino pakartotinai, sakė, jog nori išsiaiškinti. Tada kaltinamasis pamanė, kad tokiu būdu, pritardamas M. M. siūlymui mokėti viršininkui D. S. pinigų tam, kad būtų išspręsta problema dėl jo prekiavimo, F. V. galėtų atgauti pinigus už nukentėjusiajam realizavimui priduotus telefonus, todėl jis pažadėjo suteikti pagalbą. M. M. F. V. sakė, kad gali mokėti po 100 litų per mėnesį, apie tai pastarasis pažadėjo pasikalbėti su viršininku, nors iš tiesų to daryti neketino. Po kurio laiko F. V. pasakė M. M. , jog su viršininku sutarė, tačiau pinigus jis turėtų sumokėti visus iškart arba bent jau už pusę metų. M. M. pasakė, kad šiuo metu negali sumokėti visos sumos, o gali sumokėti tik už šešis mėnesius, tai yra 600 litų, ir tai šiuo metu tokios sumos neturi. F. V. pas nukentėjusįjį buvo užėjęs gal kelis kartus ir šis jam pastoviai aiškino, kad šiuo metu negali sumokėti minėtos pinigų sumos, nes neturi pinigų. F. V. sudarė vaizdą, kad deda pastangas, stengiasi nukentėjusiojo naudai, M. M. laikas nuo laiko jam vis paskambindavo, kviesdavo užeiti.

Pagaliau jam užėjus pas M. M. į kioskelį Nr. (duomenys neskelbtini) (tikslios datos ir laiko nurodyti negali), M. M. kaltinamajam davė 300 litų, kad šis perduotų juos viršininkui. Paskui gal po trijų mėnesių, 2007 metų vasaros pradžioje F. V. užėjo pas M. M. į kioskelį ir pastarasis jam davė dar 300 litų. 2007 vasarą ir rudenį F. V. atostogavo ir su M. M. nesimatė. Rudenį M. M. vėl paskambino F. V. , sakė, jog reikia duoti pinigų viršininkui. 2007-11-14 nuėjus pas M. M. , šis ėmė teirautis, ar galės ir ateityje jam pagelbėti, talkinti, į ką kaltinamasis sudarė vaizdą, kad padės, talkins jam, paėmė nukentėjusiojo duotus 200 Lt, kaip manė, savo pinigų ir, eidamas nuovados link, buvo sulaikytas.

Iš karto buvo atlikta asmens krata ir rasti M. M. duoti 200 Lt. Nors sulaikiusiems jis sakė, kad pinigai - tai skola už priduotus realizuoti telefonus, tačiau jam buvo pasakyta, kad jie turi visus vaizdo ir garso įrašus ir kad nekalbėtų nesąmonių. Po to jis buvo pasodintas į automobilį, vienas pareigūnas sėdėjo priekyje, kiti du šalia jo ant galinės automobilio sėdynės, F. V. spaudžiamas pasakyti, jog nešė tuos pinigus viršininkui, kad jis reikalavo tų pinigų, kad vykdė jo nurodymus. Kai F. V. nesutiko, tuomet pajuto vieną smūgį alkūne į šoną, kitą į petį ir buvo pasakyta, kad jei nekalbės, bus blogai, kad bus sulaikytas ilgam, kad laisvės ilgai nebepamatys. Tada jis buvo nuvežtas į Policijos departamentą, kur kabinete buvę 5 ar 6 pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, buvo sakoma, jog bus nuvežtas į Lukiškes, pasodintas su „žulikais“ į vieną kamerą, kad jie turi jį kompromituojančios medžiagos apie jo turimas kitas moteris, kurią pasakys tuo metu nėščiai F. V. žmonai, parodys telefoninių pokalbių išklotines, trumpąsias žinutes. F. V. buvo sakoma sakyti, jog jis tik vykdė viršininko D. S. nurodymus, kadangi jie žino, jog jis ir anksčiau yra reikalavęs pinigų iš M. M. ir kitų, kad jis, t.y. D. S. jau „peržengė visas ribas“ ir kad jis bet kokiu atveju daugiau policijoje nebedirbs. Po to jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Supratęs, kad čia ne juokai, nusprendė, kad bus geriau kalbėti. Jam buvo užduodami užvedančio pobūdžio klausimai, t.y. tokie, iš kurių buvo aišku, kokio atsakymo tikimasi. Advokato iš pradžių nebuvo, jis atvyko pavėlavęs, pasirašė protokole. Jis nelabai domėjosi, kas ir kaip vyksta. F. V. kalbėjo tai, ką pareigūnai manė esant teisinga. Po apklausos jis tikėjosi būti paleistas, tačiau jis buvo sulaikytas. Kitą dieną jis buvo nuvežtas į Policijos departamentą, kur jam buvo dar kartą priminta, kokius parodymus duoti teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjui jis patvirtino prieš tai duotus parodymus. Po apklausos vakare buvo paleistas namo, tačiau po to kelis kartus buvo kviečiamas į departamentą, jam dažnai skambindavo tyrėjas M. D. . Dėl to jis jautė nuolatinį spaudimą, buvo pasimetęs, sutrikęs, sakė tai, kas iš jo buvo norima išgirsti, kadangi tikėjosi, jog tokiu būdu viskas greičiau baigsis. Kaltu prisipažįsta iš dalies, kadangi, būdamas pareigūnas, asmeninius santykius perkėlė į darbinius, pažadėdamas padėti, nors to daryti neketino, savo naudai norėjo pasiimti nukentėjusiojo pinigus.

M. M. realizavimui pridavė tris telefonus. Buvo sutarta, kad pirmąjį telefoną M. M. realizuos už du šimtus litų, antrąjį – už 400 Lt, trečiąjį – už 600 Lt ir F. V. pridėjo dar perforatorių. Išėjo maždaug apie 1500 Lt, imdamas iš M. M. pinigus tikėjosi atgauti, jei ne visą, tai bent didžiąją dalį skolos. M. M. jam du kartus davė po 300 Lt ir vieną kartą – 200 Lt, su kuriais jis ir buvo sulaikytas. Šiuos pinigus jis pasiėmė sau, jų D. S. . neperdavė, D. S. apie tuos pinigus nieko nežinojo. M. M. F. V. sakydavo, kad visus pinigus perduoda viršininkui, kadangi buvo pažadėjęs jam talkinti, sakydavo, kad viskas gerai, kad kioskų niekas netikrins, nukentėjusiojo iš kiosko neišvarys, kadangi pats buvo visiškai įsitikinęs, kad viskas taip ir bus.

Tas grąžtas, kurį F. V. davė M. M. , neveikė, F. V. jį bandė paremontuoti, bet jam nepavyko. M. M. periodiškai pasiteiraudavo, kur grąžtas ir ar jį grąžins. Per ilgą laiką tas grąžtas kažkur pasimetė, todėl F. V. , kadangi M. M. norėjo įsigyti vokiečių aviganių veislės šuniuką, o jis kaip tik užsiėmė jų veisimu, pasiūlė už prarastą grąžtą duoti šuniuką, bet ilgą laiką šuniukų nebuvo, todėl galiausiai F. V. M. M. atidavė savo perforatorių - geresnį ir brangesnį, nei buvo jo duotasis grąžtas, ir kainos skirtumą įskaičiavo į tuos 1200 Lt.

D. S. apkalbėjo, kadangi norėjo įtikti M. M. bei dėl to, kad F. V. buvo pažadėta, jog, jei duos parodymus prieš D. S. , t.y. padės tyrimui, jam nieko blogo nenutiks, galės toliau dirbti, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, ką tikėjosi išgirsti tyrėjai. M. M. , siūlydamas mokėti pinigus viršininkui, tikėjosi, kad F. V. jam praneš apie rengiamus reidus, užtikrins jo ir jo prekybos vietos neliečiamybę.

Kaltinamasis D. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). F. V. dirbo (duomenys neskelbtini), pasižymėjo, kaip kvalifikuotas darbuotojas, gal kiek išsiblaškęs. Jų santykiai tarnybiniai. F. V. aptarnaujama teritorija yra Aukštieji Paneriai. Jam nepriklauso aptarnauti Gariūnų turgavietės teritorijos. Aptarnaujamos teritorijos yra priskiriamos įsakymo tvarka, minėtą tvarką nustato Vilniaus miesto VPK Antrojo PK viršininkas. Su minėtu įsakymu nuovados darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Tik priemonių - reidų metu darbuotojai gali dirbti svetimose teritorijose. Reidai būna planuoti ir neplanuoti. Reidų metu jis yra atsakingas, organizuoja ir kontroliuoja reidų eigą, rezultatus. Reidus jis gali organizuoti ir savo iniciatyva. Taip pat reidai planuojami ir su kitomis įstaigomis. Jeigu reidas yra planuotas, tai po reido yra surašoma ataskaita, o jeigu reidas neplanuotas, tai kiekvienas darbuotojas žurnale, kuris yra nuovadoje, parašo, ką nuveikė reido metu ir kokie yra darbo rezultatai. Reidai organizuojami ir su Panerių seniūnijos darbuotojais. Reidų metu kartais dalyvauja ir patys seniūnijos darbuotojai, nors dažniausiai tik gaunami nurodymai patikrinti konkretų objektą ir už pažeidimus taikyti nuobaudas. Apie patikrinimų rezultatus informuojama seniūnija. Prekybos kioskuose gali prekiauti tik sudarę su seniūnija sutartis ir įsigiję leidimus prekiauti asmenys arba jų šeimos nariai.

2006 metų gruodžio mėnesį, ar 2007 metų sausio mėnesį, pagal seniūno A. M. prašymą, jo vadovaujamos nuovados pareigūnai tikrino, ar aplink Gariūnų turgavietę esančiuose prekybos taškuose laikomasi aukščiau nurodytos tvarkos. Šio reido metu jis kontroliavo patikrinimus ir minėtame reide dalyvavo beveik visi nuovados pareigūnai. Buvo nustatyti pažeidimai - prekybos kioskuose prekiauja ne savininkai, o kiti asmenys. Minėtų asmenų sąrašą jis nusiuntė seniūnui. Minėtame sąraše buvo ir prekybos kioskas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prekiauja nukentėjusysis M. M. , kurio asmeniškai jis nepažįsta. Bet prekybos kioske Nr. 5 prekiaujantį asmenį iš matymo teko matyti reido metu, kai D. S. akivaizdoje pareigūnai tikrino M. M. dokumentus. Minėto kiosko Nr. (duomenys neskelbtini) prekeivis buvo kelis kartus nubaustas administracine tvarka, išrašant baudos kvitus. M. M. niekuomet nesikreipė pas jį ir jokios pagalbos neprašė, taip pat niekas nesikreipė ir jo vardu. Apie jokį M. M. kasmėnesinį mokėjimą jam už pagalbą ir, iškilus problemoms - jam nežinoma. F. V. niekuomet nesikreipė su prašymu suteikti pagalbą minėtam asmeniui. Jokių pinigų nei iš M. M. tiesiogiai, nei per kitus asmenis, taip pat ir per F. V. jid nėra gavęs .

Su pačiu nukentėjusiuoju asmeniškai pažįstamas nebuvo, tačiau pro jo kioską dažnai praeidavo ir jam, vykdant savo pareigas, yra tekę nukentėjusįjį porą kartų įspėti dėl kioske ilgą laiką dirbusio nepilnamečio vaiko. Tada M. M. jam pagrasino, kad nesikištų ne į savo reikalus, nes jis, neva, turi kam pasiskųsti. Apie tai, kad nukentėjusysis yra ne kartą minėjęs, jog susidoros su D. S. , komisaru, šnekėjo dauguma turgaus prekeivių, tarp jų ir A. K. . D. S. žiniomis, M. M. kioskas buvo sekamas seniai, įtariant, kad per jo kioską gali būti platinami narkotikai. M. M. buvo sulaikytas dviems paroms, nors pats jis šį faktą neigia.

M. M. kioską patikrinimo metu tikrino F. V. . M. M. buvo apklaustas, F. surašė protokolą, kuris vėliau buvo pateiktas D. S. , o pastarasis jį perdavė seniūnui. Po kurio laiko apie 2007 balandžio mėnesį į D. S. kreipėsi moteris, prisistačiusi kiosko Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, ir pasidomėjo, ar viskas su jos kiosku tvarkoje. Tai buvo jau po reido ir, kadangi jis žinojo iš seniūno ataskaitos, jog seniūnas įspėjo pažeidėjus, tačiau leidimus prekiauti visiems pratęsė, D. S. apie tai informavo kiosko Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę. Tokia kalba, sakyčiau, galėjo būti. Pats nukentėjusysis M. M. į jį šiuo klausimu nesikreipė.

Su M. M. po to paminėto konflikto (tai buvo gal prieš du metus, skaičiuojant nuo 2006 metų rudens, taigi gal kokiais 2004 metais), kuomet jis D. S. pagrasino, jog turi kam pasiskųsti, pastarasis su nukentėjusiuoju daugiau nebendravo, netgi nesisveikindavo, jį tiesiog ignoravo, nors D. S. kiekvieną dieną, eidamas pietauti, praeina pro jo kioską. Kelis kartus D. S. pas nukentėjusįjį domėjosi mobiliaisiais telefonais, jų kainomis, tačiau nebeprisimena, ar tai buvo prieš konfliktą, ar po jo.

Tai, kad liudytojas V. B. teigia girdėjęs, stovėdamas priešingoje, nei yra M. M. kioskas, pusėje, t.y. stovėdamas nugara į jį, kaip D. S. , kalbėdamasis su M. M. , paminėjo 150 Lt sumą, yra visiška nesąmonė, kadangi tarp kioskų yra kelias, juo važiuoja daug automobilių, vaikšto žmonės, triukšmas, atstumas apie 3 metrai, todėl vargiai jis galėjo girdėti jų pokalbį. Be to, D. S. vienu metu ieškojo sūnui mobiliojo telefono, klausinėjo prekeivių kainų, galėjo domėtis ir pas nukentėjusįjį. M. M. niekuomet nesikreipė ir jokios pagalbos neprašė nei pats, nei per kitus asmenis.

Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo vykdomas tendencingai. Po dviejų parų paleistą iš sulaikymo jį pakvietė tyrėjas M. D. , D. S. paklausus, ar tai apklausa, jis atsakė, kad ne, tačiau tolesnio pokalbio metu ėmė grasinti, kad bus susidorota su D. S. artimais žmonėmis, perdavė „linkėjimų“ nuo prokuroro, pavardės nepaminėjo. F. V. po apklausos buvo atvykęs į Panerių policijos nuovadą ir visiems pasakojo, kas ir kaip jį mušė. Tai girdėjo ne vienas nuovados darbuotojas. Taigi visas tyrimas vyko, naudojant psichologinę ir fizinę prievartą, siekiant išgauti norimus parodymus ir apkaltinti jį nusikaltimo padarymu.

2007-11-20 jis buvo pakviestas tyrėjo M. D. , joks protokolas nebuvo rašomas, kaltinamasis tvirtina, kad šio pokalbio metu tyrėjas M. D. jo atžvilgiu vartojo psichologinį spaudimą, todėl pateikia teismui pokalbio įrašą diktofone bei įrašo stenogramą (t.5 b.l.55).

Nors kaltinamasis F. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino tik iš dalies, o kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino, abiejų kaltinamųjų kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad nuo 1991 metų prekiauja Gariūnų turgavietėje, Vilniuje. Jau beveik du metus jis dirba prekybos kioske Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra Gariūnų turgavietėje. Minėtas prekybos kioskas priklauso ne jam, o moteriai, kurios duomenų jis nežino, bet ji irgi prekiauja Gariūnų turgavietėje, Vilniuje. Jis prekiauja pagal patentą mobilaus ryšio telefonais ir įvairiais dirbiniais, skirtais telefonams. Iki 2006 metų pabaigos jis niekuomet turgavietėje neturėjo jokių problemų. Visi dokumentai tvarkingi, prekybos kiosko savininkė laiku pratęsdavo leidimus prekiauti viešoje vietoje. Administracine tvarka jis nebuvo baustas.

2006 metų pabaigoje, tikslaus laiko nurodyti negali, pas jį į prekybos kioską atėjo (duomenys neskelbtini) D. S. ir pasakė, kad M. M. turi pats mokėti po 150 Lt kas mėnesį už prekybą telefonais ir rinkti iš Gariūnų turgavietėje prekiaujančių savo tautybės piliečių kas mėnesį po 150 litų, o surinktus pinigus atiduoti A. K. , kuris irgi prekiauja Gariūnų turgavietėje, Vilniuje. Paklausus, kodėl reikia mokėti pinigus, D. S. jam paaiškino, kad jis garantuos pagalbą, jei bus problemų su Vilniaus miesto kriminalinės policijos pareigūnais dėl vogtų mobiliojo ryšio telefonų, taip pat informuos apie kriminalinės policijos rengiamus reidus turguje. Jis D. S. pranešė, kad jam tokios pagalbos nereikia, pinigų nerinks, pats jam nemokės ir D. S. išėjo.

2007 metų kovo mėnesio pabaigoje pas jį atėjo (duomenys neskelbtini)F. V. kartu su viršininku D. S. . Jie liepė pateikti dokumentus ir leidimą prekiauti viešoje vietoje. Jis policijos pareigūnams pateikė patentą ir nurodė, kad minėtas prekybos kioskas priklauso ne jam ir leidimas prekiauti viešoje vietoje yra išduotas kitam asmeniui. F. V. jį apklausė. Po apklausos jie abu išėjo. Po kurio laiko, datos tiksliai nepamena, pas jį atėjo prekybos kiosko savininkė ir paaiškino, kad ją kviečia į seniūniją, nes yra kažkoks raštas iš policijos dėl šio prekybos kiosko. Jis savininkei paaiškino, kad D. S. reikalauja, kad jis kas mėnesį jam mokėtų pinigus. Ji liepė išspręsti visas problemas. Po kurio laiko savininkė vėl pas jį atėjo ir pasakė, kad buvo pas seniūną, kuris paaiškino, jog yra kažkokios problemos tarp jo ir nuovados viršininko, kurias reikia išspręsti, priešingu atveju bus sprendžiamas klausimas dėl kiosko likvidavimo. Dėl šios priežasties savininkė jo paprašė nueiti pas viršininką ir išspręsti problemas arba atlaisvinti kioską. Jis pažadėjo išspręsti visas iškilusias problemas. Turguje sutikęs (duomenys neskelbtini) F. V. , kurį pažinojo iš ankščiau, jam papasakojo apie iškilusias problemas ir paprašė, kad jis pakalbėtų su viršininku ir išsiaiškintų, kaip išspręsti minėtas problemas. 2007-04-26 apie 10.00 val. pas jį į kioską atėjo F. V. ir jis suprato, kad F. V. atėjo paimti pinigų, kurių reikalauja jo viršininkas D. S. . F. V. jam paaiškino, kad problema yra tame, jog jis atsisakė mokėti reikalaujamus pinigus viršininkui ir ši problema gali būti išspręsta tik tokiu atveju, jei jis sutiks mokėti po 100 litų kas mėnesį viršininkui. Taip pat jis jam paaiškino, kad viršininkas sutiko, jog M. M. kas mėnesį mokėtų po 100 litų, o ne po 150 litų, bet privalo iškart sumokėti už 6 mėnesius į priekį, t.y. 600 litų. Jis sutiko su D. S. reikalavimu mokėti pinigus, bet iš karto 600 litų neturėjo ir F. V. davė 300 litų, o likusius 300 litų už jį uždėjo F. V. . F. V. jį patikino, kad pinigus perduos viršininkui ir problema bus išspręsta. F. V. paėmęs pinigus išėjo. F. V. jis pasitiki, nes jį pažįsta daug metų ir jis niekuomet pas jį jokių pinigų nereikalavo. Sumokėjus pinigus D. S. , visos problemos baigėsi ir seniūnijoje buvo pratęstas leidimas prekiauti viešoje vietoje. 2007-06-20 apie 10.30 val. jis F. V. atidavė 300 litų, kuriuos jis jam buvo skolingas, perduodant D. S. reikalaujamą kyšį, ir paaiškino, kad nuo šiol mokės D. S. kas mėnesį po 100 litų, nes iškart sumokėti už pusę metų jam yra per didelė suma. Jis viršininkui D. S. per jo pavaldinį F. V. sumokėjo už šešis mėnesius - t.y. už 2007 metų gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį - 600 litų sumą. 2007-11-07 apie 10.00 val. pas jį vėl atėjo policijos pareigūnas F. V. , kuris priminė, kad jis skolingas už du mėnesius, tai yra lapkritį ir gruodį, po 100 litų, iš viso - 200 litų. F. V. jam pasakė, kad pinigų ateis pasiimti 2007-11-10, bet neatėjo. Taip pat jis nurodė, kad pinigų ateis paimti sekmadienį, tai yra 2007-11-11. 2007-11-14 apie 11.30 val. pas jį į prekybos kioską Nr. 5, esantį Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, atėjo F. V. ir pasidomėjo, ar jis turi pinigus. Jis F. V. perdavė 200 litų. F. V. pinigus paėmė ir iš prekybos kiosko išėjo. Imdamas iš jo pinigus, F. V. vykdė savo viršininko nurodymus.

M. M. skolingas F. V. iki minimų įvykių nebuvo, F. V. niekuomet neprašė nukentėjusiojo grąžinti jokios skolos. Seniau jam buvo atidavęs savo neveikiantį diskinį pjūklą, bet jo neprašė grąžinti, gali būti, kad už tai F. V. jam žadėjo duoti šuniuką, tačiau jo taip ir nedavė. Seniau F. V. nukentėjusiajam buvo davęs telefoną pataisyti, už tai pastarasis jam davė naudotis kitą telefoną. - F. V. skolingas jis nesijaučia.

Apie 2006m. rudenį įvykusį pokalbį su D. S. dėl pinigų mokėjimo ir rinkimo iš kitų tautiečių M. M. pasakė kitiems tautiečiams, A. K. , kad D. S. reikalauja pinigų. Niekas pinigų mokėti nesutiko. A. jam sakė, kad klausė S., ir šis atsakė, jog jokių pinigų neprašė mokėti. Po kurio laiko M. M. prašė A. K. , kad šis atvestų S. ir prie nukentėjusiojo paklaustų D. S. dėl pinigų. A. K. sakė, kad D. S. moka 150 Lt, nes parduoda mėsą. Po to viskas nutilo.

Jo ir D. S. pokalbį dėl pinigų girdėjo jo draugas V. B. , jis girdėjo, kaip komisaras sakė mokėti 150 Lt. Po to V. B. jo paklausė apie tuos 150Lt ir nukentėjusysis jam paaiškino, kad komisaras reikalavo pinigų, papasakojo pokalbio su komisaru turinį.

Nukentėjusysis M. M. mobiliojo ryšio telefonu įrašė pokalbį su F. V. , kuriame šis sakė, kad D. S. sutiko dėl 100Lt, tik prašo sumokėti iškart už 6 mėnesius, telefoną su įrašu pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Duodamas pinigus, M. M. suprato, kad duoda juos D. S. , nes F. V. niekad nereikalavo pinigų.

Per 8 metus, prekiaujant Gariūnuose, M. M. nė karto nebuvo nubaustas pareigūnų. 2006 metų rudenį komisaras D. S. vaikščiojo pro visus centrinius turgaus kioskus ir ieškojo vaikui telefono Nokia, konkretaus modelio neprisimenu, jo kaina 400-500 Lt, dėl to telefono D. S. buvo atėjęs ir pas jį 4 kartus.

M. M. reiškia 600 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro asmeniškai jo sumokėti pinigai.

Kaltinamojo D. S. pateiktame garso įraše užfiksuotas pokalbis su D. S. galėjo būti, pastarasis pakviestas buvo tikriausiai dėl telefonų, jis kaltinamojo apklausos nedarė, nerašė protokolo, nes kaltinamasis parodymų tyrime nedavė. Šio pokalbio metu jokio spaudimo D. S. nedarė, žodžiai, kuriuos kaltinamasis vertina, kaip jam daromą spaudimą, yra ištraukti iš konteksto.

Liudytojas D. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. Jis buvo narys darbo grupės, atliekančios ikiteisminį tyrimą šioje byloje, dalyvavo F. V. sulaikyme ir kai kuriuose kituose procesiniuose veiksmuose. Jis veiksmų LR BPK 158 str. tvarka pagal teismo nutartį neatlikinėjo, buvo įrašytas nutartyje, jeigu kartais negalėtų koks nors kitas pareigūnas.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju, pažįsta F. V. , nes su juo kartu mokėsi viename kurse Policijos akademijoje.

Jis dalyvavo F. V. sulaikyme 2007m. lapkričio mėn., turėjo užtikrinti jo sulaikymą, jei pastarasis imtų bėgti; F. V. nebėgo, todėl jis pats asmeniškai nesulaikinėjo. Jis taip pat vyko automobiliu, kuriuo sulaikytas F. V. buvo vežamas į Policijos departamentą, kartu važiavo D. G. ir dar kitas asmuo. F. V. automobilyje nesipriešino, jam automobilyje smurto niekas nenaudojo. A. R. sėdėjo ant galinės sėdynės šalia F. V. .

Liudytojas A. K. parodė, kad jis nuo 1998-1999m. prekiavo Gariūnų turgavietėje, pas jį užeidavo nukentėjusysis M. M. ir jo brolis G. Pastarasis prieš kiek laiko gal 2004-2005 metais iš jo pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną maždaug už 900 Lt ir, pažadėjęs sumokėti sekančią dieną, neužmokėjo, joks dokumentas nebuvo surašytas, A. K. pasitikėjo, kad M. M. už brolį garantavo. Dėl skolos į policiją nesikreipė.

Maždaug 2006m. pavasarį jis paprašė M. M. grąžinti skolą už brolio paimtą mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad apie skolą eis pasiskųsti nuovados viršininkui D. S. . Tada nukentėjusysis pasakė, kad D. S. nebijo, pažįsta aukštus žmones, kurie D. S. išvarys iš darbo ir sutvarkys. Po pokalbio susitikęs su D. S. , jam papasakojo apie M. M. grasinimus.

Ar iki minimo pokalbio anksčiau buvo sakęs nukentėjusiajam apie skolą – neprisimena.

Iš 2007-05-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl leidimo atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-05-18 iki 2007-08-18 ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir M. M. leista atlikti tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės F. V. ir D. S. atžvilgiu, t.y. slapta patekti į negyvenamas patalpas - Gariūnų turgavietėje esantį kioską Nr. (duomenys neskelbtini) - ir jose įrengti technines priemones pokalbių ar kitokio susižinojimo kontrolei ir fiksavimui, panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant F. V. ir D. S. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, užmegzti ryšius su šiais asmenimis, kontaktų metu slapta daryti vaizdo ir garso įrašus (t. 1 b.l. 127-128).

2007-08-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo pratęstas iki 2007-11-18 (t.1 b.l. 131-132).

2007-08-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo pratęstas iki 2007-11-18 (t.1 b.l. 139-140).

Iš 2007-11-14 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos vyriausiojo tyrėjo M. D. surašyto protokolo matyti, kad taikant minėtas procesines prievartos priemones, buvo užfiksuotas M. M. ir F. V. 2007-06-20 pokalbis, kurio metu M. M. perdavė F. V. 300 litų. 2007-11-12 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdyboje M. M. buvo perduotos dvi kupiūros po 100 litų, iš viso - 200 litų, kurias jis turi perduoti (duomenys neskelbtini) tyrėjui F. V. , kaip reikalaujamą kyšio dalį už du mėnesius. Toliau taikant paminėtas procesines prievartos priemones užfiksuotas M. M. ir F. V. 2007-11-14 pokalbis, kurio metu M. M. perdavė F. V. 200 litų (t.1 b.l. 160-176).

Iš laikino sulaikymo protokolo ir asmens kratos protokolo matyti, kad 2007-11-14, 11.40 val. Gariūnų turgavietėje, adresu Gariūnų g. 68, Vilniuje, buvo sulaikytas F. V. , pas kurį asmens kratos metu rastos dvi kupiūros po 100 litų, iš viso - 200 litų, apžiūrėtos 2007-11-14 apžiūros protokolu, kurias jam perdavė M. M. , kaip reikalaujamą kyšio dalį už netrukdomą prekybą mobilaus ryšio telefonais Gariūnų turgavietėje, juos F. V. privalėjo perduoti (duomenys neskelbtini) viršininkui D. S. . (t.2 b.l. 9, 10, 22-24).

Iš 2007-11-20 12.49 val. įrašyto pokalbio, užfiksuoto diktofonu, kuris pateiktas teismui D. S. , ir šio pokalbio stenogramos (t.5 b.l.55), pateiktų kaltinamojo D. S. , matyti, kad užfiksuotas pokalbis tarp D. S. ir tyrėjo M. D. , dalis pokalbio sakinių ir žodžių nesigirdi, yra neaiškūs, stenogramoje dalis pokalbio neiššifruota, nurodant, kad yra neaiškūs žodžiai.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats, ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio.

Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – kyšio priėmimas, pažadas jį priimti, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Bet kuris iš šių alternatyvių kyšininkavimo būdų siejamas su kaltininko veikimu ar neveikimu, vykdant įgaliojimus. Atsakomybė už kyšininkavimą diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį - teisėtą ar neteisėta veikimą (ar neveikimą) jo siekiama ir gaunama. Kyšininkavimas yra tyčinė veika, t.y. asmuo suvokia, kad materialinė nauda, kurią jis gauna iš kyšio davėjo, yra neteisėtas atlyginimas už kokių nors su tarnybine padėtimi susijusių veiksmų atlikimą ar neatlikimą duodančio kyšį asmens interesais. Tai yra savanaudiškas nusikaltimas, nes imdamas kyšį pareigūnas supranta, kad tokiu būdu jis praturtėja, ir to nori.

Kyšininkavimo (BK 225 straipsnis) vykdytoju pripažįstamas tik specialaus subjekto požymius turintis asmuo - valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Sprendžiant, ar asmuo turi specialaus subjekto požymius, vadovaujamasi BK 230 straipsnyje pateiktu valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų sąvokų išaiškinimu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą. Nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys. Kaltinamieji šioje byloje yra policijos pareigūnai, todėl pagal LR BK 230 str. nustatytą valstybės tarnautojo apibrėžimą atitinka specialaus subjekto - valstybės tarnautojo požymius. Kaltinamasis F. V. pagal jo faktiškai atliktus veiksmus teisingai laikomas padėjėju, kadangi jis veikė kaltinamojo D. S. naudai, padėjo jam padaryti D. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Analizuojant byloje surinktus įrodytus, kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. S. , būdamas valstybės tarnautoju, policijos pareigūnu, 2007 metų pradžioje susitikimų ir pokalbių su nukentėjusiuoju M. M. Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, metu reikalavo iš nukentėjusiojo kyšio - kas mėnesį mokėti jam po 150 litų už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus - už pagalbą iškilus įvairioms problemoms, t.y. už informaciją apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdomą prekybą mobilaus ryšio telefonais; M. M. atsisakius mokėti reikalaujamą kyšį, D. S. paprašė (duomenys neskelbtini) tyrėjo F. V. padėti jo naudai priimti iš M. M. jo reikalaujamą kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Kaltinamasis F. V. , būdamas valstybės tarnautoju, policijos pareigūnu, vykdydamas D. S. prašymą, 2007 metų pradžioje susitikimų ir pokalbių su M. M. Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, metu perdavė M. M. D. S. reikalavimą duoti kyšį - kas mėnesį D. S. mokėti po 150 litų už jo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus - už pagalbą iškilus įvairioms problemoms, t.y. už informaciją apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdomą prekybą mobilaus ryšio telefonais, dėl ko M. M. sutiko mokėti D. S. 100 litų sumą. F. V. per du kartus D. S. naudai iš nukentėjusiojo M. M. priėmė kyšį 600 litų, kurį teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė D. S. , kuris F. V. atsilygino, sumokėdamas teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, bei 2007-11-14 F. V. , veikdamas D. S. prašymu ir padėdamas jam, iš M. M. D. S. naudai priėmė trečią reikalauto kyšio dalį - 200 litų, po ko buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, tokiu būdu D. S. , padedant F. V. , reikalavo ir priėmė jo iš M. M. reikalautą kyšį.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis M. M. nuosekliai bei išsamiai paaiškino, kaip 2006m. pabaigoje D. S. pokalbio prie jo kiosko metu reikalavo mokėti jam po 150 Lt kas mėnesį už netrukdomą prekybą mobiliojo ryšio telefonais, informaciją apie organizuojamus reidus, patikrinimus, kas laikytina neteisėtu kaltinamojo, kaip policijos pareigūno, policijos nuovados viršininko, veikimu, vykdant įgaliojimus. Šio jų pokalbio fragmentą girdėjo liudytojas V. B. , kuriam vėliau M. M. papasakojo apie reikalavimą mokėti pinigus, taip pat liudytojais apklausti J. M. ir A. G. , kurie ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, matę, kaip D. S. ir M. M. bendrauja, o vėliau iš pastarojo sužinojo apie reikalavimą mokėti D. S. , kuris liečia ir kitus azerbaidžaniečių tautybės Gariūnų prekiautojus. Nors teisminio tyrimo metu liudytojas A. G. pažymėjo, kad šie jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu surašyti netiksliai, jis apie D. S. ir M. M. santykius nieko nežino, teismas remiasi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, atmesdamas teisme duotus parodymus, kaip neatitinkančius kitų byloje surinktų faktinių duomenų. Liudytojas buvo apklaustas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, surašius protokolą, su juo susipažino ir parašė, kad iš jo žodžių surašyta teisingai ir pasirašė. Teismas atmeta A. G. nurodytą priežastį, kad jam buvo liepta padėti tyrimui, kitaip bus atimtas leidimas nuolat gyventi, kadangi institucija, atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje, nekompetentinga įtakoti leidimo panaikinimo klausimą, leidimas nuolat gyventi A. G. išduotas 2005-02-28 (t.1 b.l.65-66). Netikėti nukentėjusiojo M. M. parodymais, kurie iš esmės nesiskiria tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu, yra patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teismas neturi pagrindo, jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Nukentėjusysis M. M. toliau nurodė, kad 2007m. kovo mėn. po policijos pareigūnų atlikto patikrinimo pas jį atėjusi kiosko savininkė A. M. ir paaiškino, kad ji kviečiama į seniūniją, nes yra kažkoks raštas iš policijos, todėl pasiūlė išspręsti problemas su policija arba išsikraustyti; vėliau atėjusi kiosko savininkė pasakė, kad buvo pas seniūną, kuris paaiškino, kad yra kažkokios problemos tarp M. M. ir policijos viršininko, kurias reikia spręsti, nes bus sprendžiamas klausimas dėl kiosko likvidavimo. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytoja apklausta kiosko Nr. (duomenys neskelbtini) savininko O. M. motina A. M. , nurodžiusi analogiškas aplinkybes, taip pat iš dalies liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) seniūnas M., paaiškinęs kleidimų prekiauti Gariūnuose esančiuose prekybiniuose kioskuose bei nurodęs, kad prekiavimas kioske ne kiosko savininko yra prekybos taisyklių pažeidimas, tačiau seniūnija, nors ir turi tokios informacijos, negali neišduoti leidimo prekiauti, jei asmuo pateikia mokėjimo kvitą už verslo liudijimą ir su juo pratęsta kiosko eksploatavimo sutartis; bendrų reidų seniūnijos darbuotojų su policijos pareigūnais 2007 metais nebuvo suplanuota ir seniūnija savo iniciatyva neprašė pareigūnų patikrinti, ar nėra prekybos taisyklių pažeidimų, o tik gavo iš policijos raštą, kuriame buvo pranešama apie atlikto patikrinimo rezultatus. Tokiu būdu, teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad 2007m. kovo mėn. po atlikto patikrinimo M. M. buvo priverstas išspręsti problemas su (duomenys neskelbtini) nuovados viršininku D. S. . Kaip nurodo nukentėjusysis M. M. , susidarius tokiai situacijai, jis kreipėsi į kaltinamąjį F. V. , kuris dirbo (duomenys neskelbtini) tyrėju ir buvo asmeniškai pažįstamas su nukentėjusiuoju, kad šis pasikalbėtų su viršininku D. S. dėl problemos. Šis nukentėjusiojo veiksmas teismo nevertinamas, kaip provokavimas, kurstymas daryti nusikalstamą veiką, kadangi F. V. , kaip M. M. pažįstamas, galėjo padėti išspręsti nukentėjusiojo problemas, tik pasikalbėdamas su policijos nuovados viršininku D. S. , tuo labiau, kad abu kaltinamieji tvirtino, jog už reido metu nustatytus prekybos taisyklių pažeidimus jie patys bausti negalėjo, o informavo seniūniją, kuri galėjo atsižvelgti į tikrinimo rezultatus, pratęsdama arba nepratęsdama leidimus prekiauti kioskuose.

Toliau nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2007-04-26 pas jį į kioską atėjo kaltinamasis F. V. , kuris pokalbio metu pasakė, kad problema tame, kad M. M. atsisakė mokėti D. S. ir ši problema gali būti išspręsta, jei M. M. sutiks mokėti viršininkui po 100 Lt kas mėnesį, taip pat F. V. paaiškino, kad viršininkas sutiko, jog jis mokėtų ne po 150, o po 100 Lt, tačiau nori gauti iš karto už 6 mėn, t.y. 600 Lt. Sutikęs mokėti reikalaujamus pinigus, M. M. paaiškino, kad tokios sumos jis iš karto neturi, todėl davė F. V. 300 Lt, dar 300 Lt žadėjo uždėti F. V. . Kadangi prieš pokalbį nukentėjusysis manė, kad F. V. atėjo pinigų viršininkui D. S. , jis jų pokalbį įrašė mobiliojo ryšio telefonu. Daiktų paėmimo protokolu nukentėjusiojo telefonas iš jo buvo paimtas, jis bei telefono atminties kortelė apžiūrėti apžiūros protokolu, padaryta atminties kortelėje esančio garso įrašo stenograma, iš kurios ir teismo išklausyto paties pokalbio įrašo matyti, kad įvykusio pokalbio metu pasiūlymas mokėti, sumos dydis, laikotarpis, viršininko, kuriam mokami pinigai, pozicija dėl sumos ir laikotarpio buvo pasakytas kaltinamojo F. V. , pastarasis paaiškino nukentėjusiajam, kad bus išspręsta problema su leidimu prekiauti ir nukentėjusysis bus informuojamas apie reidus, kurių metu tikrinami turgaus prekiautojai. Kaip matyti iš protokolo-pareiškimo (t.1 b.l.1) nukentėjusiojo M. M. pranešimas apie nusikaltimą policijos įstaigoje priimtas 2007-04-26. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t.1 b.l.2) matyti, kad nukentėjusiojo pareiškimo pagrindu 2007-04-26 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str.1d.