Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 3 d. – laisvės atėmimu dešimčiai metų;pagal BK 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dešimt metų laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 21 d. apie 17.55 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, stengdamasis išvengti muitinio tikrinimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, jo vairuojamo automobilio ,,XXX XXX“ v/n XXX XXX bagažinėje įrengtoje slėptuvėje, per L. – L. sienos, K. teritorinės muitinės L. kelio postą gabeno labai didelį kiekį – 11.384,03 g. narkotinės medžiagos – kokaino, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d.

Pirmosios instancijos teisme A. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad organizuotoje grupėje, 2004 m. kovo mėnesio 17 – 21 dienomis, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, būdamas tiksliai nenustatytoje užsienio valstybėje, įgijo labai didelį kiekį – 11.384,03 g. narkotinės medžiagos – kokaino. Tačiau kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimų padarymas organizuotoje grupėje, o taip pat narkotinių medžiagų įgijimas iš kaltinimo išjungti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti pakeistas, nes yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo. Pasak apelianto, jis nepadarė veikų, už kurias yra nuteistas. A. K. pažymi, jog kaltinimas yra nekonkretus, surašytas pažeidžiant LR BPK 21 str., 22 str.,44 str. ir 219 str. l d. 3 p. ir 5 p. reikalavimus. Atitinkamai nekonkretus ir prielaidomis paremtas yra teismo nuosprendis. Nuteistojo teigimu, nuosprendyje liko visiškai neaptarta kaip jis neįgydamas narkotikų galėjo juos gabenti. Be to, pasak apelianto, narkotinės medžiagos pėdsakas po jo nagu galėjo atsirasti jam dedant daiktus į bagažinę ar vėliau kontaktuojant su šiais daiktais. Toks pėdsakas taip pat galėjo atsirasti ir pabirus narkotinėms medžiagoms pro pragręžtą skylę (grąžtui atsirėmus į narkotikų paketą) bei nuteistajam liečiantis prie bagažinės. Tokiu būdu, apelianto nuomone, negali būti atmesta galimybė, jog atrastos po nagu narkotinių medžiagų mikrodalelės - pėdsakas galėjo atsirasti dėl minėtų priežasčių.

Nuteistasis pažymi, kad nuosprendis yra prieštaringas, nes vienu atveju teismas tiki jo parodymais, o kitu atveju netiki. Taip vienu atveju teismas nuosprendyje VSD operatyvine informacija remiasi, o kitu atveju ja nesiremia. Pasak apelianto, apie prieš kelionę įmontuotą slėptuvę jis nieko nežinojo, o priešingas teismo teiginys paremtas prielaidomis. Tuo tarpu nuosprendis turi būti pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tuo tarpu kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Visgi, nuteistojo nuomone, teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nurodymais, o teisme išnagrinėti įrodymai neduoda pagrindo kategoriškai teigti, jog įrodyta, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, nes tam nepakanka įrodymų Apelianto teigimu, tokiu būdu buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, o taip pat ir įrodymų vertinimo pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, principai.

Apeliantas taip pat nurodo, jog psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir kiti veiksmai padaromi tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, ir kt. Tuo tarpu, pasak nuteistojo, jis nesuvokė bendrais bruožais, kad jam pakraus narkotikus, o tikėjo, kad pakrovė į jų įruoštą slėptuvę telefonus. Apelianto nuomone, gabenimo faktas teismo paprasčiausiai yra preziumuojamas, remiantis narkotikų radimo automobilyje faktu.

Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo narkotikų įgijimą, savotiškai pripažino, jog jis gabeno paprastą kontrabandinį krovinį, nes neįsigijęs negalėjo žinoti, kad gabena narkotikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr.43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose" 4.2 p. yra išaiškinta, jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį, nežinantį apie organizatoriaus nusikalstamą kėslą, asmuo, organizavęs tokį gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju.

Apelianto teigimu, teismo išvados dėl kaltės paremtos prielaidomis, nepagrįstos jokia objektyvia, abejonių nekeliančia bylos medžiaga, nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Jeigu, pasak nuteistojo, kas nors būtų jam apie tai pasakęs, tai jis niekada nebūtų sutikęs, nes tai būtų buvę ne pagal jo amžių ir sveikatą ( 52 metai, serga aukšto kraujospūdžio liga, nuo erkės įkandimo yra tapęs nepagydomu ligoniu -sutrikusi rijimo funkcija, pastoviai vargina vienos kūno pusės galvos, raumenų ir kaulų skausmai, sutrikęs jautrumas), todėl niekada nebūtų rizikavęs važiuoti su tokiu milijoniniu kroviniu. Tuo tarpu, būdamas įsitikinęs, kad pakrovė ne itin svarbų ir ne itin vertingą krovinį - kompiuterinius mobilius telefonus, keliavo be jokios įtampos, sustodamas prie parduotuvių apsipirkti ir sustodamas nakvynei Lenkijoje. Atsižvelgiant į tai, pasak nuteistojo, jo veika turėjo būti perkvalifikuota į LR BK 199 str. l d. bei nuteistas už kompiuterinių mobilių telefonų kontrabandą.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog yra neteistas, sulaukęs 53 metų amžiaus, serga nepagydoma Laimo liga, kuria sergant būti laisvės atėmimo vietose yra nepaprastai sunku. Pasak apelianto, jam daug kartų buvo suteikta skubi medicininė pagalba, reikia normalaus ir pastovaus gydymo bei priežiūros, o atlikti paskirtą bausmę bus labai sunku, todėl norėtų, kad būtų paskirta neilgalaikė bausmė. Nuteistasis pažada, kad jokio nusikaltimo tikrai nebepadarys ir nekels jokio pavojaus visuomenei, o tiesiog susidėjus aplinkybėms taip įvyko ir tai yra baisi klaida bei pamoka visam likusiam gyvenimui. Dėl nusikaltimo labai gailisi, gyvena su žmona, kuri taip pat yra labai ligota.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR BPK 311 str., 326 str. 3 p. ir 328 str. nuteistasis A. K. prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį, pakeisti, perkvalifikuoti veiką į LR BK 199 str. l d. ir bausmę švelninti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką bei paskyrė bausmę, kuri nėra per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jam surašytas kaltinimas yra visiškai nekonkretus (,,... nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis užsienio valstybėje, veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino ir jį gabeno į Lietuvą per Lenkijos – Lietuvos sieną...“), o atitinkamai nekonkretus ir nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.1. p. nurodyta, kad veikos padarymo vieta, laikas, būdas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodomi visada, o kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Tačiau pažymėtina, jog kaltinimo dalys dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo bei nusikalstamos veikos padarymo organizuotoje grupėje buvo pirmosios instancijos teismo išjungtos iš kaltinimo. Išjungiant minėtas kaltinimo dalis, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam nėra nustatytos narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės bei būdas, taip pat nenustatyti nusikaltimo padarymo organizuotoje grupėje požymiai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pilnai atsižvelgė į kaltinimo apie narkotinių medžiagų įgijimą bei nusikalstamos veikos padarymo organizuotoje grupėje nekonkretumą bei šiuos požymius iš kaltinimo išjungė. Tuo tarpu nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje teismas aiškiai nurodė veikos, už kurios padarymą jis nuteisiamas, aplinkybes.

Nuteistasis neteisus teigdamas, jog nuosprendyje liko visiškai neaptarta, kaip jis neįgydamas narkotikų galėjo juos gabenti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, jog nuteistojo veiksmai apsiribojo vien tik pervežimu iš vienos vietos į kitą, todėl jis laikytinas kurjeriu, kuris narkotinių medžiagų neįgyja, nes neturi teisės jomis laisvai disponuoti. Kauno apygardos teismas, pašalindamas iš kaltinimo narkotinių medžiagų įgijimą, kaip jau anksčiau minėta, taip pat rėmėsi tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytos bei inkriminuotos nei narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės, nei būdas. Visgi byloje neginčytinai nustatyta, jog narkotinės medžiagos buvo gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.43 7.3 p. nurodyta, jog narkotinių medžiagų neteisėtas gabenimas per

Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas pagal BK 199 str. 2 d. ir 260 str.

Apeliantas mano, jog dėl rasto narkotinės medžiagos pėdsako po jo nagu teismas negalėjo teigti, kad tai įrodo jo kontaktą su narkotinėmis medžiagomis ir patvirtina jo nusikalstamos veikos tiesioginę tyčią. Tuo pačiu nuteistasis kelia įvairias versijas, kaip narkotinės medžiagos pėdsakas galėjo atsirasti po jo nagu. Tačiau, visų pirma, įrodymų vertinimas pagal vidinį įsitikinimą yra išimtinė teismo prerogatyva, todėl tik teismas turi teisę ir pareigą vertinti įrodymus bei daryti iš to atitinkamas išvadas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai rasti tik ant nuteistojo A. K. dešinės rankos nagų, tačiau nerasti nei ant kartu su juo vykusios R. K. nagų nei ant tyrimui pateiktų medžiagos atraižų su A. K. bei R. K. rankų nuoplovomis. Tuo tarpu nuteistajam prisilietus prie bagažinės ar bet kurios kitos automobilio dalies, ant kurios buvo narkotinių medžiagų mikrodalelės, narkotinių medžiagų mikrodalelės būtų išlikę ir ant nuteistojo rankų bei atitinkamai ant medžiagos atraižų su rankų nuoplovomis. Tokiu būdu 2005-05-10 specialisto išvada Nr.1872 patvirtina tą aplinkybę, kad nuteistasis prie automobilio vietų su pabirusiomis narkotinių medžiagų mikrodalelėmis nebuvo prisilietęs, o narkotinės medžiagos pėdsakas po nagu atsirado anksčiau negu narkotinės medžiagas aptiko muitinės pareigūnai, po to dar plaunant rankas. Tai patvirtina paties nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, jog grįždamas jis sustodavo prie parduotuvių apsipirkti, o taip pat nakvynei Lenkijoje. Tokiu būdu nuteistasis bent kartą nuo kontakto su narkotinėmis medžiagomis jau buvo plovęs rankas, todėl pėdsakas išliko tik po nagu.

Nuteistasis nepagrįstai mano, kad nuosprendis yra prieštaringas, nes teismas vienu atveju tiki, o kitu netiki jo parodymais. Teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, jog nuteistojo parodymai yra vertinami kritiškai ir jais tikima tiek, kiek jie neprieštarauja faktinei bylos medžiagai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 3.1.8. p. nurodyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Būtent tokia nuostata ir vadovavosi teismas, išjungdamas iš kaltinimo nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje bei narkotinių medžiagų įgijimą. Tačiau, kaip jau minėta, įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, todėl vertindamas įrodymų pakankamumą nusikalstamos veikos požymiams nustatyti, teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, suformuoja savo vidinį įsitikinimą, kurį motyvuoja ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, todėl laikyti jį prieštaringu ar nepagrįstu nėra jokio pagrindo.

Apeliantas teisus teigdamas, jog LR BK 199 str. 2 d. bei 260 str. 3 d. numatyti nusikaltimai padaromi tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Būtent tai ir nurodyta teismo nuosprendyje, tačiau pats nuteistasis apeliaciniame skunde teigia nežinojęs, kad gabena narkotikus, o teigia galvojęs, jog veža mobiliuosius telefonus. Visgi tokius nuteistojo parodymus paneigia nuosprendyje aptarti įrodymai (VSD operatyvinė medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr.1872, liudytojų R. V. , A. I. , D. D. , G. V. , o iš dalies ir paties nuteistojo parodymai). Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, atkreiptinas dėmesys taip pat į E. V. (kurio nurodymu, pasak nuteistojo, jis vyko į Vokietiją) motinos G. V. parodymus, iš kurių matyti, jog sūnus niekur nedirbo, tačiau turėjo daug pinigų, bendravo su asmenimis, kurie buvo teisti už narkotikus ir važinėjo itin gerais automobiliais, o į motinos įspėjimus atsakydavo, jog jo suėmimo laikotarpiu ji gaus pragyvenimui pinigines lėšas. Apie pakankamai prabangų A. K. gyvenimo būdą parodė ir liudytojas G. M. . Tuo tarpu ryšių su E. V. neneigia ir pats nuteistasis, kuris nurodo, jog būtent E. V. nurodymu vyko į Vokietiją už kelių tūkstančių litų atlyginimą bei 1000 litų kelionės išlaidoms kontrabandiniu būdu vežti mobiliuosius telefonus. Visgi teismas, vertindamas nuteistojo parodymus dėl nusikaltimo dalyko, pagrįstai juos vertino kritiškai bei jais nesirėmė. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matoma, jog slėptuvė buvo ypač kruopščiai įrengta: užglaistyta, uždažyta, o ant jos uždėtas dujų balionas. Be to, nuteistasis parodė, jog jis Vokietijoje, prie prekybos centro A1 tiesiog atidavė automobilį kartu su dokumentais bei automobilio rakteliais E. V. nurodytam vyriškiui, prisistačiusiam Maksu, o vėliau rado ,,paruoštą“ automobilį, atsirakino jį atsarginiu raktu ir apžiūrėjęs bei neradęs slėptuvės, išvyko link Lietuvos. Iš tokių nuteistojo parodymų matyti, jog tiek jo, tiek kitų ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų veiksmai buvo kruopščiai suderinti bei buvo pagrįsti abipusio pasitikėjimo pagrindu, o tiek A. K. , tiek kitų ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų veiką siejo vieninga tiesioginė tyčia pergabenti narkotines medžiagas į Lietuvą. Tuo tarpu apie labai didelį kiekį galima spręsti iš įrengtos slėptuvės dydžio. Kolegijos nuomone, byloje išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia teigti, jog nuteistasis suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai yra narkotinės, suvokė, koks yra jų kiekis, ir norėjo jas pergabenti per LR valstybės sieną, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 43 7.3 p. nurodyta jog narkotinių medžiagų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kvalifikuojamas pagal LR BK 199 str. 2 d. bei 260 str., todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo veiką perkvalifikuoti į LR BK 199 str. 1 d. nėra galimybės. Atitinkamai, kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra švelnintina ir atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę bei šeimyninę padėtį, nes į šias aplinkybes jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas ir paskyrė minimalią LR BK 260 str. 3 d. numatytą bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė, paskirta už BK 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, buvo apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už BK 199 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką bei paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė yra lygi LR BK 260 str. 3 d. numatytos sankcijos minimumui, o taikyti LR BK 62 str., kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.