- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- AN2-314-888/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00877-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Laima Šeputienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. A.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos (nukentėjusiosios) O. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. liepos 8 d. Institucijoje gautas pareiškėjos O. A. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad kaimynai R. N. ir O. N., gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 3 d. be jos žinios, sutikimo ar jos prašymo, savavališkai, tyčia pašalino riboženklio kuolą, kuris žymėjo dviejų žemes sklypų atskaitos tašką. Minėtas žemės sklypas, kurio atskaitos taškas buvo pažymėtas ir jai priklausantis nuosavybės teise, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą riboženklį, kuris buvo pašalintas, 2007 metų vasarą, galimai liepos mėnesį, buvo pastatytas jos vyro S. A., tačiau minėtas riboženklio kuolas oficialiai įregistruotas registruose nebuvo, kaip jos sklypo atskaitos taškas. Dėl minėto įvykio pareiškėjai padaryta 100 eurų turtinė žala, remiantis bendromis rinkoje esančiomis kainomis už kuolo, kaip riboženklio, atstatymą. Pareiškėja prašė nubausti nusižengimą padariusius asmenis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos tyrėjos Gabijos Malijauskaitės 2022 m. liepos 12 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Institucijos tyrėja nutarime nurodė, kad iš surinktos visos medžiagos nėra nustatyta, kad R. N. veiksmai būtų buvę tyčiniai, kadangi asmuo atlikdamas tvoros rekonstrukcijos darbus neturėjo tiesioginės tyčios sugadinti ar sunaikinti kam nors nuosavybės teisę priklausantį turtą. R. N. vietoj buvusio metalinio stulpo, žyminčio R. N. ir O. A. sklypo ribą, įrengė du metalinius tvoros segmento elementus, žyminčius R. N. ir O. A. sklypų ribas. Šiais veiksmais R. N. nepablogino ar kitaip nepakeitė buvusios žemės sklypų ribos ir jų atskaitos taško. Šį nutarimą O. A. skundė apylinkės teismui.
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos O. A. skundo ir paliko nepakeistą Institucijos 2022 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, priimdamas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį, darė išvadą, kad nei R. N., nei O. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) pareiškėja O. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. nubausti R. N. ir O. N. padarius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnyje ir ANK 518 straipsnyje.
4.1. Skunde pareiškėja nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad tarp apeliantės ir kaimynų (R. ir O. N.) yra susiklostę konfliktiški santykiai. Taip pat ji teigia, jog apylinkės teismo argumentas, kad neva ji į policiją kreipėsi tik po 8 mėnesių, taipogi yra nepagrįstas. Kadangi policija buvo iškviesta tą pačią dieną, kai buvo iškastas riboženklis, policijos pareigūnus iškvietė apeliantės mama, kadangi ji tuo metu buvo darbe ir dirbo ir atvykti į įvykio vietą tiesiog negalėjo fiziškai. Atvykę policijos pareigūnai padarė įvykio vietoje nuotraukų ir mamai pasiūlė susitarti gražiuoju su kaimynais. Apeliantė pateikė paaiškinimą tik 2022 m. birželio 30 d., kuomet buvo iškviesta į policijos komisariatą dėl šuns nepriežiūros.
4.2. Apeliantės įsitikinimu, teismo argumentai, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad asmenys siekė vykdyti tikrą ar tariamą savo teisę, nes posėdžio metu R. N. nurodęs, jog jis „mano, kad stulpas statytas jo mamos, kadangi laikė jo sklypą tvėrusią seną tvorą, todėl jis tą stulpą iškasė“, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju buvo iškastas vienas iš pagrindinių kuolų, laikęs apeliantės vielinę tvorą. Pažeidėjai R ir O. N. žinojo ir suprato savo veiksmų esmę, suprato kad stulpelio/riboženklio iškasimas nėra teisėtas. Jų „netyčiniuose“ veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, kurios pasėkoje buvo padaryta turtinė žala apeliantei.
4.3. Apeliantė be kita ko neigia apylinkės teismo išvadą, kad R. N., nenorėdamas pabloginti pareiškėjos padėties, pastatė du stulpelius, yra visiškai nepagrįsta. Antras stulpelis buvo pastatytas tik maždaug po mėnesio, kuomet apeliantė paskambino O. N. ir pranešė, kad rašys pareiškimą dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Be to, pastatytas stulpelis jai nebuvo tinkamas, kadangi kaip ji yra nurodžiusi, kiekviena tvora tvirtinasi prie skirtingų stulpelių.
4.4. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad iškasto senojo riboženklio ir naujo R. N. įkastas stulpas yra skirtingose vietose, todėl pareiškėjos sklypas sumažėjo, kaip ir sumažėjo kito kaimyno sklypas, tačiau iki šio momento jis nėra pareiškęs pretenzijų. Teigiama, kad apskritai apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, privalo būti panaikinta, kadangi visos teismo padarytos išvados prieštarauja administracinio tyrimo medžiagoje surinktiems duomenims, kuriuos yra pateikusi pati pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
O. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti R. N. ir O. N. padariusius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnyje ir ANK 518 straipsnyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek Kauno apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad R. N. ir O. N. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnyje ir ANK 518 straipsnyje, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Apygardos teismas daro išvadą, kad minėti procesiniai sprendimai, tiek Institucijos 2022 m. liepos 12 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, tiek Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis, yra objektyvūs ir motyvuoti.
7. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
9.1. ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
9.2. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.
10. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo, įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).
11. Esminės pareiškime ir skunduose dėstomos aplinkybės, O. A. tvirtinimu, yra tos, kad R. N. ir O. N. padarė tyčinį jos turto sugadinimą bei savo neteisėtais veiksmais, savavališkai iškasė/panaikino riboženklį, t. y. savavaldžiavo.
12. Nagrinėjamu atveju Institucijos tyrėjos 2022 m. liepos 12 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tyrėja, priimdama procesinį sprendimą, įvertino visus medžiagoje surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad tyrimo metu negauta duomenų, kurie patvirtintų, jog Renaldo ir O. N. veiksmais O. A. buvo padaryta turtinė žala, esmingai pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Be to, tyrėja nutarime nurodė, kad R. N. veiksmai nebuvo tyčiniai, kadangi asmuo atlikdamas tvoros rekonstrukcijos darbus neturėjo tiesioginės tyčios sugadinti ar sunaikinti kam nors nuosavybės teisę priklausantį turtą. R. N. vietoj buvusio ir iškasto metalinio stulpo, žyminčio R. N. ir pareiškėjos O. A. sklypo ribą, įrengė du metalinius tvoros segmento elementus žyminčius R. N. ir O. A. sklypų ribas. Taigi, visą tai įvertinusi, tyrėja, priėmusi nutarimą, darė išvadą, kad R. N. šiais savo atliktais veiksmais nepablogino ar kitaip nepakeitė buvusios žemės sklypų ribos ir jų atskaitos taško.
13. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje išanalizuoti tarp pareiškėjos O. A. ir R. N. susiklostę santykiai dėl galimo savavaldžiavimo, tyčinio turto sugadinimo, išsamiai aprašyti su jais susiję rašytiniai duomenys, posėdžio metu apklausti tiek pareiškėja O. A., tiek R. N., todėl apygardos teismas jų papildomai nebekartoja bei dar kartą juos visus išanalizavęs, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad nei R. N., nei O. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių. Teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad tarp O. A. ir Renaldo bei O. N. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Nors pati pareiškėja skunde neigia tokių santykių buvimą, tačiau akivaizdu, kad ji apie iškastą riboženklį bei tvoros stulpą policijos pareigūnams papasakojimo tik praėjus 8 mėnesiams po jo iškasimo, t. y. tuomet, kada buvo iškviesta apklausai dėl neprižiūrimo šuns. Skunde nurodytos aplinkybės, kad neva ji nebuvo nuvykusi į sodą, kad 2022 metų pavasaris buvo vėsus ir šaltas, ir kad tik 2022 m. birželio mėnesį pastebėjo sugadintą tvorą bei iškastą riboženklį, apygardos teismas laiko visiškai nepagrįstus ir atmestinus skundo argumentus. Kaip teisingai ir pagrįstai nustatyta iš bylos duomenų matyti, kad iš tiesų pareiškėją O. A. savo interesus ginti teisėsaugos institucijose paskatino, ne konkretaus ginčo stulpelio/riboženklio iškasimas, o besitęsiantys nesutarimai su kaimynais. Apklausiami teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek R. N. išsakė abipusius kaltinimus, kurie nors ir nėra susiję su nagrinėjamu atveju, tačiau į juos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai atsižvelgė tiek, kiek jie atspindi pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų santykius. Todėl susiklosčius minėtajai situacijai, teismas privalo itin kruopščiai vertinti pareiškėjos O. A. bei suinteresuoto asmens R. N. paaiškinimus bei nustatyti ar jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais duomenimis.
14. Pareiškėjos įsitikinimu, R. N. žinojo kad stulpas priklauso jai ir kodėl jis ten buvo pastatytas, tačiau visą tai žinodamas, jis vis tiek atliko neteisėtus veiksmus, t. y. veikė tyčia, turėdamas tikslą padaryti jai žalos. Tačiau šie skundo argumentai laikytini visiškai nepagrįstais, tai tiesiog pareiškėjos nuomonė/įsitikinimas, kuriuo vadovautis nėra galimybės. Nagrinėjamu atveju tyčia nėra įžvelgiama nei R. N., nei O. N. veiksmuose, kadangi jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šie asmenys siekė vykdyti tikrą ar tariamą savo teisę. Kaip nurodė pats R. N. apklausiamas posėdžio metu, stulpas laikė ir jo sklypą tvėrusią seną tvorą, todėl jis tą stulpą iškasė ir vietoj jo pastatė du atskirus stulpus, kuris vienas priklauso jam, o kitas priklausytų kaimynams, taigi tokiais veiksmais jis negalėjo tiesiogine tyčia siekti padaryti žalos O. A., ar kitaip pabloginti jos padėties, todėl nėra pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būtų nubausti Renaldas ir O. N. pagal ANK 518 straipsnį.
15. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada apie tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad R. N. ar O. N. svetimą turtą sugadino tyčia. Pareiškėjos skunde aukštesniajam teismui nurodyta, kad R. N. duoti parodymai tiek tyrėjai, tiek teismo posėdžio metu yra melagingi, kadangi jis tiksliai žinojo kam ginčo stulpas priklauso, kodėl jis ten pastatytas, todėl jis neteisėtai veikė tik turėdamas tikslą padaryti jai žalos. Be, pareiškėjos paaiškinimų, aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys turėjo žinoti, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o vien pareiškėjos O. A. paaiškinimų, teismas negali laikyti pakankamais R. N. ir O. N. kaltei pagrįsti. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nenustatė, kad R. N. ir O. N. veiksmuose būtų subjektyviosios nusižengimo pusės požymis – tyčinė kaltė sugadinti pareiškėjos turtą, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad R. N. iškasdamas ginčo stulpą, suvokė, kad gadina O. A. turtą ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo pareiškėja patirs turtinę žalą ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Su tokia apylinkės teismo argumentacija sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad R. N. numatė aplinkybę, kad iškasęs tvoros stulpą/riboženklį, gali sugadinti svetimą turtą, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Beje, pareiškėja visiškai nepagrįstai prašo patraukti administracinėn atsakomybėn O. N., kadangi nėra nustatyta, kad ji savo veiksmais būtų prisidėjusi prie ginčo stulpo demontavimo. Akivaizdu, kad nėra nustatytų ir objektyviąją administracinio nusižengimo pusę sudarančių elementų: veikos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių pasekmių.
16. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad buvo atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, tačiau R. N. ir O. N. veiksmuose nebuvo nustatytų požymių administracinio nusižengimo, numatytų ANK 115 straipsnyje ir ANK 518 straipsnyje. O vien tik O. A. siekis patraukti kaimynus R ir O. N. administracinėn atsakomybėn ir jos subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, apylinkės teismui pagrįstai nesudarė pagrindo R ir O. N. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo ar tyčinio turto sugadinimo. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad jeigu O. A. laiko, jog pažeidžiamos jos teisės dėl iškasto stulpo/riboženklio, tai savo teises jis gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Visi bylos duomenys patvirtina ir įrodo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, jog dėl Renaldo ir O. N. veiksmų nebuvo pagrindo tęsti pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną. Apylinkės teismas nenustatė požymių, kad R. N. ar O. N. būtų padariusi kokią nors akivaizdžią turtinę žalą O. A..
17. Skunde nurodoma, kad tyrėja nesiėmė veiksmų išsireikalauti medžiagos, foto nuotraukų, kurios buvo darytos iškart, įvykio dieną, iškvietus policijos pareigūnus, tyrimo metu nebuvo apklausta O. N.. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad surinktoje medžiagoje nėra jokios informacijos apie policijos pareigūnų atvykimą įvykio dieną, nes pati pareiškėja nurodė, kad pareiškimo policijai nerašė, nes tikėjosi taikiai išspręsti šį konfliktą. Be kita ko, byloje yra pateiktos tiek pareiškėjos O. A., tiek R. N. foto nuotraukos, kuriomis remiantis ir buvo priimtas skundžiamas apylinkės teismo sprendimas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti (ne)kaltu dėl nusižengimo (ne)padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (arba kaltės nebuvimo). Apeliantė skunde išdėstė savo nuomonę ir poziciją apie skundžiamą apylinkės teismo priimtą sprendimą, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
18. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
19. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. N. ir/ar O. N. būtų padarę administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnyje ir ANK 518 straipsnyje, todėl tiek Institucijos nutarimas, tiek Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekami galioti, o pareiškėjos O. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir O. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.