Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti valstybės naudai 17269,55 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimui, penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. sausio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pareigūnams, dalyvaujant atsakovės atstovui, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad D. V. priklausančiame miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kretingos urėdijoje, Vėžaičių girininkijos kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai plynai iškirstas 0,26 ha miško plotas už biržės ribų. Nuo 2017 m. sausio 20 d. šis miško žemės sklypas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovei. 2017 m. gegužės 30 d. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu Nr. VMTN-102076214-17 atsakovės darbuotojui A. S. už savavališką medžių ir krūmų kirtimą privačiuose miškuose pagal pažeidimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsniu paskirta 600 Eur bauda. Atsakovės darbuotojas A. S. 2016 m. spalio 28 d. D. V. priklausančiame minėtame miško žemės sklype, IV miškų grupės brandžiame medelyne savavališkai plynai iškirsto 0,26 ha miško plotą, ištraukė ir išvežė žalius medžius, kurių bendras tūris 75,085 kietmetriai ir padarė žalą aplinkai, nes draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Nenukirstas miškas priskiriamas miško ištekliams ir kaip aplinkos objektas yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai ir dėl to vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1- 249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ 1 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę, padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Kadangi atsakovės darbuotojas neteisėtai iškirto medžius vykdydamas darbines funkcijas, aplinkai padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė.