Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimas dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo, kaip uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad antstolio 2011 m. birželio 23 d., 2014 m. birželio 11 d. ir 2015 m. kovo 3 d. patvarkymų reikalavimai nėra įvykdyti iki šiol. Iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio buvo padarytos kelios išskaitos, bet vėliau jos nebuvo daromos. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdė antstolio reikalavimų. Todėl egzistuoja pagrindas skirti jam baudą.

Suinteresuoto asmens atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismo išvada, jog suinteresuotas asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdė antstolio reikalavimų, yra nemotyvuota;reikalavimų neįvykdymo faktas savaime nesudaro pagrindo manyti, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai ir piktybiškai nevykdė antstolio reikalavimų. Suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui savo argumentus, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių suinteresuoto asmens kaltę. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl suinteresuoto asmens kaltės ir taikė jam atsakomybę be kaltės;iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos reikalavimams dėl trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdyti. Šiems reikalavimams vykdyti išskaitoma maksimali pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį leidžiama suma. Bet to nepakanka, kad būtų patenkinti visi pirmosios eilės išieškotojų reikalavimai. Todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 5 dalimi, išskaitos paskirstomos proporcingai kiekvienam pirmosios eilės išieškotojui. Įstatymas draudžia išskaičiuoti iš darbo užmokesčio daugiau, negu yra nustatyta Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, todėl uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) neturi teisės vykdyti antstolio Mindaugo Dabkaus reikalavimo.

Antstolis neatsiliepė į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuoto asmens atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. kovo 28 d. vykdomąjį raštą, išduotą pagal 2000 m. kovo 13 d. sprendimą, kuriuo N. S. iš P. O. priteisti 4 071,97 Lt žalos atlyginimas ir 204 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Antstolis, be kitų procesinių dokumentų, 2011 m. birželio 23 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir išsiuntė jį vykdyti skolininko darbdavei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog buvo atliktos kelios išskaitos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą ir atitinkamai paskirstytos. Antstolis 2014 m. birželio 11 d. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo ir išsiuntė jį uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Antstolis 2015 m. kovo 3 d. priėmė analogišką patvarkymą ir išsiuntė jį tiek uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buveinės adresu, tiek jos vadovo – apelianto – gyvenamosios vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino antstolio pareiškimą ir skyrė apeliantui 150 Eur baudą už antstolio 2011 m. birželio 23 d., 2014 m. birželio 11 d. ir 2015 m. kovo 3 d. patvarkymų nevykdymą.

Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, teismas gali skirti baudą juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 3 dalis). Remiantis šiomis proceso įstatymo normomis, darytina išvada, jog pagrindas baudai skirti egzistuoja tada, kai subjektas nevykdo antstolio nurodymo ar reikalavimo ir toks nevykdymas kliudo antstoliui vykdyti jo žinioje esantį vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skolininko darbdavės neveikimas sukliudė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų nereagavo į antstolio 2014 m. birželio 11 d. ir 2015 m. kovo 3 d. patvarkymus. Iš kitos pusės, kaip nustatyta, anksčiau, iki antstolis priėmė šiuos patvarkymus, buvo atliktos kelios išskaitos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, skolininko darbdavei nereaguojant į jo 2014 m. birželio 11 d. ir 2015 m. kovo 3 d. patvarkymus, pirmiausia turėjo kreiptis į ją dėl informacijos, kodėl nėra vykdomi patvarkymai, suteikimo. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis dėl šios informacijos suteikimo kreipėsi vėliau, negu pateikė pareiškimą dėl baudos apeliantui skyrimo. Apeliantas pridėjo prie atskirojo skundo įrodymus, patvirtinančius, kad prieš skolininką yra pradėti ir vykdomi trys priverstinio vykdymo procesai dėl išlaikymų nepilnamečiams vaikams išieškojimų. Apeliacinės instancijos teismas priima šiuos įrodymus, nes antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, neišklausius apelianto ir nesuteikus jam galimybės atsikirtinėti į antstolio pareiškimą. Vadinasi, šie įrodymai dėl objektyvių, nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile (Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 2 dalis). Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant pagal prie atskirojo skundo pridėtus patvarkymus dėl išlaikymų išieškojimų, skolininkas privalo ne tik mokėti periodines išlaikymų išmokas, bet ir dengti išlaikymų įsiskolinimus. Apeliantas nurodo, jog iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio yra daromos maksimalios išskaitos (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 2 dalis), kurios nėra pakankamos visiems pirmosios eilės išieškotojų reikalavimams tenkinti. Todėl, pasak apelianto, ir nebuvo vykdomi antstolio Mindaugo Dabkaus 2014 m. birželio 11 d. ir 2015 m. kovo 3 d. patvarkymai. Antstolis neįrodė esant kitaip. Tai yra antstolis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkui yra mokamas toks darbo užmokestis, kuris būtų pakankamas ir trečiosios eilės išieškotojo N. S. reikalavimams tenkinti. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, darytina išvada, jog skolininkui yra mokamas kintamas darbo užmokestis. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ir laiko pagrįstu apelianto argumentą, jog kelios išskaitos buvo padarytos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir pervestos į antstolio Mindaugo Dabkaus depozitinę sąskaitą, kai jam pagal faktą priklausė didesnis už įprastą darbo užmokestis, kuris buvo pakankamas ne tik pirmosios eilės išieškotojų, bet ir trečiosios eilės išieškotojo reikalavimams tenkinti. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog antstolio Mindaugo Dabkaus 2014 m. birželio 11 d. ir 2015 m. kovo 3 d. patvarkymai nebuvo vykdomi dėl objektyvių, nuo skolininko darbdavės nepriklausančių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu, kad antstolis galėjo ir turėjo sužinoti šias priežastis, pasinaudojęs jam prieinamomis priemonėmis, ką jis, beje, padarė po to, kai pateikė teismui pareiškimą dėl baudos apeliantui skyrimo (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis pagal pareigas turi prieigą prie Antstolių informacinės sistemos, kurios duomenimis, ką patvirtina vykdomosios bylos medžiaga, be kitų reikšmingų aplinkybių, galima išsiaiškinti detalią informaciją, susijusią su konkretaus asmens atžvilgiu vykdomais išieškojimais.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) neveikimas, pasireiškęs nereagavimu į antstolio Mindaugo Dabkaus 2014 m. birželio 11 d. ir 2015 m. kovo 3 d. patvarkymus, nekliudė šiam antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą. Antstolio žinioje esantis vykdomasis dokumentas negalėjo būti vykdomas ne todėl, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) sukliudė tą daryti, o todėl, jog skolininko atžvilgiu yra vykdomi kiti – pirmesnės eilės – išieškojimai. Antstolis tiek jam prieinamomis priemonėmis, tiek kreipęsis į uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) galėjo išsiaiškinti šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra (nebuvo) pagrindo skirti apeliantui baudą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – atmeta antstolio pareiškimą dėl baudos apeliantui skyrimo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos V. M. skyrimo.