Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB sveikatos centro „Energetikas“ atstovui advokatui Deividui Poškai,

2015 m. spalio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. O. ir S. O. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB sveikatos centrui „Energetikas“ ir J. O. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 2D-4822(16.2) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai K. O. ir S. O. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 2D-4822(16.2) „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. raštą Nr. (8.6)-D3-0-402-516 „Dėl pasiūlymo“.

Pareiškėjai skunde (I t., b. l. 4-6) nurodo, kad jie 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių (toliau – ir Detalusis planas) pakeitimo, kadangi Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjų, kaip šioje teritorijoje turinčių privačią nuosavybę, teises. Palangos miesto savivaldybės administracija nusprendė neatsižvelgti į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus ir 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. (8.6)-D3-0-4O2-516 nurodė nesutikimo su pasiūlymais priežastis. Minėtą savivaldybės raštą pareiškėjai apskundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius), kuris 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundo netenkino.

Nurodo, jog pareiškėjas S. O. nuosavybės teise valdo pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 20Klž) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 23Klž), o pareiškėjas K. O. ir J. O. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 22Klž) ir pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 21Klž), esančius (duomenys neskelbtini). Minimas nekilnojamasis turtas stovi teritorijoje, kuriai įtakos turi rengiamas Detalusis planas, todėl mano, jog institucija privalėjo atsižvelgti į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus. Teigia, kad pareiškėjams nebuvo pateiktos motyvuotos priežastys, dėl kurių pareiškėjų pasiūlymai buvo netenkinti.

Nurodo, kad Detaliuoju planu yra didinamas esamas sklypas, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tai vykdoma nesant galimybių suformuoti atskirą sklypą. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, priskirdama 18 ha teritoriją, remiasi negaliojančiu 1976 metų Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu suteikti šį žemės sklypą Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikavimo valdybos gamybinės termofikacijos valdybos Klaipėdos VRE. Pažymi, kad nuo minėto sprendimo priėmimo šioje teritorijoje keitėsi ir nekilnojamo turto savininkai ir teritorijos paskirties poreikiai, kai kurie statiniai sunyko, atsirado nauji. Palangos miesto taryba 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtino Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, todėl vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotose teritorijose nustatyta tvarka neteko galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos, plėtojimo pobūdžio ir ribojimų.

Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, kad sprendimai parengti atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1503/2010, tačiau, pareiškėjų teigimu, nurodytoje administracinėje byloje buvo nagrinėjami šioje teritorijoje paveldėtos žemės grąžinimo klausimai ir ji niekaip nėra susijusi su rengiamu Detaliuoju planu.

Teigia, kad dėl naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 4 paskirties atsakovas nurodė nenagrinėjantis žemės sklypo naudojimo tvarkos, nors pareiškėjai to ir neprašė, o skundė Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriame nenurodyta, kodėl būtent numatytas toks žemės naudojimo būdas ir kaip jis gali būti užtikrintas. Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad sklypas yra suformuotas aikštynams eksploatuoti, o šalia esančios apleistos žaidimo aikštelės yra privati nuosavybė. Mano, kad įtraukus į formuojamą sklypą privačias žaidimų aikšteles, susidaro sąlygos teisminiams ginčams tarp valstybės ir aikštelių savininkų, turint tikslą tą teritoriją privatizuoti ir apsunkinti patekimą prie kultūros paveldo objektų gyventojams ir poilsiautojams.

Pareiškėjams taip pat nebuvo paaiškintos servitutų panaikino priežastys.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. O. ir pareiškėjo S. O. atstovė A. O. skundą prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėjas S. O. į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (II t., b. l. 52).

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime (I t., b. l. 45-48) nurodo su pareiškėjų skundu nesutinkantis.

Nurodo, kad Detalusis planas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusia iki 2013 m. gruodžio 31 d. Inspekcijos Klaipėdos skyrius išnagrinėjo pateiktą pareiškėjų skundą ir jiems 2015 m. balandžio 29 d. sprendime (rašte) Nr. 2D-4822(16.2) motyvuotai atsakė, nepažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų. Išnagrinėjus pareiškėjų skundą, nustatyta, kad planavimo organizatorius pareiškėjams pateikė motyvuotus atsakymus dėl sklypo didinimo, servitutų ir dėl sklypo Nr. 4 paskirties. Dėl sklypo didinimo pareiškėjams buvo atsakyta, kad teisės aktai nenumato maksimalaus formuojamo žemės sklypo dydžio. Dėl sklypo Nr. 4 paskirties nurodyta, kad planavimo organizatorius detaliai atsakė į pareiškėjų skunde dėstomus klausimus dėl formuojamo sklypo paskirties, nurodydamas naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 4 paskirtį – konservacinės paskirties žemės naudojimo būdą – kultūros paveldo objektų žemės sklypai, ir numatomą veiklą – aikštynams eksploatuoti. Teigia, jog Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja įstatymas, kitoms teisės aktų nuostatoms ar kitiems parengtiems bendriesiems ar specialiesiems planams, todėl mano, kad pareiškėjų skundo motyvai dėl sklypo Nr. 4 yra nepagrįsti. Pareiškėjams taip pat buvo atsakyta, jog atsisakyta kelio servituto, kadangi Detaliuoju planu suformuotas inžinerinės infrastruktūros sklypas, numatant privažiavimą ir priėjimą prie pareiškėjų skunde minimų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Atkreipia dėmesį, kad planavimo organizatorius pateiktų pasiūlymų patenkinti neprivalo, tačiau atmesdamas gautus pasiūlymus privalo pateikti atmetimo motyvus. Mano, kad planavimo organizatorius 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. (8.6)-D3-0-402-516 pareiškėjams į jų teikiamus pasiūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių atsakė motyvuotai, todėl Inspekcijos Klaipėdos skyrius nustatęs, kad planavimo organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais motyvuotai atsakė į pareiškėjų pasiūlymus, pateikė teisėtą ir pagrįstą atsakymą pareiškėjams.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 54).

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (I t., b. l. 43) nurodo su pareiškėjų skundu nesutinkantis, o visi išsamūs motyvai yra išdėstyti pareiškėjams siųstame 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. (8.6)-D3-0-402-516.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB sveikatos centro „Energetikas“ atstovas advokatas Deividas Poška teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centro „Energetikas“ atsiliepime (I t., b. l. 79-80) nurodo, kad pareiškėjų skunde išdėstyti motyvai dėl neleistino žemės sklypo didinimo yra nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato maksimalaus formuojamo žemės sklypo dydžio. Pareiškėjų skundo motyvai dėl sklypo Nr. 4 taip pat yra nepagrįsti, kadangi planavimo organizatorius pareiškėjams išsamiai nurodė Detaliojo plano sprendinius, neprieštaraujančius teisės aktams – nurodydamas naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 4 paskirtį – konservacinės paskirties žemės, žemės naudojimo būdą – kultūros paveldo objektų žemės sklypai, hT numatomą veiklą – aikštynams eksploatuoti. Kelio servituto buvo atsisakyta, kadangi Detaliuoju planu suformuotas inžinerinės infrastruktūros sklypas, numatant privažiavimą ir priėjimą prie pareiškėjų skunde minimų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų skunde dėstomi argumentai dėl neteisėtai naikinamo kelio servituto, tokiu būdu suvaržant nekilnojamojo turto savininkų teises patekti prie savo turto, yra nepagrįsti.

Akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriui pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, dėl kokių priežasčių jų pasiūlymai atmetami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. O. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 58).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui S. O., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. O. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (minėta, toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-4822(16.2) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. raštą Nr. (8.6)-D3-0-402-516 „Dėl pasiūlymo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-12777 nusprendė rengti teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detalųjį planą (minėta, toliau – ir Detalusis planas) (I t., b. l. 74). Planavimo tikslas – žemės sklypo formavimas prie nuosavybės teise valdomų statinių, suformuoto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje. Planavimo organizatorius – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Planavimo rengimą finansuoja – UAB SC „Energetikas“. Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T2-334 patvirtino teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją (I t., b. l. 126).

Pareiškėjai 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl Detaliojo plano sprendinių, nurodydami, kad: 1) suformuotas žemės sklypas neleistinai didinamas, neatsižvelgiant į esamus takus ir privažiavimus prie įregistruotų Nekilnojamojo turto registre pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) rengiamame Detaliajame plane yra numatomos nuolatiniam naudojimui suteiktos žemės sklypo ribos, nedetalizuojant, kas tuo žemės sklypu naudosis (ar tik Detaliojo plano organizatorius UAB SC „Energetikas“ ar ir tame sklype esančių pastatų savininkai ir kt.), be to, šiame sklype nuolatiniam naudojimui suteiktos žemės sklype yra ne tik kitiems savininkams priklausantys pastatai, bet ir Šventosios upės dalis; 3) neaiški naujai formuojamo 18763 kv. m. sklypo Nr. 4 paskirtis ir priklausomybė ateityje; 4) iki šiol buvusiame žemės sklype naikinami kelio servitutai; 5) projektuojamame žemės sklype numatomi privažiavimo keliai, kurie negalės būti nutiesti, kadangi ankstesne administracinio teismo nutartimi UAB SC „Energetikas“ iniciatyva yra uždrausta pajūrio juostoje atlikti kelio statybos darbus (I t., b. l. 14-15).

Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. vasario 11 d. raštu Nr. (8.6)-D3-O-4O2-516 nusprendė neatsižvelgti į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus (I t., b. l. 12-13). Minėtą savivaldybės raštą pareiškėjai apskundė Inspekcijos Klaipėdos skyriui, kuris 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2D-4822(16.2) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 8-9).

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje teigia, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 2D-4822(16.2) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XII-407) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Minėto įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

Minėta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-12777 nusprendė rengti teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detalųjį planą, t. y. dar iki įsigaliojant naujajai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai. Vadinasi, teritorijų planavimo teisinius santykius nustatantis teisinis reglamentavimas turi būti taikomas galiojęs iki naujos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2014 m. sausio 1 d.

Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio 1 dalis numato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas nurodytą teisės normą yra pažymėjęs, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (atsakovui) privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikytini esminiais ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (atsakovo) atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015, 2015 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-822/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009 m., psl. 426-427).

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. (8.6)-D3-0-402-516 išdėstyti argumentai (motyvai) į pareiškėjų 2015 m. sausio 15 d. pateiktus pasiūlymus. Pateikti paaiškinimai dėl sklypo didinimo, sklypo Nr. 4 paskirties, servitutų ir privažiavimo. Atsakyme dėl sklypo didinimo pažymėta, kad plane nurodyta nuolatiniam naudojimui suteikto žemės sklypo riba – tai teritorijos (18 ha) skirtos nuolatiniam naudojimui poilsio stovyklai UAB SC „Energetikas“ riba yra atraminis atskaitos taškas, formuojant sklypus. Nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniais planavimo organizatorius nenustato, kas ir kokiomis dalimis naudos suformuotą sklypą ir tai gali būti sprendžiama rengiant sklypo naudojimo tvarką ar kt., o Detaliojo plano sprendiniai parengti atsižvelgiant į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nuostatas ir kt. Atsakyme dėl sklypo Nr. 4 paaiškinta, kad sklypas suformuotas aikštynams eksploatuoti, nurodyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatyta pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų nuostatas – konservacinės paskirties žemė; žemės naudojimo būdas – kultūros paveldo objektų žemės sklypai; <...> žemės sklypo plotas – 1,6739 ha ir kt. Atsakant dėl servitutų ir privažiavimo paaiškinta, kad plane suformuotas infrastruktūros sklypas užtikrina privažiavimo ir priėjimo būtinybę, be to, akcentuota, kad Detaliojo plano sprendiniai tolimesniam servitutų klausimo išsprendimui teisės aktų nustatyta tvarka įtakos neturi.

Inspekcijos Klaipėdos skyrius, įvertinęs Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. raštą Nr. (8.6)-D3-0-402-516, nusprendė, kad jis teisėtas ir pagrįstas, kadangi planavimo organizatoriaus (Palangos miesto savivaldybės administracija) atsakė išsamiai ir motyvuotai į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus. Vertindamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. rašto Nr. (8.6)D3-0-402-516 teisėtumą ir pagrįstumą, Inspekcijos Klaipėdos skyrius skundžiamame sprendime nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja žemė sklypo dydžio, išskyrus formuojamus žemės sklypus, skirtus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai; dėl sklypo Nr. 4 nurodė, kad planavimo organizatorius detaliai atsakė dėl naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 4 paskirties, būdo ir numatomos veiklos, pažymėjo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius nenagrinėja formuojamo žemės sklypo naudojimo tvarkos; dėl servitutų ir privažiavimo, nurodė, kad planavimo organizatorius atsakė išsamiai ir motyvuotai, atsakyme nurodydamas, kad plane suformavo infrastruktūros sklypą užtikrinti privažiavimo ir priėjimo būtinybę. Atsakovas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad planavimo organizatorius pateiktų pasiūlymų patenkinti neprivalo, tačiau atmesdamas gautus pasiūlymus, privalo pateikti atmetimo motyvus. Pareiškėjai informuoti, kad pateikus Detalųjį planą tikrinti Inspekcijos Klaipėdos skyriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, bus patikrintas dokumento atitikimas jo sudėties reikalavimams, sprendinių atitikimas planavimo sąlygoms, plano rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų ir sprendinių atitikimas Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Įvertinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. rašto Nr. (8.6)-D3-0-402-516 bei Inspekcijos Klaipėdos skyrius skundžiamo sprendimo turinius, sprendžiama, kad juose pareiškėjams buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į jų pateiktus pasiūlymus, nurodyta dėl kokių priežasčių jų pasiūlymai atmetami. Todėl šiuo aspektu teismas pažymi, kad šie atsakymai atitinka aukščiau nurodytą Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl būtinumo motyvuotai atsakyti apie pasiūlymų atmetimo priežastis. Pareiškėjai skundu į Inspekcijos Klaipėdos skyrių kreipėsi 2015 m. kovo 2 d., o Inspekcijos Klaipėdos skyrius pareiškėjų skundą išnagrinėjo 2015 m. balandžio 9 d., t. y. vėliau negu per 20 darbo dienų. Aplinkybė, jog pareiškėjams atsakymas buvo pateiktas vėliau negu per 20 darbo dienų, nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeista procedūra (taisyklės), turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjai procedūros pažeidimu skundo neargumentavo.

Kaip minėta aukščiau, Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyti pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio. Tačiau tokius pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu nurodyti pasiūlymai yra būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigoje. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2015).

Nagrinėjamoje byloje, visų pirma, reikia įvertinti, ar pareiškėjų pateikti pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento yra susiję su pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų apsauga bei gynimu.

Pareiškėjai Inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktame skunde dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. rašto Nr. (8.6)-D3-0-402-516 panaikinimo bei teismui pateiktame skunde ginčija Detaliuoju planu formuojamo žemės sklypo didinimą, naujo sklypo Nr. 4 paskirtį bei kelio servitutų panaikinimą. Mano, kad žemės sklypo didinimas, sklypo Nr. 4 paskirtis ir kelio servitutų naikinimas prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas S. O. nuosavybės teise valdo pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 20K1ž) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 23Klž), o pareiškėjas K. O. ir J. O. nuosavybės teise valdo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 22Klž) ir pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 21Klž), esančius (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 26-30). Iš Detaliojo plano koncepcijos matyti, jog teritorija, kuriai yra rengiamas Detalusis planas, ribojasi su Kuršių tako gatve. (duomenys neskelbtini), poilsio namelių savininkai ir svečiai naudojasi keliu privažiavimu, kuris yra įrengtas privažiavimui ir priėjimui prie sveikatos centro pastatų (I t., b. l. 127).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams priklauso poilsio pastatai, esantys greta teritorijos, kuriai yra rengiamas Detalusis planas, teismas sprendžia, jog pareiškėjai turi įstatymų nustatytas teises ir saugomus interesus tik tuo aspektu, kiek tai liečia privažiavimo klausimą prie pareiškėjams priklausančių poilsio pastatų, todėl teismas pasisakys tik šiuo klausimu. Detaliuoju planu žemės sklypo didinimo ir jo paskirties klausimai nedaro tiesioginio poveikio pareiškėjų teisėms (įstatymų saugomiems interesams) bei pareigoms, todėl teismas šių klausimų neanalizuoja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje pateikta servituto definicija, pagal kurią, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). CK 4.130 straipsnyje numatytai servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas. CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. CK 4.130 straipsnio 2 dalis numato, kad servitutas gali pasibaigti tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus. CK 4.130 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl servituto pabaigos į viešą registrą gali kreiptis tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto savininkas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog detalusis planas pats savaime negali panaikinti servitutus. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas žemės servitutų poreikis, tačiau patys servitutai nustatomi ne tiesiogiai teritorijų planavimo dokumentais, o atskirais administraciniais aktais, kurių tiek priėmimo, tiek panaikinimo procedūra ir pagrindai yra reglamentuoti viešosios teisės normomis, privalomomis viešojo administravimo institucijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012). Nesant įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie suteiktų teisę viešojo administravimo institucijai panaikinti įregistruotus servitutus, todėl tokie servitutai negalėtų būti panaikinami. Akcentuotina, jog iš esmės minėtus motyvus buvo nurodžiusi ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. (8.6)-D3-0-402-516, atsakydama į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus.

Bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog rengiamu Detaliuoju planu nėra numatytas kelio servitutas, kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 13,6-1779, tačiau Detaliuoju planu yra suformuotas inžinerinės infrastruktūros sklypas Nr. 6, numatantis privažiavimą ir priėjimą prie pareiškėjų nuosavybės teisių valdomų poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 16, 126-139). Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Detaliajame plane kelio servituto nenumatymas nesuvaržo pareiškėjų teisių, kadangi Detaliuoju planu numatoma privažiavimo ir priėjimo prie pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto galimybė, be to, viešojo administravimo subjektas panaikinti servitutą galės iš esmės tik tuo atveju, jei bus užtikrintas viešpataujančiojo daikto tinkamas naudojimas (išnykus servituto būtinumui) (CK 4.130 straipsnio 1 dalis).

Darytina išvada, jog rengiamu Detaliuoju planu nėra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir įstatymais saugomi interesai.

Dėl Detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams

Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844, nustato teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo, atliekamo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančioje institucijoje (toliau – Priežiūros institucija), tvarką. Aprašo 2 ir 7 punktuose nustatyta, kad Priežiūros institucija patikrina ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir ar sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Aprašo 7.7 punkte numatyta, kad dokumento tikrinimo metu patikrinama, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Aprašo nuostatos suponuoja tai, kad pareiškėjų pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai, Detaliojo plano sprendinių, derinimo procedūrų ir kt. atitikimas Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams bus patikrintas ir įvertintas Inspekcijos Klaipėdos skyriuje Detaliojo plano derinimo ir tikrinimo stadijoje. Šią aplinkybę atsakovas nurodė ir skundžiamame sprendime.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad rengiamu Detaliuoju planu nėra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir įstatymais saugomi interesai bei nustačius, kad planavimo organizatorius (Palangos miesto savivaldybės administracija) į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus atsakė išsamiai ir motyvuotai, o atsakovas skundžiamame sprendime (rašte) aiškiai išdėstė pareiškėjų skundo netenkinimo motyvus (argumentus), todėl nėra pagrindo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimą (raštą) pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 2D-4822(16.2) atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų K. O. ir S. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.