Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Pranaitienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Biržų mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nevedęs, gyvenantis Biržuose (duomenys neskelbtini), teistas – 2010-02-17 Biržų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. (7 veikos); BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; BK 92 str. 1 d., 2 d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 7 val. bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 2 d., 153 str.;

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Biržų rajone, Papilio kaime, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. Biržų rajone, (duomenys neskelbtini), pagrindinio – profesinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 2 d., 153 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. ir A. P. 2009 m. birželio mėnesį, nenustatytą dieną, apie 20 val. Biržų rajone, Papilio miestelyje, Papilio pagrindinės mokyklos teritorijoje, lauko tualete, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininku grupėje, sugriebdami rankomis mažamečiui A. B., gim. 1997-02-12, už marškinėlių ir įtemdami į tualetą, A. P. suduodant ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu A. B. į nugarą, tris kartus spiriant į šonus, nugarą, Ž. K. spiriant du kartus A. B. į sėdmenis ir priverčiant A. B. daryti pritupimus nemažiau 40 kartų, grasindami smurtu privertė mažametį A. B. nusirengti nuogai ir vertė atlikti seksualinius veiksmus su savimi – vertė jį masturbuotis, tuo mažamečiui A. B. sukėlė fizinį skausmą bei atliko mažamečio asmens - A. B. tvirkinimo veiksmus.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis Ž. K. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, atvažiavo į Papilį, pas A. P. (A. P. seserį), su kuria tuo metu draugavo. Kartu su A. P. išgėrė „pūslę“ sidro. Paskui kieme, netoli mokyklos stadiono, pamatė A. B., kurio iki to nepažinojo. Kartu su A. P. priėjo prie jo. A. P. pasakė, kad A. P. skolinga pinigų A. B.. Jis (Ž. K.) sugriebė A. B. už kairės rankos ir nusivedė į mokyklos teritorijoje esantį lauko tualetą. A. B. negrasino, tačiau jis sakė, kad nenori eiti, tačiau vis vien ėjo. Įėję į lauko tualetą, jis (Ž. K.) pradėjo klausinėti A. B. už ką jam skolinga A. P.. Tada A. B. pradėjo tvirtinti, kad A. P. jam neskolinga. A. B. norėjo eiti namo, tačiau A. P. jo neišleido. A. P. liepė jam (Ž. K.) suduoti A. B. į šoną bei spardyti jį. Tada jis sudavė A. B. 3 smūgius kumščiu į šoną ar nugarą, ir 1-2 kartus įspyrė jam į sėdmenis. A. P. liepė padaryti A. B. 20 pritupimų, A. B. darė. A. B. skundėsi, kad nebegali daugiau daryti pritupimų, nes skauda kojos, prašė paleisti jį namo. A. P. spyrė A. B. 3 kartus į sėdmenis, sudavė 2 smūgius A. B. į šoną. Jis (Ž. K.) liepė A. B. nusirengti, A. P. pritarė jam ir liepė taip pat A. B. nusirengti. A. B. nusirengė nuogai. A. P. išsitraukė mobilųjį telefoną ir pasakė, kad filmuos, o jam (Ž. K.) liepė sakyti, ką A. B. turi daryti. A. P. liepė, kad jis sakytu A. B., kad jis nuogas suktųsi prieš kamera, kištu pirštą į užpakalį, liestu savo lytinius organus. Jis (Ž. K.) vykdė A. P. paliepimus, t.y. liepė tam tikrus veiksmus atlikti A. B., o A. B. vykdė jo (Ž. K.) paliepimus – sukosi nuogas prieš kamerą, kišo pirštą į užpakalį, masturbavosi. A. P. griežtu tonu liepė A. B. klausyti Ž. K., nes jis (Ž. K.) yra „silpnų nervų“, bei liepė su marškinėliais trintis lytinius organus, A. B. taip ir darė. A. P. visa tai filmavo mobiliuoju telefonu. Po to, A. B. apsirengė ir A. P. pasakė jam, kad dabar jam (A. B.) teks muštis su juo. A. B. nenorėjo muštis, pradėjo verkti. A. P. spyrė A. B. į pilvą ir šis pergriuvo. Tada leido A. B. eiti namo. Vėliau nuėjo į stadioną ir A. P. stadione rodė kažkokiems draugams tai ką nufilmavo mobiliuoju telefonu. Taip pasielgė su A. B., nes buvo išgėrę ir norėjo pasityčioti iš A. B.. Jei būtų negėręs, to nebūtų įvykę.

Kaltinamasis A. P. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, pas jo seserį į Papilį atvažiavo sesers draugas Ž. K.. Kartu su Ž. K. išgėrė „pūslę“ sidro. Sesuo A. P. minėjo, kad A. B. skolinga 20 litų. Vėliau su Ž. K. nutarė nueiti į mokyklos stadioną pažaisti futbolą. Beeinant pamatė A. B., pasakė Ž. K., kad tai tas vaikas, apie kurį pasakojo sesuo. Ž. K. liepė A. B. pakviesti pakalbėti apie sesers skolą. A. B. Ž. K. pasakė, kad jis užmirštų apie skolą. Liepė A. B. eiti į lauko tualetą, kuris buvo prie mokyklos stadiono. A. B. nevedė, už rankų nelaikė, negrasino, jis ėjo pats. Lauko tualete Ž. K. liepė A. B. daryti pritupimus, grasino, kad jei nedarys - įspirs. A. B. padarė apie 20 pritupimų, sakė, kad skauda kojas ir daugiau nebegali daryti. Ž. K. įspyrė A. B. 2 kartus į sėdmenis. Jis nieko neliepė Ž. K. daryti A. B. atžvilgiu, Ž. K. visus veiksmus darė savarankiškai. Ž. K. liepė A. B. nusirengti. A. B. nusirengė ir Ž. K. griežtu tonu liepė jam „smaukyti“ savo lytinį organą, jei to nedarys – gaus su plyta per galvą arba sukiš galvą į tualetą. Jis (A. P.) liepė A. B. klausyti Ž. K., nes šis yra “silpnų nervų”. Ž. K. liepė jam (A. P.) paduoti mobilų telefoną. Jis (A. P.) padavė telefoną Ž. K. ir Ž. K. įjungė filmavimo rėžimą ir grąžino jam telefoną bei liepė filmuoti. A. B. neverkė, prašė jį paleisti namo. A. B. masturbavosi gal 1-1,5 minutės. Ž. K. liepė A. B. įsikišti pirštą į užpakalį ir suktis ratu. Vėliau Ž. K. liepė A. B. marškinėliais trintis lytinius organus. A. B. apsirengus, Ž. K. liepė jam muštis su juo (A. P.). Ž. K. liepė A. B. pulti ant jo (A. P.), bet A. B. nepuolė. Tada jis (A. P.) A. B. tris kartus trenkė kumščiu į petį bei šoną bei du kartus įspyrė į šoną. Po to A. B. leido eiti namo. Su Ž. K. nuėjo į stadioną ir ten G. L., D. Š., L. K. bei kitiems buvusiems stadione parodė tai, ką nufilmavo mobiliuoju telefonu, kažkam persiuntė šį įrašą į kitą mobilųjį telefoną. Taip pasielgė nes buvo girti, norėjo pasityčioti iš A. B..

2009-09-03 A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad A. P. parodė vietas Papilio miestelyje – lauko tualetą, į kurį su Ž. K. atvedė A. B.; vietą tualete, kur spardė A. B.; vietą tualete, kur Ž. K. spardė A. B.; vietą tualete, kur A. B. darė pritupimus; vietą tualete, kur A. B. nusirengė ir masturbavosi, vietą kur A. B. pasidėjo rūbus; vietą kur įvykio metu stovėjo jis ir Ž. K. (b.l. 60-66).;

2009-09-03 Ž. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad Ž. K. parodė vietas Papilio miestelyje – lauko tualetą, į kurį su A. P. atvedė A. B.; vietą tualete, kur spardė A. B.; vietą tualete, kur A. P. spardė A. B.; vietą tualete, kur A. B. darė pritupimus; vietą tualete, kur A. B. nusirengė ir masturbavosi, vietą kur A. B. pasidėjo rūbus; vietą kur įvykio metu stovėjo jis ir A. P. (b.l. 88-94).;

2009-09-03 akistatos tarp A. P. ir Ž. K. protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos metu Ž. K. patvirtino, kad nusirengti, masturbuotis kištis pirštą į užpakalį, A. B. liepė jis. Akistatos metu Ž. K. patvirtino, kad jis įvykio metu spyrė A. B. 2 kartus į sėdmenis. A. P. patvirtino, kad jis spyrė A. B. tris kartus į šoną bei nugarą (b.l. 47-48).;

Iš 2009-08-19 nukentėjusiojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. B. parodė vietas esančias Papilio miestelyje – vietą, kurioje (nuo kurios) A. P. ir Ž. K. jį nutempė į lauko tualetą; laiko tualetą, kuriame A. P. ir Ž. K. vertė jį nusirengti ir masturbuotis; vietą tualeto viduje, kur jis nusirengė ir masturbavosi; vietą kur buvo pasidėjęs rūbus (b.l. 10-15).;

Liudytoja nukentėjusiojo A. B. atstovė pagal įstatymą B. B. parodė, kad apie šį įvykį sužinojo iš mažiausio sūnaus T., praėjus beveik mėnesiui po šio įvykio. Sūnus pasakė, kad matė pas D. Š. įrašą apie A., kur A. negražiai elgiasi, tačiau gėdijosi pasakyti ką konkrečiai A. darė. Tada ji pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir atvykus specialistei, A. specialistei ir jai papasakojo, kad A. ir Ž. mušė jį, liepė jam masturbuotis, nes kitaip gaus su plyta per galvą arba sukiš galvą į klozetą. Po šio sūnaus pasakojimo, prisiminė tą dieną kai tai įvyko – tą dieną sūnus A. grįžo į namus stipriai pasikeitęs, išbalęs, nugara buvo raudona. Nuo to laiko A. bijo žmonių, pasidarė uždaras. A. B. dar iki įvykio buvo nustatytas emocijų sutrikimas. Vaikas patyrė didelę žalą, neigiamus išgyvenimus.;

Liudytojas T. B. parodė kad 2009 m. vasarą buvo pas D. Š. ir D. Š. parodė įrašą kur buvo nufilmuotas jo (T. B.) brolis A. Brolis buvo nufilmuotas tualete, be drabužių. Girdėjosi ir kitų žmonių balsai. Grįžęs namo apie šį įrašą papasakojo mamai. A. P. ir Ž. K. nepažįsta.;

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2009 m. vasarą, tikslios datos nepamena, žaidė futbolą stadione. Atėjo A. P. ir Ž. K. ir per mobilų telefoną parodė filmuotą medžiagą. Ten buvo nufilmuota kaip A. B. masturbavosi mokyklos lauko tualete, girdėjosi Ž. K. balsas, liepiantis jam tai daryti. A. B. buvo visiškai nuogas. Be A. B., ten buvo nufilmuotas ir Ž. K.. Įraše A. B. buvo išsigandęs, klausė ar jo nemuš. Ž. K. liepė A. B. trintis savo marškinėlius tarp kojų. Įrašas buvo gal kokių 2 minučių trukmės. Tą įrašą jam (D. Š.) A. P. persiuntė į mobilų telefoną. Vėliau tą išrašą jis ištrynė.;

Liudytojas L. K. parodė, kad 2009 m. vasarą A. P. su draugu į stadioną atnešė ir ten buvusiems parodė telefonu filmuotą medžiagą, kurioje A. B. visiškai nuogas masturbuojasi mokyklos lauko tualete. Viso įrašo nežiūrėjo, nes jam buvo neįdomu. Įrašą žiurėjo labai trumpai – keletą sekundžių, kitų nufilmuotų asmenų nematė. Įrodymų tikrinimas

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti kitus bylos įrodymus posėdyje pagarsinti nukentėjusiojo A. B. parodymai duoti 2009-08-13 bei 2009-08-19 ikiteisminio tyrimo tyrėjui. A. B. nurodė, kad 2009 m. birželio mėnesį apie 20 val. jam būnant Papilio mokyklos stadione, prie jo priėjo A. P. ir vaikinas, kurio nepažinojo. Kaip vėliau sužinojo, to vaikino vardas buvo Ž.. A. P. pakvietė jį (A. B.) pakalbėti. Visi nuėjo prie mokyklos lauko tualeto. Einant Ž. pasakė, kad jis (A. B.) nebandytų prašyti A. P. grąžinti skolą. Nuėjus prie tualeto, A. P. ir Ž. sugriebė jam už marškinėlių ir įtempė į lauko tualetą. Ten A. P. kumščiu jam sudavė į nugarą, nemažiau penkių kartų, bei koja spyrė į nugarą. Ž. taip pat spyrė koja į nugarą. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo. A. P. liepė jam mautis kelnes. Jis atsisakė tai padaryti. Ž. griežtai šaukdamas liepė jam rengtis. Bijojo, kad nesumuštų, todėl nusirengė. Ž. liepė jam smaukyti savo lytinį organą, o A. P. liepė filmuoti. Ž. pagrasino, kad trenks su plyta, jei to nedarys. Bijojo, todėl darė, ką jie liepė. Viso atsmaukė ir užsmaukė lytini organą apie 20 kartų. A. P. tyčiojosi iš jo, sakydamas „durniau smaukyk“ ir filmavo, Ž. sakė, kad įdės įrašą į Internetą (b.l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija

BPK 255 straipsnyje, kuriame reglamentuotos nagrinėjimo teisme ribos nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

Kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas pagal BK 140 str. 2 d., 153 str., todėl teismas bylą nagrinėja šio kaltinimo ribose, laikydamasis BPK 255 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus padarė kankindamas nukentėjusį asmenį.

Kaltinamieji pripažino, kad prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą – mušė kumščiais, spardė kojomis, vertė daryti pritupimus. Kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas, patvirtino ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, kuri tą dieną matė pas nukentėjusįjį raudoną nugarą, apie smurto veiksmus sužinojo iš paties nukentėjusiojo. Smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį patvirtino ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai - kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, akistatos atliktos tarp kaltinamųjų protokolas. Įrodymams patikrinti buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui, ir papildomai patvirtino teisme ištirtus įrodymus. Nors byloje nukentėjusiajam nėra nustatytas sužalojimo sunkumas, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmai – smūgių sudavimas, spardymas, sukėlė mažamečiui fizinį skausmą. Kaltinamųjų parodymai dėl smurto naudojimo apimtis ir pobūdžio nežymiai skiriasi, todėl teismas remiasi kaltinamųjų parodymais tiek kiek jie atitinka (neprieštarauja) kitus byloje esančius įrodymus. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu patikrintus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems inkriminuota veika pagal BK 140 str. 2 d. pilnai pasitvirtino, kvalifikuota teisingai ir yra visiškai įrodyta aptartais įrodymais.

Pagal BK 153 str. atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Šio nusikaltimo objektas – vaiko seksualinis neliečiamumas, kuris suvokiamas, kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Tvirkinimo motyvai – nėra būtinas šio nusikaltimo požymis

, nusikaltimas laikomas baigtu nuo seksualinio pobūdžio veiksmų pradžios (formalioji sudėtis). Fizinis tvirkinimas gali pasireikšti ir vaiko lenkimu ar vertimu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus su savimi.

Byloje ištirtais ir patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji bendrais veiksmais, t.y. abu, grasindami fiziniu smurtu, liepė nukentėjusiajam A. B. nusirengti ir masturbuotis. Šie veiksmai buvo padaryti prieš tai panaudojus bei grasinant toliau naudoti fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį. Nors kaltinamieji nurodė, kad šiuos veiksmus atliko tik norėdami pasityčioti iš nukentėjusiojo, tai neturi jokios reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Kaltinamieji, versdami nukentėjusįjį atlikti seksualinius veiksmus su savimi, veikė tiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad daro seksualinį poveikį vaikui, ir norėjo taip elgtis. Padarytą veiką, be kaltinamųjų parodymų patvirtino ir kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti bei patikrinti įrodymai – kaltinamųjų bei nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kurių matyti, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai dėl veiksmų atlikimo vietos, atskirų įvykio detalių, visiškai sutapo; akistatos atliktos tarp kaltinamųjų protokolas, liudytojų T. B., D. Š., L. K. apklausos teismo posėdyje, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apklausa. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu patikrintus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems inkriminuota veika pagal BK 153 str. taip pat pilnai pasitvirtino, kvalifikuota teisingai ir yra visiškai įrodyta aptartais įrodymais.

Nors kaltinamieji teisme nenurodė, kad žinojo jog nukentėjusysis yra mažametis, tačiau teismas šiuo atveju pripažįsta, kad kaltinamieji pagal bylos aplinkybes, ypač pagal nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. A. P. nukentėjusįjį pažinojo, nes gyveno tame pačiame kaime. Nukentėjusysis pagal savo sudėjimą bei kūno konstituciją yra labai smulkus, nedidelio ūgio, net lyginant jį su bendraamžiais. Visa tai rodo, kad kaltinamieji turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra mažametis.

Kadangi veikos padarytos toje pačioje vietoje ir iš esmės tuo pačiu laiku, fiziškai smurtaujama prieš nukentėjusįjį buvo tiek prieš tvirkinamuosius veiksmus, tiek po jų, veikos betarpiškai susijusios (smurto naudojimas palengvino kitos veikos – mažamečio tvirkinimo įvykdymą, fizinis smurtas palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą), konstatuotina, kad kaltinamieji viena veika padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios yra skirtinguose BK straipsniuose, t.y. tarp kaltinamųjų padarytų veikų yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Skirdamas bausmę Ž. K. ir A. P. teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes ir kitas aplinkybes.

Kaltinamieji padarė du nesunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės, baigtos, smurtinės, padarytos prieš mažametį. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pastarąja sunkinančią aplinkybę teismas konstatuoja atsižvelgęs į kaltinamųjų parodymus apie tai, kad prieš padarydami nusikalstamas veikas, jie vartojo alkoholinius gėrimus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (abu kaltinamieji patvirtino, kad jei nebūtų buvę girti, taip būtų nepasielgę).

Ž. K. šias veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl skiriant jam bausmę, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus ypatumus. Ž. K. ankščiau teistas vieną kartą už savanaudiškus nusikaltimus, tačiau veikas už kuris jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, jis padarė iki pirmojo nuosprendžio priėmimo, t.y. būdamas neteistas, bei iki nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, padarymo. Ž. K. 2009-03-18 Biržų rajono apylinkės prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu (b.l. 101). Administracine tvarka metų bėgyje Ž. K. baustas pagal ATPK 50 str. (b.l. 99). Ž. K. auga su motina, tėvai išsiskyrė, kai Ž. K. buvo 6 metai (b.l. 35), šeima nėra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą (b.l. 106).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant Ž. K. BK 140 str. 2 d. bei 153 str. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, artimas jų vidurkiui. Kadangi padarytos veikos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu, taikant bausmių apėmimą. Paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Teismas taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam Ž. K. ankstesniu nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas, o veikas, už kurias jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, jis padarė ankščiau nei buvo priimtas ankstesnis nuosprendis, taip pat į tai, kad Ž. K. nusikalstamą veikas padarė būdamas nepilnametis, būdamas neteistas, kaip pats nurodo – verčiasi atsitiktiniais darbais, kritiškai vertina savo elgesį, iš esmės pripažino savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, ketina atlyginti žalą, konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bei nuteistojo resocializacija bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Siekiant optimaliai įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamajam Ž. K. skirtina auklėjamojo pobūdžio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose bei uždrausti jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 87 str.).

A. P. ankščiau neteistas, tačiau baustas ATPK tvarka (2 kartus už ATPK 50 str. pažeidimo padarymą, 2 kartus už ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 4 d.), turi 3 galiojančias nuobaudas (b.l. 71-72), augo socialinės rizikos šeimoje, dėl jo elgesio Papilio seniūnija nusiskundimų neturi (b.l. 76).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. P. BK 140 str. 2 d. bei 153 str. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, artimas jų vidurkiui. Kadangi padarytos veikos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu, taikant bausmių apėmimą. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas A. P. išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2010-04-24 iki 2010-06-11 (BK 66 str.).

Teismas, įvertinęs tai, kad A. P. padarė nusikalstamas veikas būdamas jauno amžiaus, neteistas, nusikaltimus vertina kritiškai, ketina atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą, konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltininko teigiamus socialinius ryšius).

Siekiant optimaliai įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.) Civilinis ieškinys ir kiti bylos klausimai

Nukentėjusiojo A. B. atstovė pagal įstatymą byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 5000 Lt sumai. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Šiuo atveju pažymėtina, kad Ž. K. ir A. P. padarė tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriais netik sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, bet ir pažeidė mažamečio nukentėjusiojo seksualinę neliečiamybę. Konstatuotina, kad tokie kaltinamųjų veiksmai, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali ateityje pakenkti nukentėjusiojo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Nukentėjusysis buvo mušamas, suduodant jam smūgius rankomis ir kojomis, verčiamas viešoje vietoje atlikti seksualinius veiksmus su savimi, verčiamas daryti fizinius pratimus. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.

Šioje byloje nukentėjusysis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Nepilnamečių vaikų turtą tėvai tvarko uzufrukto teise, kuri negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš šio turto negali būti išieškoma (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalies normą tėvams draudžiama naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti išimtinai vaikų interesams. Pagal šių teisės normų prasmę neturtinė žala priteisiama ne atstovams pagal įstatymą, o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į tai, neturtinė žala priteistina tiesiogiai nukentėjusiajam A. B., o atstovui pagal įstatymą paliekama teisė šias lėšas tvarkyti vaiko interesais. Žala iš kaltinamųjų priteistina solidariai.

Proceso išlaidų byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Ž. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas keičiama į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. A. P. paleistinas iš suėmimo teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 153 str. ir nubausti :

- pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

- pagal BK 153 str. – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu bei paskirti Ž. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams .

Pagal BK 63 str. 1 d., 9 d. iš dalies šią bausmė sudedant su 2010-02-17 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir Ž. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkeriems) mėnesiams.

Įskaityti Ž. K. į bausmės laiką bausmę iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį – 79 (septyniasdešimt devynias) laisvės atėmimo dienas.

Taikyti BK 92 str. 1 d., 2 d. – atidėti Ž. K. paskirtos bausmės vykdymą 3 metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val. bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 153 str. ir nubausti :

- pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

- pagal BK 153 str. – laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu bei paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams .

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti A. P. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010-04-24 iki 2010-06-11.

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 71 str. – atidėti A. P. paskirtos bausmės vykdymą 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustatyti įmokos sumokėjimo terminą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigoti A. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti solidariai iš Ž. K. ir A. P. nuketėjusiajam A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti A. B. atstovę pagal įstatymą B. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. A. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti į kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. A. P. iš suėmimo nedelsiant paleisti teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.