Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda, bei pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; šios bausmės vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė bausmė – 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėn.; taip pat A. J. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė –3864,68 Eur vertės turto konfiskavimas, kaip uždrausta veika įgyto rezultato.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012-04-12 iki 2013 m. vasario mėn., R.rajone, būdamas valstybės tarnautoju – mero sprendimu paskirtas R. rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir vykdydamas šias pareigas nuo 2011-04-07, pagal pareigas atsakydamas už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruodamas savivaldybės turtą, savo naudai priėmė 13 344 Lt (3 864,68 Eur) vertės kyšį paslaugomis ir medžiagomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. B., kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei suklastojo ir realizavo suklastotus tikrus dokumentus:

jis laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. sausio mėn., E. B. nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus gręžinio įrengimo darbus A. J. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. x) ir savivaldybei už bendrovei suteiktas paslaugas atsiskaitant laiku pagal 2012 m. balandžio 12 d. sutartį, direktoriui E. B. susitarus su UAB „V.g.“ direktoriumi E. P. ir šios įmonės darbuotojams pateikus dokumentus apie gręžinio įrengimą, jis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-02-01, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengto gręžinio adresu (duomenys neskeltini) (kadastro Nr. x) užsakovu, bet nepasirašydamas jokios darbų atlikimo sutarties dėl gręžinio įrengimo, žinodamas, kad realiai pinigus už gręžinio įrengimo suteiktas paslaugas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. B. ir pati bendrovė už savo lėšas įrengė minėtą gręžinį, jis kaip fizinis asmuo suklastojo dokumentus pasirašydamas:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose (įmonės kodas x, adresas (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitose - faktūrose: VG 2013-01-07 Nr. 1297 (968 Lt sumai), 2013-01-31 Nr. 1304 (1890 Lt sumai) bei pasirašė kasos pajamų orderiuose: VGK 2013-01-07 Nr. 536 (968 Lt sumai), 2013-01-31 Nr. 539 (1890 Lt sumai) UAB „V.g.“ (įmonės kodas x, adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus E. P. išrašytuose dokumentuose : PVM sąskaitoje - faktūroje VIL 2013-01-15 Nr. 001473 (7986 Lt sumai) bei kasos pajamų orderyje – GEO 2013-01-15 Nr. 001517 (7986 Lt), kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis – neteisingai nurodė save kaip pinigų mokėtoją, suklastotus duomenis jis patvirtino savo parašu ir pateikė E. B., kuris po to įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „V.g.“ į savo buhalterinę apskaitą, tokiu būdu realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, realiai nesumokėjus už jam suteiktas 10844 litų vertės paslaugas ir 2500 litų vertės įrengimo medžiagas.

Taip tokiu būdu, suklastojus oficialius bendrovių apskaitos dokumentus, tiesiogiai priėmė iš R. rajono savivaldybės viešojo pirkimo konkursą laimėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus atstovavusio direktoriaus E. B. 13344 litų (3864,68 EUR) vertės kyšį paslaugomis ir darbais už įrengtą vandens gręžinį jo sodyboje.

Skunde be kita ko pažymima, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų nenaudojamų gręžinių likvidavimo darbų nusiskundimų nebuvo gauta, su ja pilnai atsiskaityta be jokių išskirtinių sąlygų pagal bendrovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Nuteistojo teigimu, nei R. rajono savivaldybės administracija, nei jis pats jokios įtakos atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus neturėjo, nes tai buvo europiniai projektai ir juos finansavo atitinkamai Aplinkos ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 225 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., ginčija savo kaltę bei įrodymų vertinimą, teigia apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei esminius procesinius pažeidimus, apelianto manymu, rodančius skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą bei sąlygojančius išteisinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo sprendime pateiktą įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir atlikęs gana paviršutinišką byloje surinktų įrodymų analizę ir juose egzistuojančių nesutapimų vertinimą, esminę išvadą padarė teisingą – pagrįstai ir teisėtai apeliantą A. J. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu, apeliantas skunde tvirtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies analizė neleidžia suprasti, kada ir kur jis padarė nusikalstamas veikas ir, ar jis yra nuteistas už suklastoto dokumento realizavimą, be to, tai rodo nuosprendžio neatitikimą BPK reikalavimams ir esminio BPK pažeidimo padarymą. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai vertintini, kaip deklaratyvūs. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme turėjo gynėją ir kartu su ja aktyviai įgyvendino savo procesines teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. ir jo gynėjai buvo suteikta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau susipažinę tiek su ja, tiek su kaltinamuoju aktu, pastabų dėl atlikto tyrimo nepareiškė. Posėdžio protokolo turinys taip pat patvirtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. J. išsakė savo poziciją, kad prokuroro pateiktas kaltinimas jam yra suprantamas. Be to, kaip matyti, viso proceso metu jis kartu su savo gynėja aktyviai įgyvendino jam įstatymo garantuojamas teises, gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų, kas taip pat patvirtina tai, jog kaltinimas jam buvo pakankamai aiškus ir suprantamas. Pagaliau nagrinėjamo apeliacinio skundo turinys taipogi liudija, kad A. J. kaltinimo esmę suprato. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atlikus nuosprendyje suformuluoto kaltinimo analizę, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti apelianto skunde nurodomą esminį BPK pažeidimą surašant nuosprendį.

Apeliantas skunde iš esmės ginčija apylinkės teismo konstatuotus faktus, tvirtindamas, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tačiau šie jo argumentai, grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir subjektyviu apelianto interpretuojamos jų visumos vertinimu. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes dėl gręžinio jo sodyboje įrengimo teisėtumo bei neatlygintinumo, bet tokie jo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu teisėjų kolegijos manymu, byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka A. J. kaltei pagrįsti, o apelianto teiginiai to nepaneigia. Taip pat nėra priežasčių konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Kaip minėta, A. J. pripažintas kaltu dėl BK 225 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. numatytų veikų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už kyšio paslaugomis ir medžiagomis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai atlikus gręžinio įrengimo darbus A. J. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje) priėmimą bei kaltinime nurodytų tikrų dokumentų suklastojimą (juose melagingai parašu patvirtinant save kaip pinigų mokėtoją) ir jų realizavimą.

Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina ir niekas neginčija fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įrengė A. J. priklausančioje sodyboje gręžinį, kurio įrengimo aplinkybės, o būtent – susitarimo dėl šių darbų vykdymo motyvai bei atsiskaitymas už juos, yra svarbūs šios bylos nagrinėjimo bei A. J. inkriminuojamų veikų aspektai, kuriuos jis ir ginčija.

Nuteistasis teigia kaltinime nurodyto kyšio paslaugomis ir medžiagomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengiant jam gręžinį nepriėmė, nes kaltinime nurodytas gręžinys jam priklausančioje sodyboje buvo įrengtas jo paties lėšomis, ką atspindi ir jo parašai kaltinime nurodytuose dokumentuose. Nors A. J. viso proceso metu davė tokius paaiškinimus, jų nekeitė ir jie buvo nuoseklūs nuo tyrimo pradžios, tačiau jų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys ir priešingai – tokius A. J. parodymus paneigia liudytojų E. B., E. P., B. K., D. K., K. S. parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai.

Apeliantas kritikuoja liudytojo E. B. parodymus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, jais rėmėsi pagrįstai, nes šis liudytojas detaliai papasakojo, kaip buvo daromi minėti nusikaltimai, apie tai davė esminėse detalėse sutampančius nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Liudytojas E. B. parodė, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jų bendrovei laimėjus viešuosius pirkimus dėl savivaldybės paskelbtų darbų pirkimo, jis pasirašė su R. rajono administracijos direktoriumi A. J. sutartį, po ko pastarasis pradėjo pokalbį apie poreikį jo sodyboje išgręžti gręžinį. A. J. neneigia po sutarties pasirašymo teiravęsis E. B. apie gręžinio įrengimo darbų sąlygas, kainas, reikalingus dokumentus. Nors A. J. teigimu, šiuo pokalbiu ir vėlesniais veiksmais (elgesiu) – žodžiu sutaręs su E. B. dėl gręžinio jo sodyboje įrengimo, jis nesiekė nusikalstamų tikslų ir neveikė tokiu būdu, teisėjų kolegijos teisinis šių aplinkybių vertinimas visos bylos apimtyje yra kitoks.

Liudytojas D. K. patvirtino girdėjęs, kaip A. J. viešųjų pirkimų vykdymo procese klausė pirkimus laimėjusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. B., ar jų firma galėtų išgręžti gręžinį jo sodyboje, po ko vėliau ši bendrovė A. J. sodyboje išgręžė gręžinį. Liudytojas K. S. taip pat parodė girdėjęs iš E. B. apie A. J. šiam išsakytą norą turėti gręžinį savo sodyboje. Šie liudytojų parodymai atitinka E. B. duotus parodymus ir kartu su kitais bylos duomenimis juos leidžia laikyti patikimais.

Liudytojas E. B. parodė iš minėto pokalbio su A. J. supratęs, kad siekiant sklandaus bendradarbiavimo ir savalaikio atsiskaitymo už darbus įmonės lėšomis A. J. teks įrengti gręžinį. Vėliau, po antrojo viešųjų pirkimų konkurso laimėjimo ir sutarties su A. J. pasirašymo, pastarasis E. B. pasakė, kad reikia išgręžti gręžinį jo sodyboje. Pastarojo pokalbio metu A. J. apie kainas bei apmokėjimą už darbus nekalbėjo, iš ko, taip pat ir iš vėlesnio jo elgesio E. B. suprato, kad A. J. už gręžinio įrengimą jo sodyboje nemokės.

Liudytojas E. B. parodė, kad vykdant gręžinio įrengimo darbus A. J. niekada jo nesiteiravo dėl darbų ir medžiagų kainų ar atsiskaitymo sąlygų, o jo atvežtus buhalterinius dokumentus tik pasirašydavo, nemokėdamas nei grynaisiais, nei pavedimu. Apeliantas neigdamas tokias aplinkybes ir teigdamas apie mokėjimą E. B. už darbus grynaisiais, kritikuoja šio liudytojo parodymus, tačiau netikėti jais nėra priežasčių, nes E. B. nupasakotą situaciją patvirtina ir kiti bylos duomenys. Be to, nuteistojo teiginių dėl mokėjimo grynaisiais nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bei patikimi bylos duomenys. Taip pat byloje nenustatyti jokie pagrindai, dėl kurių liudytojas E. B. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantą. Tokių duomenų nenurodė bei nepateikė ir pats apeliantas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad rašytinė sutartis tarp A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta, darbus ši bendrovė atliko esant tik žodiniam susitarimui, kas atitinka ir liudytojo E. B. parodymus. Pastebėtina, kad pagal gręžinių įrengimo veiklą vykdančio liudytojo E. P. parodymus, praktikoje gręžinių įrengimui su užsakovais yra sudaromos rašytinės sutartys, kurios, be kita ko, registruojamos atitinkamuose žurnaluose. Nagrinėjamu atveju gręžinio A. J. sodyboje atlikimo darbai, jų terminai, kaina ir kiti svarbūs duomenys nebuvo niekur dokumentiškai užfiksuoti, kas leidžia pagrįstai manyti apie tikslo nuslėpti minėtą susitarimą, jo aplinkybes buvimą.

Liudytojas E. B. parodė, kad A. J. pristatinėjo gręžinio įrengimo sąnaudas patvirtinančius buhalterinius dokumentus, kuriuos A. J. tik pasirašydavo, bet neapmokėdavo ir dėl to net nesiteiraudavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokie dokumentai A. J. pasirašymui buvo pateikti ne kartą ir ne du, tačiau jokie dokumentai nepatvirtina, kad A. J. nors kartą pagal pateiktus dokumentus būtų sumokėjęs juose nurodytas sumas. Liudytojas E. P. parodė iš E. B. sužinojęs, kad šio vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išgręžė A. J. jo sodyboje gręžinį kaip kyšį, t.y. šiam pačiam nemokant pinigų už atliekamus darbus. Tą patvirtina ir E. B. elgesys, suprantant apie kyšio davimo nusikalstamą pavojingumą, gręžinio įrengimo dokumentacijos tvarkymą pavedant ne jo vadovaujamai ir gręžinį įrengusiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o E. P. vadovaujamai UAB „V.g.“.

Liudytojas E. B. parodė, kad gręžinio įrengimas A. J. sodyboje buvo apmokėtas jo paties asmeninėmis lėšomis, o dalis sunaudotos sumos buvo nurašyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas. Šie jo parodymai neprieštarauja ir atitinka kitus objektyvius bylos duomenis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad dalis A. J. vardu išrašytų ir kaltinime nurodytų dokumentų buvo išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dalis – UAB „V.g.“. Ir vienos, ir kitos bendrovės buhalteriją tvarkančios liudytojomis apklaustos V. S. ir I. N. parodė A. J. nemačiusios ir apie jo pinigų sumokėjimą įmonėms grynaisiais ar pavedimu nežinančios. Be to, liudytoja I. N. detaliai paaiškino PVM sąskaitos - faktūros ir kasos pajamų orderio A. J. vardu 7986 Lt sumai išrašymo aplinkybes, įsiskolinimų užskaitų tarp įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „V.g.“ padarymą, kurios atitinka byloje esančius kitus duomenis – specialisto išvadas, liudytojų E. P. ir E. B. parodymus apie tai, kad minėtos sumos A. J. neapmokėjo, nors jo parašas ir yra padėtas ant minėtų dokumentų. Pastarieji duomenys rodo A. J. parodymų nepatikimumą ir atitinkamai leidžia juos kritiškai vertinti ne tik dėl minėtos sumos tariamo apmokėjimo, bet ir dėl kitų su jam pareikštais kaltinimais susijusių aplinkybių. Taigi konstatuotina, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. J. apmokėjo už gręžinio įrengimo darbus ir tokio fakto nebuvo.

Pasak E. B., jo vadovaujama bendrovė savo lėšomis įrengė A. J. jo sodyboje gręžinį siekdama sklandaus bendradarbiavimo ir savalaikio atsiskaitymo už darbus pagal viešųjų pirkimų sutartį. Bylos duomenimis patvirtinta, kad būtent A. J., būdamas R. rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir pagal pareigas atsakydamas už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruodamas savivaldybės turtą, su viešųjų pirkimų laimėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašinėjo sutartis. Tai patvirtina ir A. J. tarnybinių galių šių sutarčių vykdymo prasme buvimą. Nors A. J. pirmosios instancijos teisme teigė eidamas administracijos direktoriaus pareigas neturėjęs įtakos atsiskaitymams pagal sudarytas sutartis, tačiau pats sau prieštaraudamas nurodė, kad jam pareiškus pretenzijas dėl darbų kokybės – būtų nustatytas terminas trūkumų šalinimui bei atitinkamai nusikeltų atsiskaitymas už darbus. Taigi, nėra abejonių dėl A. J. galimybių įtakoti sutarčių vykdymo procesą E. B. palankia/pageidaujama ar priešinga linkme, ir tai patenka į apelianto teisėtos veiklos sritį. Šią aplinkybę vertinant visos bylos apimtyje, E. B. nurodytas veikimo motyvas duodant A. J. kyšį laikytinas realiu ir pagrįstu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gręžinio įrengimo darbai A. J. sodyboje buvo atliekami etapais, po ko A. J. buvo įteiktas ir gręžinio pasas. Pats A. J. nurodė apie baigtus gręžinio įrengimo darbus, jų priėmimą bei gręžinio paso gavimą, kas nagrinėjamu atveju atsižvelgus į šių atliktų darbų paskirtį bylos kontekste atitinkamai patvirtina ir kyšio priėmimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėtų bei skundžiamame nuosprendyje nurodytų byloje esančių įrodymų visuma, atsižvelgiant į A. J. galimybę įtakoti sutarčių vykdymo procesą, taip pat atkreipiant dėmesį į A. J. pasirinktą domėjimosi asmeninių interesų įgyvendinimu (gręžinio savo sodyboje įrengimo galimybe) laiką ir vietą (viešųjų pirkimų vykdymo procese – pačiam atstovaujant viešuosius pirkimus vykdančiąją instituciją ir teiraujantis būtent pirkimų laimėtojo), šių interesų įgyvendinimui pasirinktą subjektą – viešųjų pirkimų laimėtoją ir tarpusavio santykių neįforminimą praktikoje įprastu būdu – sudarant sutartį, nepalieka abejonių, kad A. J. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. B. savo naudai priėmė 13 344 Lt (3 864,68 Eur) vertės kyšį paslaugomis ir medžiagomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina ir nėra abejonių, kad A. J. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, tiek objektyvieji požymiai – kyšio paslaugomis ir darbais už įrengtą vandens gręžinį jo sodyboje priėmimas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – savivaldybei savalaikiai atsiskaitant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, tiek subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Sutinkamai su BK 230 str. 1 dalyje pateikta apibrėžtimi, A. J. yra tinkamas BK 225 str. subjektas. Taigi, baudžiamasis įstatymas apeliantui pritaikytas tinkamai.

Apeliaciniu skundu ginčijamas ir A. J. nuteisimas pagal BK 300 str. 1 d., tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes jo padaryta veika atitinka ir BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį ir išteisinti apeliantą iš jo taip pat nėra pagrindo.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. J. pasirašė ant jam pateiktų kaltinime nurodytų buhalterinių dokumentų kaip mokėtojas, tačiau pats pinigų nesumokėjo. Susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. B. dėl gręžinio įrengimo kainos bei sutarties dėl šių darbų atlikimo nebuvimas, šias aplinkybes vertinant liudytojo E. B. parodymų ir kitų aukščiau nurodytų įrodymų kontekste paneigia A. J. turėjus ketinimų mokėti už gręžinio įrengimą jo sodyboje ir tai atlikus. Todėl jo veiksmai, kaltinime nurodytuose tikruose dokumentuose pasirašant už mokėtoją ir realiai pačiam nemokant pinigų, vertintini kaip melagingų, tikrovės neatitinkančių įrašų padarymas tikruose dokumentuose, kas sutinkamai su teismų praktika patenka į tikro dokumento suklastojimo apibrėžtį. Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog šiais dokumentais siekta gręžinio įrengimo darbus, gautus kaip kyšį, įteisinti ir paversti įprastu iš rangovo gautu teisėtu darbų rezultatu. Nėra abejonių, kad A. J. tiek pasirašydamas už mokėtoją, tiek grąžindamas E. B. kaltinime nurodytus buhalterinius dokumentus su jo įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus, kurie gali sukelti teisinius padarinius – jam perdavus bus įtraukti į atitinkamų įmonių buhalterinę apskaitą, bei juos panaudoja, ir tai atliko sąmoningai, norėdamas taip veikti.

Apelianto teigimu, jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už UAB „V.g.“ direktoriaus E. P. išrašytų dokumentų suklastojimą ir realizavimą, nes kaltinime minimų suklastotų dokumentų pasirašymo metu jam nebuvo žinoma, kad vandens gręžinį jam įrengė ne UAB „V.g.“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. pasirašė ant kaltinime nurodytų UAB „V. g.“ direktoriaus E. P. išrašytų dokumentų. Duomenų, kad A. J. buvo atimta galimybė matyti, ant kokių ir kieno išrašytų dokumentų jis pasirašo, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Todėl konstatuotina, kad A. J. pasirašydamas ant kaltinime nurodytų UAB „V.g.“ direktoriaus E. P. išrašytų dokumentų matė ar bent turėjo matyti, kad pastarieji dokumentai išrašyti UAB „V.g.“ direktoriaus E. P., kas atitinkamai sąlygoja preziumuojamą suvokimą apie pastarųjų dokumentų įtraukimą į šiuos dokumentus išrašiusios bendrovės buhalterinę apskaitą.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji BK 225 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sudėčių požymiai. Apelianto skundo teiginiai dėl E. B. kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją laiko, taipogi – teiginiai dėl UAB „V.g.“ įtraukimo į gręžinio rengimo procesą, kaltinime nurodytų dokumentų perdavimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymui, kurie, beje, priešingai apelianto subjektyviam, deklaratyviam manymui gana logiškai paaiškinti E. B., nepaneigia jį atlikus kaltinime nurodytus veiksmus, kurie pakankami minėtoms nusikalstamoms veikoms inkriminuoti. Todėl A. J. veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti apeliantą iš šių nusikalstamų veikų nėra pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. J. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas atskirai ir galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo A. J. asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Kaip matyti, už abi nusikalstamas veikas parinkta ir paskirta bausmės rūšis – bauda, kurios subendrintos palankiausiu apėmimo būdu. Tokia bausmė nėra per griežta ir, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisinga.

Nuteistasis, kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą ir reikšdamas nepasitenkinimą dėl jam nepalankaus sprendimo, teigia apie nekaltumo prezumpcijos principo bei kitus baudžiamojo proceso pažeidimus, tačiau šie teiginiai nepagrįsti faktine medžiaga, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso principai. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta, o deklaratyvūs bei subjektyvūs nuteistojo skundo teiginiai priešingos išvados nepatvirtina.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.