- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 1-2826-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00423-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje H. D. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. D. turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, 2013 m., tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio susitarimo pagrindu, paėmė iš A. K. naudojamą, tačiau E. M. vardu registruotą automobilį VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 Lt, žadėdamas šį automobilį paruošti dažymui, tačiau atlikęs paruošimo darbus, minėto automobilio A. K. negrąžino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – automobilį VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas A. K. 3000 Lt žalą, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Draugystės g. 2, Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r. minėtą automobilį išardė ir jo dalis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pardavė nenustatytiems asmenims už 1000 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas H. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. pradžioje A. K. jo paprašė sutaisyti mikroautobusą VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). A. K. norėjo, kad automobilis būtų paruoštas dažymui ir nudažytas. Dėl siurblio gedimų automobilis nevažiavo. A. K. sakė, kad už automobilio remontą sumokės kai automobilis bus sutvarkytas. Įtariamojo teigimu, 2013 m., galimai pavasarį, jo draugė A. B. atvažiavo automobiliu „Audi A6“ jo paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kol A. B. jo laukė, A. K. jį įkalbėjo paimti remontui automobilį VW LT 35. Tikėdamas, kad A. K. už darbus sumokės, H. D. sutiko ir automobilį VW LT 35 tempimo trosu pritvirtino prie A. B. vairuojamo automobilio „Audi A6“. Automobilio VW LT 35 raktas buvo automobilio degimo spynelėje, o automobilio dokumentų A. K. jam nedavė. A. K. norėjo, kad automobilio remontas būtų atliktas už 1000 Lt. Tempdam Automobiliu „Audi A6“ jis ir A. B. automobilį VW LT 35 parsigabeno prie savo namų į Marijampolio k., Vilniaus r. Kitą dieną jis sutvarkė automobilio variklį, nušlifavo kėbulą, jį užglaistė, išlygino, t. y. automobilį paruošė dažymui. Po to užvirino automobilio dugną ir maždaug po savaitės šiuo automobiliu nuvažiavo į autoservisą, esantį Nemėžyje. A. K. žinojo, kad automobiliui reikia pakeisti variklio detalę. Tą pačią dieną meistrai pakeitė automobilio VW LT 35 variklio detalę. Autoservisas išdavė pažymą, patvirtinančią, kad buvo atlikti darbai už 350 Lt. H. D. parodė, kad iš autoserviso jis automobiliu VW LT 35 vėl grįžo į Marijampolio k, Vilniaus r., ir automobilį laikė prie savo namų. H. D. paskaičiavimais, jis į automobilio remontą investavo apie 700 Lt. 2013 m. jis A. K. parodė autoserviso išduotą PVM sąskaitą-faktūrą, kuri A. K. prašymu buvo įforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Dėl pakeistos variklio detalės A. K. pretenzijų nereiškė ir liepė jam šį dokumentą laikyti pas save, teigdamas, kad pinigus sumokės vėliau. H. D. parodė, kad jis daug kartų skambino A. K. ir prašė atsiskaityti už jau padarytus darbus. A. K. žinojo, kad automobilis paruoštas dažymui, tačiau prašomas duoti pinigų dažams pirkti, sakė, kad jų neturi ir prašė palaukti. A. K. paimti automobilį žadėjo susimokėjęs už remontą. H. D. teigia, jog pamatęs, kad į automobilio remontą investuotų ir kitų pinigų neatgaus, 2014 m. žiemą nutarė automobilį VW LT 35 išardyti dalimis ir jas parduoti. 2014 m. sausio mėn. jis prie savo namų automobilį supjaustė kampiniu šlifuokliu ir išrinko dalimis. Po to interneto svetainėje patalpino skelbimą apie parduodamas automobilio dalis. Automobilio valstybiniai numeriai liko pas jį. Pagal skelbimą atsiliepę pirkėjai nupirko turbiną, kuro siurblį, variklio dalis, ratus su padangomis. Pirkėjų jis nepažįsta, jų kontaktų neturi. Automobilio supjaustytą kėbulą už 150 Lt iš jo nupirko kiti nepažįstami metalo supirkėjai. Smulkias metalo atliekas H. D. pridavė į metalo supirktuvę. Iš viso už dalimis parduotą minėtą automobilį H. D. gavo apie 1000 Lt. 2014 m. pavasarį H. D. paskambino A. K. ir pasakė, kad jis nori atsiskaityti už remontą ir paimti automobilį. Norėdamas, kad A. K. nevažinėtų ir neieškotų kas ir kokias automobilio dalis nupirko, H. D. jam pasakė, kad automobilį pardavė kazachams ir paaiškino, kad jis ilgai laukė pinigų, o jų nesulaukęs, automobilį pardavė (b. l. 39-41). Papildomos apklausos metu H. D. paaiškino, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo A. K. atsiprašė ir jam atlygino padarytą turtinę žalą, t. y. 3000 Lt. Kur padėjo automobilio VW LT 35 valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) nepamena, todėl jų pateikti negali. H. D. parodė, kad jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 68-69).
2014-05-30 įtariamasis H. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 46-49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. M. parodė, kad 2009 m. VĮ „Regitra“ jos vardu buvo įregistruotas automobilis VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi jos vyras A. K.. 2013 m. A. K. sutarė su H. D., kad pastarasis nudažys minėtą automobilį. Iš vyro pasakojimų ji žino, kad 2013 m. rudenį A. K. suremontuoti automobilį perdavė H. D.. Kartu su H. D. buvo ir jo sugyventinė A. B.. Vyras sakė, kad su H. D. nesitarė, kada konkrečiai automobilis bus perdažytas. Dėl piniginio užmokesčio už numatytus dažymo darbus ji nieko nežino. 2013 m. H. D. jos vyrui padavė Nemėžyje esančio autoserviso išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 300Lt sumai ir pasakė, kad automobiliui VW LT 35 pakeitė kažkokias variklio detales. A. K. pasakė, kad buvo tartasi tik dėl automobilio perdažymo, o detalių keisti nereikėjo. H. D. norėjo, kad už detalių keitimą A. K. sumokėtų pagal PVM sąskaitą. Į tai A. K. pasakė, kad sumokės pamatęs automobilį ir įsitikinęs detalių keitimu. PVM sąskaita-faktūra liko pas H. D.. 2013 m. pabaigoje H. D. telefonu jai pasakė, kad automobilio dažymo darbų nepradėjo. 2014 m. kovo mėn. A. K. nuvažiavo pas H. D. į namus ir pamatė, kad automobilio nėra. H. D. pasakė, kad automobilį kažkam pardavė. Iš vyro žodžių ji žino, kad H. D. pažadėjo už automobilį atlyginti padarytą žalą, tačiau kai žadėtų pinigų negavo, jie kreipėsi į policiją (b. l. 9-11).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad H. D. draugiškai jam padėdavo surinkti baldus, tvarkytis ūkyje ir pan. Kadangi H. D. turtinė padėtis yra sunki, kartais už tai jis H. D. atsidėkodavo pinigais. Liudytojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jam asmeniškai H. D. niekada nedirbo. 2013 m. jis kreipėsi į H. D. prašydamas paruošti dažymui ir nudažyti automobilį VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo nevažiuojantis, nes reikėjo kažką pakeisti. H. D. sutiko automobilį suremontuoti. 2013 m., mėnesio ir dienos A. K. nepamena, H. D. kartu su A. B. jai priklausančiu automobiliu „Audi A6“ atvažiavo pas jį į darbą (duomenys neskelbtini). H. D. automobilį VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempimo trosu prikabino prie automobilio „Audi A6“ ir ištempė jį remontuoti. Automobilis buvo perduotas su vienu raktu ir be dokumentų. H. D. sakė, kad automobilį remontuos dvi savaites. Po kurio laiko H. D. pasakė, kad reikia pinigų šio automobilio remonto medžiagoms nupirkti. A. K. jam davė 50 Lt. Dar po kurio laiko H. D. pasakė, kad automobilį sutvarkė taip, kad jis važiuoja. Į tai A. K. atsakė, jog neprašė automobilio tvarkyti taip, kad jis galėtų važiuoti, o prašė tik paruošti dažymui ir nudažyti. Kai H. D. pasakė, jog už žvakių pakeitimą ir dar kažką reikia sumokėti 350 Lt, jis paprašė pateikti sąskaitą-faktūrą. Po kurio laiko H. D. paklausė kada bus 350 Lt ir pasakė, kad turi sąskaitą-faktūrą. Kai H. D. sąskaitą –faktūrą parodė, A. K. šio dokumento nepaėmė ir jis liko pas H. D.. Jis H. D. davė dar 50 Lt ir paaiškino, kad likusius pinigus už remontą sumokės paėmęs automobilį ir įsitikinęs, kad remonto darbai tikrai atlikti. H. D. pasakė, kad jis automobilį galės pasiimti tik atsiskaičius už Nevėžio autoservise atliktus darbus. A. K. teigimu, tuo metu jis neturėjo pinigų. 2014 m. vasario arba kovo mėn. A. K. sužinojo, jog H. D. automobilį VW LT 35 pardavė, nes jam labai reikėjo pinigų. Paklausus, ar galima susigrąžinti automobilio kėbulą, H. D. jam atsakė, kad negalima, nes automobilį nupirko kazachai. A. K. ir H. D. sutarė, kad iki 2014 m. kovo-balandžio mėn. H. D. jam padengs padarytą žalą, t. y. 3000 Lt, tačiau H. D. to nepadarius, jis kreipėsi į policiją (b. l. 19-21). Papildomos apklausos metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad įtariamasis H. D. jam visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, t. y. 3000 Lt. Taip pat H. D. jo atsiprašė, todėl jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. B. parodė, kad 2013 m. vasarą, tiksliau laiko nurodyti negali, metalo supirktuvės aikštelėje (duomenys neskelbtini), A. K. primygtinai prašė H. D. suremontuoti nevažiuojantį automobilį VW LT 35. H. D. sutiko. Ji suprato, kad remonto išlaidos bus padengtos po to automobilis bus suremontuotas. Tą patį kartą ji ir H. D. minėtą automobilį jos automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partempė pas save į Marijampolio k. Vėliau iš H. D. sužinojo, kad jis mikroautobusą nuvežė remontuoti į kažkokį autoservisą, o po to automobilis vėl buvo pastatytas prie jų namų. Automobilis VW LT 35 buvo paruoštas dažymui, tačiau A. K. nesutiko sumokėti už autoserviso paslaugas 350 Lt ir pinigų nedavė. Automobilis VW LT 35 liko nedažytas. Po kurio laiko ji pastebėjo, kad prie namų nebematyti automobilio VW LT 35. Paklausus kur yra mikroautobusas, H. D. pasakė, kad jį pridavė į metalo laužą (b. l. 26-28).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad H. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo A. K., liudytojų E. M., A. B. parodymai, kita bylos medžiaga. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad H. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., kadangi jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.);. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Paskelbus įtariamajam H. D. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo (b.l. 96).
Skirdamas bausmę H. D., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, turtinė žala atlyginta. Tiriant H. D. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 88-89), dirba, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b. l. 92), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 93), psichikos sveikatos centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas (b. l. 91).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus H. D. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra H. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad H. D. skirtina bausmė mažesnė už bausmės vidurkį.
Byloje esantis transporto priemonės registracijos liudijimas C Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. M. vardu registruotam automobiliui VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
H. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir skirti jam 9 MGL (1170Lt) dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.
Byloje esantį transporto priemonės registracijos liudijimą C Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. M. vardu registruotam automobiliui VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17), palikti saugoti byloje.
Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.