- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- I-2435-142/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Halina Zaikauskaitė (pran.), Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- I. D.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus energija“, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, AB “Šilumos tinklai”, VSDFV Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija
- Advokatai
- Justina Eugenija Alimienė
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui I. D., pareiškėjo atstovei advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovo atstovei S. B., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovams Tatjanai Leus, Jonui Regimantui Skipariui, Irmantui Ambrazevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos atstovui Vilijai Kondrotienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus atstovui Neringai Jucevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. skundą dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2007 10 04 Išvados dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 221/07 panaikinimo, atsakovė LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, tretieji suinteresuoti asmenys LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, UAB „Vilniaus energija“, AB “Šilumos tinklai”, VSDFV Vilniaus skyrius.
Pareiškėjas I. D. padavė teismui skundą (b. l. 3-8), kuriuo prašo panaikinti 2007-10-04 Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – CDMEK, Komisija) išvadą Nr.221/07 dėl profesinės ligos pagrįstumo ir įpareigoti šią komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl profesinės ligos pareiškėjui pripažinimo.
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad CDMEK skundžiama išvada pareiškėjui diagnozuotą stuburo ligą (lėtinę juosmens-kryžmens radikulopatiją su kairės S1 šaknelės pažeidimu FN II-III su pastoviu išreikštu skausminiu sindromu, išreikštos stuburo osteochondrozės ir spondiliozės fone; L3-L4, L4-L5, L5-S1 prolabacijos, L3 slankstelio retrolistezė) pripažino ne profesine.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo darbo stažas UAB „Vilniaus energija“ (anksčiau Vilniaus šilumos tinklai) yra 31 m. 9 mėn. 8 d. (nuo 1970 m. iki 2002 m.). Pareiškėjas dirbo katilinės mašinistu, vyr. mašinistu, katilinės operatoriumi, vyr. operatoriumi. Dirbant veikė stuburui kenksmingi darbo aplinkos veiksniai: visą kūną veikianti vibracija; organizuojant smulkių gedimų remontą, avarijų metu tekdavo kelti svorius, viršijančius ribinius dydžius, nepatogioje darbo pozoje; atskirais atvejais vandens išsiurbimui tekdavo naudoti siurblį „Gnom“, sveriantį iki 80 kg., kurį rankiniu būdu reikėjo leisti į 5 – 6 m. šulinį; operatoriaus pamainos metu turėjo atidaryti mazuto talpų ir broilerių sklendes, kas pareikalaudavo nemažų pastangų; katilinės teritorijoje rankiniu būdu tekdavo nukelti sunkius virš 40 kg sveriančius dangčius, veikė kiti pavojingi stuburui veiksniai.
Dėl šių veiksnių Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus sudaryta komisija 2003 02 03 surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 03-01-054-003, kuriuo pareiškėjui diagnozuotą stuburo ligą patvirtino profesine liga.
UAB „Vilniaus energija“ nesutiko su Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 03-01-054-003 ir 2003 03 03 apskundė jį CDMEK.
CDMEK 2004 01 20 priėmė išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 17/04, kuria netenkino UAB „Vilniaus energija“ skundo ir pareiškėjui diagnozuotą stuburo ligą pripažino profesine. Ši išvada buvo panaikinta teismo 2006 03 16 sprendimu. Šiuo sprendimu klausimas grąžintas CDMEK spręsti iš naujo.
CDMEK, pakartotinai išnagrinėjusi klausimą, 2006 11 20 priėmė sprendimą „Dėl profesinės ligos panaikinimo“, kuriuo panaikino Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 03-01-054-003 ir pareiškėjui diagnozuotą profesinę ligą pripažino ne profesine.
Pareiškėjas išvadą skundė teismui ir teismas 2007 02 09 sprendimu išvadą panaikino ir grąžino klausimą CDMEK spręsti iš naujo.
CDMEK dar kartą, pakartotinai (jau trečią kartą) išnagrinėjusi klausimą, priėmė Išvadą Nr. 221/07, kuria pareiškėjui diagnozuotą stuburo ligą pripažino ne profesine. Pagrindinis tokios išvados motyvas, kad liga išsivystė ne dėl profesinių priežasčių, o krovinių kilnojimas ir nešiojimas bei vibracija darbo aplinkoje galėjo tik įtakoti diagnozuotos stuburo ligos vystimąsi, bet negalėjo būti tiesiogine šios ligos priežastimi.
Pareiškėjas mano, kad tokia išvada yra nepagrįsta ir naikintina.
Iš skundžiamos CDMEK 2007 10 04 išvados matyti, kad ji iš esmės yra grindžiama Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. EKG 127/05 nurodytais argumentais ir jų pagrindu padaryta išvada, nes skundžiamoje išvadoje ekspertizės aktas nurašytas pažodžiui.
Tačiau CDMEK visiškai nesivadovavo ir nenurodė, kodėl atmeta kitą ekspertų išvadą – Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertizės skyriaus Ekspertizės aktą Nr. EKG 89/04(01), surašytą 2004 metais, kuriame visai kitaip įvertinami stuburui kenksmingi darbo aplinkos veiksniai ir daroma visiškai priešinga 2005 m. ekspertizei išvada.
Paaiškina, kad vienoje administracinėje byloje Nr. 1-61-13/06 yra dvi priešingos ekspertizės išvados, kurios paneigia viena kitą.
Teigia, kad nagrinėjant šią bylą ankstesnėje byloje esančios ekspertų išvados negali būti laikomos įrodymais. Nagrinėjant šią bylą yra pagrindas ir būtinybė paskirti kompleksinę dokumentinę teismo medicinos ekspertizę. Tai būtina ir dėl to, kad atliekant 2005 metų ekspertizę komisijoje nedalyvavo darbo medicinos specialistas. Ekspertizę pavestina atlikti kitiems ekspertams, kurie nedalyvavo atliekant ankstesnes ekspertizes.
Be to, nurodo, kad CDMEK pirmininkė negalėjo dalyvauti 2007 02 09 posėdyje ir negalėjo balsuoti už CDMEK 2007 10 04 išvados Nr. 221/07 priėmimą, negalėjo šią išvadą pasirašyti. Nurodo, kad CDMEK pirmininkė tuo pačiu klausimu yra priėmusi skirtingus, priešingus vienas kitam sprendimus. Mano, kad pirmininkės nenusišalinimas yra šiurkštus CDMEK darbo organizavimo pažeidimas. Dėl to skundžiama išvada taip pat naikintina.
Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra įpareigojęs CDMEK įvertinti pareiškėjo medicininių (ambulatorinės ir stacionarinės) kortelių išrašus, kurie sietini su diagnozuotomis ligomis. CDMEK šio teismo įpareigojimo neįvykdė, nes tiesiogiai neištyrė ir neįvertino pareiškėjo ambulatorinės ligos istorijos iš Vilniaus miesto Lazdynų poliklinikos, nes 2007 10 04 vykusio posėdžio metu šio dokumento neturėjo. Įrašai išvadoje yra padaryti ne iš ligos istorijos, o iš Ekspertizės akto Nr. EKG 127/05. Šie įrašai neatitinka tikrovės, nes juose klaidingai nurodoma, kad pareiškėjas 1958 m. persirgo inkstų uždegimu. Jis tuo metu tokia liga nesirgo, tuo metu gyveno Baltarusijoje, todėl Lazdynų poliklinikoje negali būti tokių įrašų. Taip pat klaidingai nurodoma, kad 1964 m. pareiškėjas sirgo cholecystitu, nes tuo metu jis tarnavo kariuomenėje, grįžo tik 1965 metais, todėl Lazdynų poliklinikoje esančioje ambulatorinės ligos istorijoje negalėjo būti jokių įrašų apie pareiškėjo sveikatos būklę 1964 m.
Paaiškina, kad CDMEK 2007 10 04 Išvados Nr. 221/07 analizė rodo, kad CDMEK iš esmės jokių aplinkybių netyrė ir nenustatinėjo, o tiesiog mechaniškai perrašė Ekspertizės aktą Nr. EKG 127/05. Posėdžio metu nebuvo apklausti ekspertai, nebuvo pašalinti dviejų skirtingų ekspertizių prieštaravimai, nebuvo tiesiogiai ištirtos ir įvertintos pareiškėjo medicininės kortelės, nebuvo tinkamai išanalizuota 2002 12 15 Darbo sąlygų higieninė charakteristika Nr. 02-01-54 (su 2003 01 13 ir 2003 05 22 papildymais).
Teigia, kad atsakovė pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas. Taip pat komisija pažeidė CDMEK nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2000 08 29 įsakymu Nr. 475, 5 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir jo argumentus. Papildomai paaiškino, kad skundžiama išvada nepasirašyta komisijos narių. Mano, kad dėl to išvada yra niekinė ir negaliojanti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (CDMEK, Komisija) atsiliepime į skundą ( b. l. 39-45) nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimo papildyme (b. l. 139) CDMEK paaiškino, kad priimant Išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo, 2007 10 04 posėdyje Nr. 12 CDMEK turėjo ambulatorinės kortelės originalą, kurį I. D. buvo atsinešęs. Lazdynų poliklinika turi I. D. ambulatorinę ligos istoriją tik nuo 2004 m. Paaiškina, kad I. D. atneštą ambulatorinę ligos istoriją turėjo trumpai, todėl naudojosi ir duomenimis, esančiais Mykolo Riomerio universiteto Teisės medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 127/05(01).
Paaiškina, kad nesutinka su I. D. teiginiu, jog CDMEK priimdama 2007 10 04 išvadą Nr. 221/07 vadovavosi tik Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Ekspertizės Aktu Nr. EKG 127/05 ir nepakankamai įsigilino į medicininę dokumentaciją bei I. D. darbo sąlygas.
Paaiškina, kad CDMEK, prieš priimant sprendimą, paprašė papildyti I. D. darbo sąlygų higieninę charakteristiką, siūlė I. D. pakartotiną ištyrimą dėl diagnozės patikslinimo, bet I. D. nuo pakartotinio sveikatos patikrinimo atsisakė.
Paaiškina, kad vadovaujantis darbo sąlygų higieninėmis charakteristikomis I. D. profesija – katilinės operatorius, vyr. operatorius. Bendras darbo stažas 37 metai, stažas, susijęs su profesinės rizikos veiksniais – 31 metai. Paaiškina, kad vertino visas dokumentuose bei asmenų paaiškinimuose nurodytas I. D. darbo sąlygas. Teigia, kad nagrinėjo ambulatorinę I. D. ligos istoriją iš Vilniaus m. Lazdynų poliklinikos. Taip pat nurodo, kad tyrė kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose gydėsi I. D., jo ligos istorijas. Paaiškina, kad, kai I. D. 2004 metais buvo nustatyta profesinė liga, taip pat buvo konstatuota, kad liga sukelta labai didelio vienkartinio keliamo krovinio masės. Konstatuoja, kad I. D. darbas nebuvo ilgametis reguliarus sunkių krovinių kilnojimas, krovinys nebuvo kilnojamas ar nešiojamas didžiąją darbo pamainos dalį, jo profesija nesusijusi su sistemingu, reguliariu krovinių kilnojimu ar nešiojimu. I. D. buvo priverstas atsisakyti darbinės veiklos ne dėl stuburo ligos (invalidumo grupė nustatyta dėl kitų susirgimų). Todėl CDMEK atstovė neturi pagrindo pritarti nuomonei, kad I. D. stuburo liga sukelta profesinės veiklos.
Paaiškina, kad CDMEK, įvertinusi Darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje bei jos papildymuose pateiktus duomenis apie darbo sąlygas, darbo veiklos raidą, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, aplinkybes, turėjusias įtakos profesinio susirgimo išsivystimui, ankstesnių (archyvinių) higieninių tyrimų rezultatus, išklausiusi I. D., UAB „Vilniaus energija“ atstovą, įvertinusi pateiktą medicininę dokumentaciją, instrumentinių tyrimų duomenis, nustatė, kad I. D. skundžiasi skausmais stubure nuo 1987 metų. Tuo metu pareiškėjas dirbo Vilniaus šilumos tinklų RK-8 katilinės operatoriumi. I. D. turėjo dirbti įrenginių valdymo ir jų perjungimo darbus (1975 – 1988 metais). Pagal tuo metu galiojusias instrukcijas, katilinės operatorius negalėjo būti atitraukiamas nuo katilinės įrenginių nuolatinės priežiūros ir valdymo. Tai įrodo, kad 1987 metais I. D. darbas nebuvo susijęs su svorių kėlimu ir pernešimu, todėl negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų iš išsivysčiusio lėtinio radikulito. I. D. keliami svoriai buvo nepastovūs, krovinys nebuvo kilnojamas ir nešiojamas kiekvieną pamainą. Sutinka su ekspertizės išvada, kad tokie veiksniai galėjo pagreitinti stuburo ligos vystimąsi, tačiau negalėjo būti tiesiogine šios ligos priežastimi.
Paaiškina, kad CDMEK vadovavosi Vyriausybės 2006 02 06 nutarimu Nr. 122, kuriame nustatytas profesinių ligų sąrašas ir pasakyta, kad sąraše nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad išvada surašyta pagal teisės aktų reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į I. D. skundą (b. l. 27-31) pasisako, kad su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjo aprašytos faktinės jo darbo aplinkybės neatitinka tikrovei. Pareiškėjo darbas yra apibūdintas darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje ir jos papildymuose, taip pat darbo sąlygos buvo nustatytos teismų sprendimuose (nutartyse) administracinėse bylose Nr. I-61-13/06 ir Nr. I-3723-11/2007. Teigia, kad skundžiama išvada buvo surašyta vykdant abu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus. Mano, kad CDMEK pagrįstai neatsižvelgė į teismo ekspertizės aktą Nr. EKG 89/04(01), surašytą 2004 09 15. Dėl šio akto vertinimo pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 12 13 sprendime byloje Nr. I-61-13/06. Teismas nurodė, kad šiuo aktu nesivadovauja. Teismas buvo paskyręs ir kompleksinę dokumentinę teismo medicinos ekspertizę. Teismas nustatė, kad Ekspertizės aktu EKG 127/05 ir darbo medicinos specialisto I. Misevičiaus paaiškinimais galima vadovautis, nes jie pasitvirtina ir kitais duomenimis. Remiasi ABTĮ 58 str. 2 d. ir teigia, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl ekspertizės aktas Nr. EKG 127/05 ir darbo medicinos specialisto I. Misevičiaus paaiškinimai raštu ir žodžiu turi prejudicinę galią nagrinėjant pareiškėjo skundą šioje byloje.
Dėl šių motyvų mano, kad pareiškėjo prašymas skirti naują teismo medicinos ekspertizę atmestinas kaip nepagrįstas.
Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Komisijos pirmininkės nusišalinimo. Paaiškina, kad dėl 2004 m. ekspertizės vertinimo teismai jau pasisakė. Atkreipia dėmesį į tai, kad CDMEK pirmininkės dalyvavimas nagrinėjant klausimą dėl profesinės ligos pripažinimo pareiškėjui reglamentuojamas SAM 2000 08 09 įsakymu Nr. 475 patvirtintais Komisijos nuostatais ir Hipokrato priesaika. Nuostatai nenumato pirmininkės nušalinimo procedūros. Nuostatuose reglamentuojama balsavimo procedūra, galimybė išreikšti atskirą nuomonę. Dalyvavimą teismo paskirtoje ekspertizėje reglamentuoja kiti teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Aiškina, kad nagrinėjant iš naujo pareiškėjo profesinės ligos problemą, CDMEK posėdžiavo kelis kartus. Klausimas dėl pareiškėjo ambulatorinės kortelės buvo aptarinėjamas tikrai ne 2007 10 04 Komisijos posėdyje, o kituose, prieš tai įvykusiuose posėdžiuose (posėdžiai vyko 2007 03 07 ir 2007 04 26). Mano, kad pareiškėjas tiesiog suklydo dėl posėdžio, kuriame buvo kalbama apie jo kortelę, datos.
Pažymi, kad CDMEK nuostatose nėra numatyta CDMEK pareiga viešai, būtinai dalyvaujant darbdaviui ir darbuotojui, nagrinėti CDMEK kompetencijai priskirtus klausimus. Mano, kad CDMEK posėdyje išklauso šalių nuomonę, bet ji turi teisę priimti motyvuotą sprendimą dėl profesinės ligos pagrįstumo ne tik pagal pasisakymus posėdžio metu, bet ir vadovaudamasi kitais įrodymais. Pareiškėjo cituojami tariamai klaidingi įrašai ambulatorinėje kortelėje iš Lazdynų poliklinikos buvo įrašyti dar 2004 09 15 Ekspertizės akto Nr. EKG 89/04 (01) 3 puslapyje.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Komisija neatliko tyrimo, o tik perrašė Ekspertizės aktą EKG 127/05. Pareiškėjas skunde nepaminėjo, kad 2007 08 09 VDI dar kartą papildė jo Charakteristiką ir tai buvo padaryta vykdant CDMEK įpareigojimą. Todėl išvados 2-5 psl. detaliai išdėstytas CDMEK prašymu VDI Vilniaus skyriaus atliktas Charakteristikos 2007 08 09 papildymas. Šio papildymo esmė yra ta, kad pareiškėjo fizinio darbo dažnumas ir intensyvumas, kuris galėtų tiesiogiai sukelti stuburo profesinę ligą, neįrodytas.
Mano, kad tikslinga atsižvelgti į pakankamai ilgą šalių ginčo dėl pareiškėjo profesinės ligos nagrinėjimo laikotarpį. Pažymi, kad per tą laiką buvo surinkta daug papildomų įrodymų, tačiau pareiškėjas atsisakė nuo papildomų medicininių tyrimų.
Paaiškina, kad profesinės ligos tyrimą ir jos diagnozės nustatymą reglamentuoja Vyriausybės 2004 04 28 nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai. Mano, kad CDMEK tinkamai vadovavosi šiais nuostatais ir padarė pagrįstą išvadą, kad ištirti dokumentai nepatvirtina, kad yra tiesioginis ryšis tarp pareiškėjo stuburo ligos ir jo darbo sąlygų.
Prašo I. D. skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo LR Valstybinės Darbo Inspekcijos (toliau –VDI) Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą ( b. l. 26) paaiškina, kad VDI, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, nuostatais ir reglamentu. Šie teisės aktai deleguoja VDI pareigą organizuoti ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tirti profesinių ligų aplinkybes ir priežastis.
I. D. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija, gavusi nustatytos formos pranešimą apie įtariamą profesinę ligą, 2002 12 15 surašė I. D. Darbo sąlygų higieninę charakteristiką Nr. 02-01-54, kurioje, remdamasi UAB „Vilniaus energija“ pateiktais dokumentais, I. D. bei liudininkų paaiškinimais, pateikė I. D. darbo veiklos raidos duomenis, darbo vietos, technologinio proceso, gamybos priemonių charakteristiką, darbo ir poilsio rėžimo, gamybinės buities patalpų aprašymą, ankstesniųjų (archyvinių) higieninių tyrimų rezultatus, kenksmingų darbo aplinkos veiksnių matavimo duomenis, privalomųjų sveikatos tikrinimų duomenis.
Informuoja, kad VDI pagal kompetenciją nėra įgaliota institucija spręsti klausimus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo ar panaikinimo, taip pat neturi įgaliojimų spręsti dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo. Tokia teisė nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 9 punkte gydytojams, turintiems licenciją šiai veiklai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą pasisakė (b. l. 126-128), kad su skundu nesutinka, nes mano, kad skundas nepagrįstas.
Teigia, kad 2007 10 04 išvadoje dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 221/07 ekspertų komisija, objektyviai įvertinusi I. D. sveikatos būklę, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, priėmė sprendimą I. D. diagnozuotą ligą pripažinti ne profesine.
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB “Vilniaus šilumos tinklai” bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Nutarta bylą nagrinėti AB “Vilniaus šilumos tinklai” atstovui nedalyvaujant.
Išnagrinėjus administracinę bylą, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, daroma išvada, kad skundas tenkintinas.
Šio ginčo dalykas yra LR sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2007 10 04 Išvados dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 221/07 teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 46-52).
I. Profesinės ligos nustatymo pagrįstumo ankstesnis tyrimas.
Nustatyta, kad šis ginčas prasidėjo, kai LR Sveikatos apsaugos ministerijos CDMEK, išnagrinėjusi UAB “Vilniaus energija” ir VSDFV Vilniaus skyriaus skundus dėl I. D. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo, surašė Išvadą Nr.16/04 (administracinė byla Nr. I-1015-13/05, I-61-13/06 I tomas, b. l. 40-41, 87-88). Šia išvada nuspręsta I. D. pripažinti profesinius susirgimus. Nustatyta, kad I. D. serga profesine lėtine juosmens-kryžmens radikulopatija su kairės S₁ šaknelės pažeidimu FN II-III0 su pastoviu išreikštu skausminiu sindromu, išreikštos stuburo osteochondrozės ir spondiliozės fone L₃-4, L₄-5, L₅-S₁ prolabsai, L₃ retrolistezė sukelta labai didelio vienkartinio keliamo krovinio masės, profesine lėtine, abipuse klausos nervų neuropatija pradinis klausos pakenkimas. Šios ligos buvo pripažintos profesinėmis.
2006 03 16 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu 2004 01 20 išvada dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 16/04 buvo panaikinta ir 2003 02 03 Profesinės ligos pagrįstumo aktas Nr. 03-01-054-003 (b. l. 56-63) dalyje dėl profesinės ligos, susijusios su stuburo susirgimais, bei UAB „Vilniaus energija“ 2003 03 03 skundas CDMEK perduotas nagrinėti iš naujo. Šiuo teismo sprendimu CDMEK išvada dėl profesinės ligos – profesinės lėtinės abipusės pradinės klausos neuropatijos – pagrįstumo panaikinta. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2006 10 10 nutartį administracinėje byloje Nr. A11- 1621/2006.
Dėl to profesinės ligos pripažinimo procedūra buvo tęsiama.
2006 11 20 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija priėmė sprendimą Nr. 191/06 „Dėl profesinės ligos panaikinimo“. Šis sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 02 09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3723-11/2007. Teismas rėmėsi tuo, kad CDMEK neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 10 10 nutartyje (administracinės bylos Nr. A11-1621/2006) išdėstytų nurodymų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 02 09 sprendimu įpareigojo Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl profesinės ligos pripažinimo I. D. . Skundžiama 2007 10 04 CDMEK išvada Nr. 221/07 ir buvo priimta vykdant šį teismo sprendimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 03 16 sprendimu, kuris pilnutinai įsiteisėjo LVAT priėmus 2006 10 10 nutartį (administracinė byla Nr. I-61-13/06, 6 tomai) buvo panaikinta CDMEK išvada dalyje dėl profesinės ligos – profesinės lėtinės abipusės pradinės klausos neuropatijos pagrįstumo, tai nurodyta sprendimo nusprendžiamojoje dalyje. Teismo sprendimo motyvacinėje dalyje paaiškinta, kad tokia profesinė liga CDMEK buvo patvirtinta nepagrįstai, nes ekspertai (Ekspertizę atliko Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius, Ekspertizės aktas Nr. EKG 127/05(01)) nepatvirtino galimybės, jog šis susirgimas yra profesinė liga, be to teismas rėmėsi leidinyje Lėtinio profesinio triukšmo poveikio klausai diagnostika, klasifikacija ir darbingumo ekspertizė (Metodinės rekomendacijos), leidykla VAIDA, Vilnius, 1999, 7 skirsnio „Klasifikacija“ 1 pastaba.
Dėl to teismas šio ginčo atveju nevertins I. D. diagnozuoto klausos susirgimo, dėl kurio jau buvo pasisakyta, pripažinimo ar nepripažinimo profesine liga. Šis susirgimas nepripažintas profesine liga, todėl skundžiamoje CDMEK 2007 10 04 Išvadoje Nr. 221/07 teisingai ir pagrįstai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl diagnozuotų klausos ligų.
II. CDMEK 2007 10 04 Išvados Nr. 221/07 motyvai.
Išvada 221/07 yra tokia (priimtas sprendimas) – CDMEK 2004 01 15 išvada Nr. 16/04 naikinama, I. D. diagnozuoti stuburo susirgimai pripažįstami ne profesine liga. Tokia sprendimo formuluotė yra neteisinga ir dėl to, kad išvadą Nr. 16/04 jau panaikino teismas.
CDMEK išvadoje aprašyti visi dokumentai, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kuriais CDMEK vadovaujasi. Pačios CDMEK motyvai surašyti tik išvados paskutiniame lape.
Vienas pagrindinių motyvų yra tai, kad I. D. skundėsi skausmais stuburo srityje nuo 1987 metų, o tuo metu pagal jo darbo sąlygų higieninę charakteristiką, kitus Išvadoje paminėtus dokumentus, I. D. negalėjo būti atitraukiamas nuo katilinės nuolatinės priežiūros ir valdymo. Taigi jo darbas 1987 metais nebuvo susijęs su svoriu kėlimu ir pernešimu, todėl negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir išsivysčiusio lėtinio radikulito. Tai pirmas motyvas.
Toliau išvadoje nurodoma, kad I. D. visgi dirbo darbą, kuriame turėjo kelti svorius (nepatikslinta kokiu periodu), apie tai nurodyta jo darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje, bet svoriai buvo nepastovūs, krovinys nebuvo kilnojamas ir nešiojamas kiekvieną pamainą. Pritariama teismo paskirtos ekspertizės išvadai, kad tokie profesinės rizikos veiksniai tegalėjo pagreitinti stuburo ligos vystimąsi, tačiau negalėjo būti tiesiogine šios ligos priežastimi. Tai antras motyvas.
III. Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi tiriant profesines ligas.
Profesinių ligų tyrimas reglamentuojamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir įstatymas) III dalyje. Įstatymas skiria nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines ligas. Profesinės ligos klasifikuojamos įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje. Tai lėtinės ir ūmios profesinės ligos. Profesinių ligų tyrimas reglamentuojamas įstatymo 44 straipsnyje. CDMEK paskirtis nustatyta įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje. Pagal šią įstatymo nuostatą CDMEK sprendžia tik ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu.
Įstatymo 41, 44 straipsniuose nurodyti kiti teisės aktai, kuriais reikia vadovautis tiriant profesines ligas. Tai LR Vyriausybės 2004 04 28 nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai.
CDMEK veikla, jos uždaviniai ir funkcijos reguliuojami Sveikatos apsaugos ministro 2000 08 29 įsakymu Nr. 475 patvirtintais Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais. Šie nuostatai galiojo skundžiamo akto priėmimo metu. Dabartiniu metu nuostatai yra panaikinti. CDMEK veikia pagal Sveikatos apsaugos ministro 2008 01 16 įsakymu Nr. V-37 patvirtintus Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatus.
IV. Ginčo esmė.
Profesinės ligos diagnozė.
Šioje byloje ginčas prasidėjo dėl 2003 02 03 Profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 03-01-054-003 (b.l. 56-63). Šį aktą administraciniame teisme nuginčijo darbdavys, suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“. CDMEK perduota iš naujo tirti 2003 02 03 aktą. Atsižvelgiant į įstatymo 44 straipsnio 13 dalį CDMEK sprendžia ginčus tik susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Profesinės ligos patvirtinimo akte, 3 punkte nurodyta profesinės ligos pirminė diagnozė ir kodas. Nurodyta, kad įtariama profesinė lėtinė1/s radikuliopastija, 6.1 punkte nurodyta pagrindinė diagnozė - lėtine juosmens-kryžmens radikulopatija su kairės S₁ šaknelės pažeidimu FN II-III0 su pastoviu išreikštu skausminiu sindromu, išreikštos stuburo osteochondrozės ir spondiliozės fone L₃-4, L₄-5, L₅-S₁ prolabsai, L₃ slankstelio retrolistezė, sukelta labai didelio vienkartinio keliamo krovinio masės, profesine lėtine, abipuse klausos nervų neuropatija, pradinis klausos pakenkimas. Minėta, kad pastaroji diagnozė panaikinta teismo sprendimu (kaip profesinės ligos diagnozė).
Apie profesinės ligos diagnozės patvirtinimą ar paneigimą skundžiamoje išvadoje nepasisakyta (tik cituojami kitų ekspertų teiginiai). Ankstesniuose teismų sprendimuose buvo nurodyta, kad diagnozėje yra galimai techninė klaida. Dėl to komisija nepasisakė. Tuo tarpu iš 2005 07 23 ekspertizės akto Nr. EKG 127/05(01) išvados akivaizdu (b. l. 110), kad yra didelis skirtumas tarp prolabsų ir prolabacijos. Tik komisija gali motyvuotai pasisakyti dėl 2003 02 03 akte nurodytos diagnozės, kur nurodomi prolabsai. Tik po to galima nustatinėti, ar būtent tokia diagnozė, kuri įrašyta 2003 02 03 Profesinės ligos patvirtinimo akte, yra profesinė liga. Tokiu būdu Komisija neišsprendė pagrindinio klausimo, kuris pavestas Įstatymu (44 straipsnio 13 dalis) – neišsprendė ginčo, susijusio su profesinės ligos diagnoze. Tai padaryti Komisija buvo įpareigota ankstesniais teismų sprendimais.
Procedūriniai klausimai.
Skundžiama išvada priimta galiojant 2000 08 29 CDMEK nuostatams. Šių nuostatų 18, 19 punktai reglamentavo, kaip priimami komisijos sprendimai. Susipažinus su trijų komisijos posėdžių protokolais, kurių metu buvo svarstomas ginčo klausimas (b. l. 116-125), negalima teigti, kad buvo pažeistos profesinės ligos tyrimo procedūros. Sprendimas priimtas komisijos narių balsų dauguma. Į posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas, protokolą jokia atskira nuomonė neįrašyta. 2007 10 04 posėdžio protokolą pasirašė posėdyje dalyvavę komisijos nariai. Priimtas sprendimas įrašytas į skundžiamą išvadą. Nuostatai nenumatė, kas pasirašo išvadą, tačiau tai, kad skundžiamą išvadą pasirašė komisijos pirmininkė ir sekretorė, o nepasirašė komisijos nariai, išvados nedaro neteisėta dėl jos formos trūkumų. Juo labiau, kad naujų CDMEK nuostatų (galioja nuo 2008 02 03), 25 – 27 punktai numato, kad išvadoje pakanka komisijos pirmininko parašo. Tai atitinka ir kitų analogiškų aktų surašymo ir pasirašymo tvarkai (pavyzdžiui Valstybinio medicininio audito inspekcijos sprendimai).
Tačiau pripažintina, kad Išvada nėra tinkamai motyvuota. Iš motyvų neaišku, kokiu periodu I. D. dirbtas darbas kartais nešiojant sunkumus turėjo įtaką 2003 02 03 jam diagnozuotai ligai, kokią įtaką tai turėjo kiekvienam diagnozuotam stuburo susirgimui. Nurodyta tik, kad toks darbas galėjo paspartinti tų ligų vystimąsi, bet nenurodyta kaip ir kodėl. Nenurodyta kitų susirgimų, amžiaus įtaka diagnozuotai profesinei ligai. Nepasisakyta dėl 2003 02 03 akte nurodyto didelio vienkartinio keliamo krovinio. Nepaaiškinta, ar tokiu atveju turėjo būti ūmi, ar lėtinė profesinė liga. Neįvykdyti ankstesnių teismų nurodymai.
Dėl I. D. ambulatorinės ligos istorijos iš Lazdynų poliklinikos.
Teismo prašymu Vilniaus miesto Viešoji įstaiga Lazdynų poliklinika (b. l. 136) pateikė tik 2004 05 25 pradėtą pildyti I. D. medicininę kortelę (b. l. 137). Poliklinika nurodė, kad ankstesnioji kortelė 2004 04 28 buvo išsiųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir negrąžinta. Administracinės bylos Nr. I-1015-13/05 III tome, bylos lape 102 yra 2004 04 26 teismo prašymas Lazdynų poliklinikai pateikti I. D. ambulatorinę asmens ligos istoriją. Šioje byloje yra Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus Ekspertizės aktas Nr. EKG 89/04(01) (ten pat, b. l. 106-114). Ekspertizės akte nurodyta, kad tirta I. D. medicininė kortelė iš Vilniaus m. Lazdynų poliklinikos, kuri pradėta 2001 metais, paminėta, kad joje yra epikrizė, kurioje įrašyta, kad I. D. 1987 m. sausio mėnesį buvo gydomas nervų ligų skyriuje dėl lumbalgijos ir stuburo osteochondrozės, perkeltas tyrimui dėl inkstų patologijos. Nurodyta, kad atvykęs asmuo skundėsi skausmais juosmens srityje. Po to ši medicininė kortelė dingo.
CDMEK pirmininkė teismui papildydama atsiliepimą paaiškino, kad Komisija turėjo šią ambulatorinę kortelę 2007 10 04 posėdyje, nes ją į posėdį pateikė I. D.. Ši aplinkybė nepaneigta. Todėl skundžiamoje išvadoje teisėtai ir pagrįstai aprašyti šios ambulatorinės kortelės duomenys. Šios kortelės duomenys patvirtinami ne tik Ekspertizės aktu Nr. 89/04(01), bet ir Ekspertizės aktu Nr. EKG 127/05(1) (b. l. 99-112). Dėl to išvada negali būti pripažinta neteisėta. Be to, neatsiradus kortelei, Komisija galės vadovautis Ekspertizių aktų duomenimis. Pareiškėjas be pagrindo nurodo, kad duomenyse nurodomos ligos, kai tuo metu jis negalėjo būti Vilniuje. Ambulatorinėje kortelėje bei ekspertizių aktuose kalbama apie duomenis, esančius epikrizėje.
Dėl S. B. nušalinimo.
Pareiškėjo teiginiai, kad S. B. turėjo nusišalinti nuo skundžiamos išvados surašymo niekuo nepagrįsti. Komisija yra sudaroma ministro įsakymu. Sprendimai priimami balsų dauguma. Kiekvienas komisijos narys gali rašyti savo atskirą nuomonę. Valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo tvarka ir pagrindai nurodyti Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje. Komisijos pirmininkės nušalinimo klausimas Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka komisijos posėdžių metu nebuvo sprendžiamas, todėl komisijos sudėtis buvo teisėta.
V. Teismo išvada.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad apie profesinės ligos diagnozės patvirtinimą ar paneigimą skundžiamoje išvadoje nepasisakyta, išvada nemotyvuota taip, kaip buvo reikalaujama ankstesniuose teismų sprendimuose nagrinėjant tą patį ginčą, LR sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2007 10 04 Išvada dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 221/07 panaikinama, ginčas, susijęs su profesinės ligos diagnozės nustatymu, perduodamas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. , 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., 127 str.
nusprendė:
I. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2007 10 04 Išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 221/07 ir perduoti I. D. 2003 02 03 Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 03-01-054-003 diagnozuotos profesinės ligos ginčą Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.