Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui A. K., atsakovo atstovui Adomui Puidokui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. (A. K., toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 19-22), kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2011-09-13 sprendimą Nr. (15/4-2)3I-581(00045) ir priimti naują sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi pareiškėjui pratęsimo.

Paaiškina, kad 2011-09-16 gavo pranešimą, jog Migracijos departamentas 2011-09-13 atsisakė pakeisti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Baltarusijos Respublikos piliečio A. K. prašymą. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento sprendimo motyvais dėl jo santuokos su D. K.. Jis neturi galimybės artimai bendrauti su draugais ir giminėmis, nes yra uždaro būdo, neturi laiko, dirba tam, kad galėtų įsigyti butą šeimai. Gerai pažįsta savo žmonos geriausias drauges. Su žmona D. K. gyveno kartu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuo santuokos sudarymo iki D. K. išvykimo dirbti į Airiją. Buto savininkai leido gyventi, tačiau nesutiko priregistruoti. Gyvenamąją vietą po santuokos kartu su žmona D. K. deklaravo (duomenys neskelbtini), buto savininkė sutiko, kad pareiškėjas ten gyventų, tačiau tame bute gyvena savininkės tėvas, butas dviejų kambarių, o pareiškėjas su žmona norėjo gyventi atskirai vieni. Pareiškėjas nesutinka su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnų patikrinimo išvada, kad pareiškėjas nerandamas adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone. Pareiškėjas nuo 2008 m. ten faktiškai gyvena, gerai pažįsta kaimynus, švenčia jų gimtadienius, Jonines, kitas šventes. Tuos kaimynus pažįsta ir jo žmona D. K.. Jis tikrai nepažįsta visų sodo bendrijos „Vyturėlis“ gyventojų, nes su visais jais nebendrauja ir bendrauti neketina. Jis daug dirba, remontuoja namą. Tai gali paliudyti artimiausi kaimynai ir darbininkai. Nesutinka su teiginiu, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė nieko nežino apie A. K. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus rajone. Toks teiginys prieštarauja faktams, nes ta gyvenamoji vieta deklaruota seniūnijoje, pareiškėjas seniūnijoje pildė dokumentus ir juos pasirašė. Mano, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų patikrinimo išvada neatitinka tikrovės. Skundžiamame sprendime Migracijos departamentas remiasi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2011-07-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietės D. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio A. K. santuokos sudarymo įvertinimo“. Pareiškėjas nesutinka su šios pažymos teiginiais. Nurodo, kad 2008-2011 metais Šengeno valstybėse buvo tik 3 kartus ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, du kartus iš jų buvo Lenkijoje pas gimines ir teisme. Mano, kad tai paneigia teiginį, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam reikalingas tik vykimui į Šengeno erdvės valstybes. Pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusijos Respubliką, kadangi 2009 metais sunkiai susirgo jo tėvas, 2010 metais jis mirė. Po tėvo mirties pasiligojo motina. Nesutinka su sprendimo išvada, kad santuoka yra fiktyvi. Mano, kad šis teiginys neįrodytas. Santuoką pareiškėjas sudarė 2001-05-04, jau daugiau kaip 10 metų yra susituokęs. Iki žmona išvyko į Airiją dirbti, jie gyveno kartu, todėl pareiškėjas gerai žino žmonos įpročius. Nori susilaukti vaikų, tačiau žmona negali pastoti. Dėl to abu kreipėsi į medikus. Taupo pinigus nuosavam butui nusipirkti. Nei pareiškėjas, nei jo žmona su kitais partneriais negyvena. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi ar turėjo įregistravęs keletą įmonių, neįrodo santuokos fiktyvumo. Tai įrodo, kad jis yra tvarkingas ir pareigingas žmogus, užsiimantis teisėta veikla, moka mokesčius Lietuvos Respublikai, nepadarė jokių nusikalstamų veikų, nebaustas administracine tvarka. Galėjo prašyti pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje dėl to, kad yra net keleto įmonių dalininkas, yra registruotų įmonių direktorius. Jam priklausančios įmonių akcijos įgytos santuokoje, bendros jungtinės nuosavybės pagrindu priklauso jam ir jo žmonai. Tai paneigia teiginius, kad jis su žmona neturi bendro turto. Artimiausiu metu jie planuoja įsigyti sodybą ir pradėti statybą. Santuoka nėra pripažinta negaliojančia, nėra nutraukta, todėl 2011-09-13 sprendimas nepratęsti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu yra neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjo ir jo sutuoktinės teises.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 32-34) nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad A. N. (po santuokos K.) 2001-05-04 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete D. K.. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2008-07-15, turėdamas be pertraukos leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjas, ketindamas toliau gyventi Lietuvoje su sutuoktine, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) 2011-07-28 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą ir kitus dokumentus gavo 2011-08-10. Išnagrinėjus pareiškėjo bylą, buvo nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados pareigūnai 2011-01-07 atliko patikrinimą dėl D. K. ir A. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Patikrinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, paaiškėjo, kad sutuoktiniai minėtu adresu yra tik deklaravę gyvenamąją vietą, bet negyveno nei vienos dienos, kaip nurodė buto savininkė V. V.. Kartu su užsieniečio byla Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriui buvo atsiųsti Migracijos skyriuje 2011-07-26 užpildyti apklausos lapai dėl sudarytos santuokos įvertinimo ir Migracijos skyriaus darbuotojų surašyta pažyma dėl santuokos sudarymo įvertinimo patikrinimo. Pildydama apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo D. K. pripažino, kad gyvena ir dirba Airijoje nuo 2005 metų, į Lietuvą sugrįžta 2 kartus per metus, su A. K. bendro turto neturi, bendro ūkio netvarko, kartu negyvena. A. K. pripažino, kad sutuoktinė gyvena ir dirba Airijoje, šeima jokių bendrų pirkinių santuokos metu nėra įsigijusi, su vienas kito giminėmis, kaimynais nebendrauja. Pareiškėjas nurodė, kad yra deklaravęs gyvenamąją vietą Alytuje, (duomenys neskelbtini), bet faktiškai gyvena Alytaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnai 2011-08-05 patikrino A. K. gyvenamąją vietą ir nustatė, kad Alytaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), minėtas užsienis negyvena. Tai patvirtino ir sodų bendrijos „Vyturėlis“ kaimynai. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė taip pat patvirtino, kad nieko nežino apie A. K. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r. Ir pareiškėjas, ir D. K. patvirtino, kad D. K. gyvena Airijoje, o Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Migracijos skyriaus 2011-07-27 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietės D. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio A. K. santuokos sudarymo įvertinimo“ nurodyta, kad, skyriaus nuomone, santuoka įregistruota siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks įtarimas kyla ir todėl, kad A. K. Lietuvos Respublikoje turi ar turėjo įregistravęs keletą įmonių: UAB „Belitas“, UAB „Falvarek“, UAB „Kotras“, UAB „Danman“. A. K. apklausos lapuose dėl sudarytos santuokos įvertinimo nurodė, kad dažnai vyksta į užsienį, nes turi įmonių ir Lietuvoje, ir Baltarusijos Respublikoje. Tai patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus: pareiškėjas nuo 2010-01-01 iki 2011-09-07 Lietuvos Respublikos sieną kirto 153 kartus. A. K. 2011-07-25 prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindas yra šeimos susijungimo atvejis, Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė. Tuo tarpu pareiškėjo sutuoktinė gyvena ir dirba Airijoje nuo 2005 m., su pareiškėju bendro turto neturi, bendro ūkio netvarko, kartu negyvena. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punkte nustatyta, kad pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius. Daro išvadą, kad pareiškėjas su savo sutuoktine Lietuvos Respublikoje negyveno ir negyvena, palaikydami realius santuokinius ar šeiminius santykius, bendro ūkio neveda, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, tik siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dėl to buvo teisinis pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atstovas teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime (b. l. 30-31) nurodo, kad palaiko pareiškėjo skundą ir prašo tenkinti.

Paaiškina, kad ji su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. N. (A. N., po santuokos K.) susituokė 2001-05-04. Santuoka tęsiasi daugiau kaip 10 metų. Nei ji, nei jos sutuoktinis skirtis nesiruošia. Po santuokos sudarymo gyveno kartu, nes A. K. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Kai ji išvyko dirbti į Airiją, kurį laiką A. K. leidimo gyventi Lietuvoje neprašė, turėjo vizą, jie susitikdavo Lietuvoje, kai ji grįždavo atostogų. A. K. Lietuvoje gyvena nuo 2008-07-15, turėdamas be pertraukos leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, leidimai išduoti Šeimos susijungimo pagrindu. Ji visada vyksta su sutuoktiniu į Alytaus migracijos skyrių, kai sutuoktinis pildo anketą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo. 2011 metais pildydama apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo ji pripažino, kad laikinai gyvena ir dirba Airijoje nuo 2005 metų, į Lietuvą grįžta kelis kartus per metus, tada, kai yra poreikis. Su vyru A. K. susitinka visada, kai tik ji grįžta. Sprendimo teiginiai, kad nebendrauja su draugais, giminėmis, yra visiškai nepagrįsti. V. V., kuri leido prisiregistruoti (duomenys neskelbtini), Alytuje, yra jos draugė. Jos vyras A. K. nuolat bendrauja su Vilpišauskais. Ji žino, kad jos vyras išsinuomojo namą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r. Tame name vyras padarė remontą, nupirko naujus baldus. Bendrauja su kaimynais J. ir V. J., M. ir S. K.. Santuoką sudarė, kai leidimo sutuoktinis neprašė. Todėl sprendimo teiginys, kad santuoka įregistruota siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra absurdiškas. Santuoka nėra teismo pripažinta negaliojančia, fiktyvia ar kaip nors kitaip teismo nutraukta. Migracijos departamentas, nusprendęs, kad santuoka yra fiktyvi, viršijo savo kompetenciją. Įstatymas tik teismui suteikė teisę pripažinti santuoką negaliojančia. Todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia jos sutuoktinio ir jos teises.

Į teismo posėdį D. K. neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Teismo posėdyje pateiktas D. K. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 81).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčijamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-09-13 sprendimo Nr. (15/4-2)3I-581(00045) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K.“ teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 23-24, 47).

Ginčijamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo A. K. Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateiktą 2011-07-25 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Migracijos skyriuje prašymas užregistruotas 2011-07-27, reg. Nr. 52-17-LL306098, b. l. 35-37), prie prašymo pridėtus ir kitus surinktus įrodymus (b. l. 37-46). Pareiškėjas prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė D. K.. Migracijos departamentas atsisakė pakeisti Baltarusijos piliečiui A. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nustatė, kad A. K. ir D. K. Lietuvos Respublikoje negyveno ir negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeiminius santykius, bendro ūkio neveda, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, tik siekiant A. K. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Tvarka, kuria nustatoma, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintu Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2011-06-01) 42 punktas nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Vadovaujantis šiuo Aprašo punktu, turi būti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų. Aprašo 43 punkte numatyti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi (t. y. santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje): susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (43.1 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio (43.2 punktas); iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę (43.3 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis (43.4 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba (43.5 punktas); santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas) (43.6 punktas); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių (43.7 punktas); yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę (43.8 punktas). Įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs vieną ar keletą iš Aprašo 43 punkte nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi (Aprašo 44 punktas). Šiuo atveju informacija gaunama: sutuoktinius arba asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartį, apklausus raštu (užpildomi apklausos lapai) (44.1 punktas); apklausus kaimynus (44.2. punktas); apklausus vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, arba bendrus sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, draugus bei pažįstamus (44.3 punktas). 45 punkte nustatyta, kad apklausą atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, kai sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra Lietuvos Respublikoje. Sutuoktinis (-iai) arba asmuo (asmenys), sudaręs (-ę) registruotos partnerystės sutartį, iškviečiamas (-i) ir apklausiamas (-i) raštu – užpildo Migracijos departamento ar migracijos tarnybos parengtus apklausos lapus (juose abiem sutuoktiniams arba asmenims, sudariusiems registruotos partnerystės sutartį, pateikiami tie patys klausimai). Gali būti apklausiami ir vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kaimynai arba kiti asmenys, nurodyti Aprašo 44.3 punkte. 46 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, atlikęs Aprašo 45 punkte nurodytas apklausas, įvertina, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi, ir surašo pažymą. Ši pažyma kartu su migracijos tarnybos surinkta medžiaga siunčiama Migracijos departamentui sprendimui priimti. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti tokį leidimą, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.

Nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo ir D. K. santuoka yra fiktyvi. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Migracijos skyriaus atlikto patikrinimo, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, duomenis, taip pat surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu. Sutuoktiniai užpildė apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo, buvo tikrinta, ar sutuoktiniai gyvena nurodytoje vietoje. Patikrinimo rezultatai įforminti Migracijos skyriaus 2011-07-28 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietės D. K. ir Baltarusijos piliečio A. K. santuokos sudarymo įvertinimo“. Iš pareiškėjo ir D. K. 2011-07-26 užpildytų apklausos lapų dėl sudarytos santuokos įvertinimo matyti, kad D. K. dirba ir gyvena Airijoje nuo 2005 m., į Lietuvą grįžta du kartus per metus; su vienas kito giminėmis bendrauja retai, D. K. nurodė, kad 1 kartą per metus bendrauja su vyro pusbroliu ir vyro draugais; santuokoje bendrų pirkinių neįsigijo. Sutuoktinai nurodė, kad būna kartu, kai D. K. grįžta iš Airijos. Pareiškėjas nurodė, kad priregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, o faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r. D. K. nurodė, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini), Alytuje, o kartais pas mamą kaime Lazdijų r. (b. l. 39-42). Migracijos skyriaus 2011-07-28 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados pareigūnai 2011-01-27 atliko patikrinimą dėl A. K. ir D. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Patikrinus paaiškėjo, kad pareiškėjas ir D. K. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, yra tik deklaravę gyvenamąją vietą, bet negyveno nei vienos dienos. Tai patvirtino buto savininkė V. V., kuri nežino, kur sutuoktiniai gyvena šiuo metu. Migracijos skyrius įvertinęs šias aplinkybes, taip pat sutuoktinių apklausos duomenis, kad D. K. nuo 2005 m. gyvena ir dirba Airijoje, į Lietuvą atvyksta kartą ar du kartus per metus, jos sutuoktinis gyvena ir dirba Lietuvoje, bendro turto neturi, kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, padarė išvadą, kad santuoka įregistruota siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 44 antra pusė). Pareiškėjo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r. 2011-08-04 tikrino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos kontrolės skyriaus pareigūnai. Migracijos skyriui adresuotame 2011-08-05 rašte Nr. (21/21)-12-866 nurodoma, kad tikrinant informaciją buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūne I. K., kuri patvirtino, kad jos seniūnijoje Baltarusijos Respublikos pilietis A. K. gyvenamosios vietos nedeklaravo ir ji nieko nežino apie jo gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., paaiškėjo, kad tai yra sodų bendrija „Vyturėlis“, namelis nurodytu adresu užrakintas ir kaimynai apie šiuo adresu gyvenantį Baltarusijos Respublikos pilietį A. K. nieko nežino (b. l. 46). V. V. 2011-09-13 paaiškinime nurodė, kad ji sutiko, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, gyventų ir gyvenamąją vietą deklaruotų Baltarusijos pilietis A. K., o kur jis faktiškai gyvena, ji nežino (b. l. 46, antra pusė).

Tokios aplinkybės (jų visuma) leidžia teigti, kad atsakovas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad A. K. ir D. K. Lietuvos Respublikoje negyveno ir negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeiminius santykius, bendro turto neturi ir bendro ūkio neveda, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, siekiant A. K. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad su sutuoktine veda bendrą ūkį, pats nurodė, kad santuokoje neįsigijo jokio bendro pirkinio. Apklausos lape D. K. nurodė, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini), Alytuje, o kartais pas mamą kaime Lazdijų rajone. Tuo tarpu pareiškėjas apklausos lape nurodė, kad nors priregistruotas (duomenys neskelbtini), Alytuje, faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Alytaus r. Jeigu D. K. grįžusi į Lietuvą gyventų su pareiškėju, tai apklausos lape būtų nurodžiusi faktinę sutuoktinio gyvenamąją vietą, o ne registracijos vietą, kurioje iš esmės niekada ir negyveno nei pareiškėjas, nei D. K.. Apie tai, kad bute (duomenys neskelbtini), Alytuje, negyveno, patvirtino ne tik bute (duomenys neskelbtini), Alytuje leidusi prisiregistruoti V. V., bet ir pats pareiškėjas skunde, ir D. K. atsiliepime. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ir D. K. gyvenimo kartu. Abejonių dėl gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo nepašalino ir teisme apklaustų liudytojų M. K., S. K., J. J., V. J. ir L. M. parodymai. Liudytojai parodė, kad A. K. sodo namelį nuomoja ir gyvena vienas apie 2-3 metus, liudytojai pažįsta pareiškėją, nes yra sodo kaimynai (Mindaugo ir S. K. namas yra apie 150 metrų atstumu, J. ir V. J. dažnai lankosi tėvų, kurie yra mirę, namuose, kurie yra netoli pareiškėjo gyvenamos vietos), švenčia šventes, o liudytoja L. M. nuomoja jam sodo namelį. Liudytojas M. K. parodė, kad pareiškėją pažįsta apie du metus. Pareiškėjo žmoną matė tik kartą per vėlines 2011 m. lapkritį, liudytojas anksčiau matė pas pareiškėją moterų, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo D. K.. Liudytojas J. J. pareiškėją pažįsta apie tris metus. Su pareiškėjo žmona liudytojas susipažino per Jonines, o liudytojo žmona sakė, kad A. K. žmona buvo grįžusi ir lapkričio mėnesį. Ar per tris metus, kai pareiškėjas gyvena sodo namelyje, D. K. buvo daugiau atvykusi, liudytojas negalėjo patvirtinti, liudytojas matė pas pareiškėją moterų, tačiau ar tai buvo jo žmona, liudytojas nežino. Liudytoja L. M. parodė, kad sodo namelį pareiškėjui nuomoja daugiau kaip du metus (tarp L. M. ir A. K. 2008-12-23 sudaryta namo ir sklypo panaudos sutartis, b. l. 11-12). Liudytoja negalėjo pasakyti, kiek kartų per tą laiką matė pareiškėjo žmoną, nors teigė dažnai (maždaug kas du mėnesius) ateinanti pas pareiškėją užsirašyti skaitliukų parodymų, paimti pinigų už elektrą, kitas paslaugas. Paaiškino, kad tais atvejais D. K. niekada nematė. Liudytoja parodė, kad vasaromis pas pareiškėją būdavo žmona, bet konkrečiai apie tokius atvejus nieko paaiškinti negalėjo. Liudytoja parodė apie vieną konkretų atvejį, kai pareiškėjo žmoną matė - kai A. K. su žmona teikė dokumentus Migracijos skyriuje. Vėliau liudytoja su pareiškėju važiavo į (duomenys neskelbtini) seniūniją deklaruoti pareiškėjo gyvenamosios vietos. Liudytoja davė sutikimą, kad pareiškėjas ir jo žmona nuomojamame name deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Liudytojai žinoma, kad vėliau pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimas jos name buvo panaikintas, pareiškėjai nežinoma, dėl kokių priežasčių. Liudytoja žino, kad maždaug prieš pora mėnesių pareiškėjas važiavo parsivežti Danguolės iš Panevėžio. D. K. liudytoja iš matymo pažįsta seniai. Liudytoja V. J. parodė, kad pareiškėją pažįsta apie 2 metus. Pareiškėjo žmoną liudytoja matė du kartus: kai susipažino per Jonines, tada kartu šventė šią šventę, ir lapkričio 1-ąją. Kai pareiškėjas važiuodavo per jų kiemą, tai liudytoja matydavo automobilyje sėdinčią moterį. Liudytoja S. K. parodė, kad pažįsta pareiškėją iš matymo apie 2 metus, labiau susipažino per Jonines. Su pareiškėjo žmona liudytoja susipažino pernai per Jonines. Liudytoja pareiškėjo žmoną ir matė tą vienintelį kartą, tik iš kaimynų žino, kad pas A. atvažiuoja žmona. Tokie liudytojų parodymai patvirtina tik tai, kad patys liudytojai pareiškėjo žmoną matė 1 ar du kartus per visus 2-3 metus, kiek pareiškėjas gyvena name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r. Ar kitais kartais, kai liudytojai pas pareiškėją matė moterų, buvo žmona D. K., liudytojai nepatvirtino. Nei vienas iš nurodytų liudytojų nepatvirtino, kad pareiškėjas ir D. K. gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Tačiau šie liudytojų parodymai, taip pat įrodymai dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos, kad atsakingų institucijų pareigūnai nerado pareiškėjo jo nurodytos deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresais, o pareiškėjo gyvenamosios vietos kaimynai pareigūnams sakė nepažįstantys pareiškėjo, nėra pagrindiniai įrodymai vertinant, ar pareiškėjo ir D. K. sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Pagrindiniai įrodymai yra paties pareiškėjo ir D. K. užpildyti apklausos lapai, iš kurių matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė gyvena ir dirba Airijoje, pareiškėjai kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio. Taigi pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė, nėra teisinio pagrindo, nes neabejotinai nustatyta, kad Baltarusijos piliečio A. K. sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė D. K. Lietuvoje negyvena, ji nuo 2005 m. gyvena ir dirba Airijoje. Pareiškėjas teisme patvirtino, kad jis nei karto nėra aplankęs sutuoktinės Airijoje. Tai reiškia, kad nėra vienos iš Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos – „Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis <...> ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis <..>“. Pareiškėjo sutuoktinė D. K. yra Lietuvos Respublikos pilietė (b. l. 38), tačiau ji nuo 2005 m. gyvena ir dirba Airijoje. Šią aplinkybę pripažįsta pats pareiškėjas ir D. K. atsiliepime. Teisme apklausti liudytojai M. K., S. K., J. J., V. J. ir L. M. parodė iš pasakojimų žinantys, kad pareiškėjo žmona gyvena ir dirba Airijoje. Dėl to leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju užsieniečiui negali būti išduotas.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjo ir D. K. santuoka nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia teismo, nėra reikšminga šioje byloje. Nagrinėjamu atveju Aprašo nustatyta tvarka buvo surinkta pakankamai duomenų, remiantis kuriais, yra rimtas pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos pilietės D. K. ir pareiškėjo sudaryta santuoka yra fiktyvi, t. y. sudaryta siekiant, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. K. gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo turimų akcijų dvejose bendrovėse, taip pat teismui pateiktas 2011-12-14 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 82-83), kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2011-12-14 sutarties pagrindu įsigijo butą Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų seniūnijos Seirijų miestelyje (vidutinė rinkos vertė 6270 Lt), ginčijant Migracijos departamento 2011-09-13 sprendimą neturi teisinės reikšmės, nes neįrodo, kad pareiškėjas ir D. K. iki skundžiamo sprendimo priėmimo būtų vedę bendrą ūkį, kad turtas įsigytas už jų bendras lėšas ir šeimos gyvenimo tikslais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. Todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis paminėtomis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, visiškai pagrįstai 2011-09-13 sprendimu Nr. (15/4-2)3I-581(00045) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo turimo leidimo galiojimas baigėsi 2011-09-16 (b. l. 37 antra pusė).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo 2011-07-25 pašyme nurodytu pagrindu nėra pagrindo. Migracijos departamento 2011-09-13 sprendimas Nr. (15/4-2)3I-581(00045) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Pareiškėjas turi teisę prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi kitais Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Teisme pareiškėjas aiškino, kad Lietuvoje yra dviejų įmonių (uždarųjų akcinių bendrovių) direktorius ir akcininkas.

Vadovaudamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.