Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios civilinės atsakovės N. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas N. V. prašymas pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 130 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5 .

Vadovaujantis BK 76 str. 1 d., N. V. dėl ligos atleista nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteista ir R. V. .

Iš nuteistųjų R. V. ir N. V. solidariai priteista 204 045,26 Lt AB (duomenys neskelbtini) žalai atlyginti.

Nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas.

Nuteistoji N. V. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta priteisti solidariai iš R.V. ir N. V. 204 045,26 Lt AB (duomenys neskelbtini) atlyginti. Motyvuodama tuo, kad ji viena yra atlyginusi daugiau nei pusę solidariai su R. V. priteistos sumos, prašė nustatyti, kad iki šiol neatlyginta civilinio ieškinio dalis – 79911,40 Lt – AB (duomenys neskelbtini) būtų priteisiama iš R.V.

Skunde nurodoma, jog civilinis ieškinys yra priteistas solidariai, tačiau ji viena turi dengti likusią žalos dydį, o tai pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir jos teisės, nes nukenčia jos ir šeimos interesai.

Nuteistoji skunde atkreipia dėmesį į tai, jog priteistas 204 045,26 Lt žalos atlyginimas solidariai yra per griežta bausmė ir ji prieštarauja lygiateisiškumo ir teisingumo principams. Prašo atsižvelgti į tokias išimtines aplinkybes, kaip gyvenimo aplinkybės, geranoriškas didesnės nei pusė priteistos sumos atlyginimas, sunki materialinė padėtis, bloga sveikata bei šeimyninė padėtis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji prašė jos skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios N. V. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų R. V. ir N. V. solidariai priteista AB (duomenys neskelbtini) 204 045,26 Lt žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 str. 1 d. numatoma, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. civilinį ieškinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis. Pažymima, jog net ir vienam iš nuteistųjų mirus, žalos atlyginimo tvarka, esant solidariai atsakomybei, nesikeičia. CK 6.6 str. 6 d. numato, kad bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti. Ši teisės norma pirmiausia gina nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) interesus. Būtent tokia žalos atlyginimo forma buvo nustatyta nuosprendyje, kuriuo nuteistos N. V. ir R. V. Todėl už visą civiliniam ieškovui priteistą žalą vienodai atsakingos abi nuteistosios, ir nors viena jų nedengianti priteistos žalos, tai privalo padaryti kita nuteistoji. CK 6.9 str. 1 d. solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikaluti iš kitos bendraskolės lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymas ar sutartis. Taigi, N. V. įvykdžiusi visą solidarią prievolę turės atgręžtinio reikalavimo teisę į R. V., kad ji atlygintų už ją įvykdytos solidariosios prievolės dalį.

N. V. skunde nurodyti argumentai dėl bausmės švelninimo ir teisingumo, būtinumo taikyti BK 54 str.3 d., lygiateisiškumo, teisėtumo principų pažeidimų nenagrinėtini. Aptariamoje byloje nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl negali būti keičiamas ar kitaip koreguojamas nuteistosios skunde nurodytais motyvais.

Nuteistoji skunde nurodė skundo pagrindus numatytus BPK 361 str.3 d. Šis baudžiamojo proceso įstatymas numato teismui galimybę pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus. Apygardos teismas jokių neaiškumų, kurie trukdytų vykdyti nuosprendį nenustatė, ir priešingai, pagrįstai pripažino, kad nuosprendis sėkmingai vykdomas.

Teismo nuomone, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios N. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.