Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1556-467/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
e2A-1556-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01319-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
BUAB „AVJ Travel“
Atsakovas
G. J., V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1556-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01319-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.5; 2.5.10.2; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „AVJ Travel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „AVJ Travel“ ieškinį atsakovams G. J. ir V. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „AVJ Travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų G. J. ir V. J. solidariai 13 968,79 EUR žalą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. gegužės 31 d. su atsakovu G. J. buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau jis apie tai Juridinių asmenų registrui nepranešė. Vienintelis ieškovo akcininkas V. J., nutrūkus darbo teisiniams santykiams su G. J., nepriėmė sprendimo atleisti G. J. iš vadovo pareigų ir paskirti naują vadovą. 2013 m. liepos 31 d. pagal kasos orderį Nr. 009 G. J., kuris viešame registre buvo nurodomas kaip direktorius ir atskaitingas asmuo, iš ieškovo kasos buvo išmokėta 48 304,09 Lt (13 968,79 EUR). Apie pinigų panaudojimą ieškovas objektyvių duomenų neturi. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Atsakovai neįrodė paimtų pinigų panaudojimo kredito padengimui bei nepaaiškino, kam pinigus reikėjo išimti grynaisiais pinigais, jei įmonė galėjo padaryti pavedimą. Įstatymai tuo metu nenumatė atvejo, kad du juridiniai asmenys galėtų atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Atsiliepimas

Atsakovas G. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis, būdamas atsakovo vadovu, atliko visus jam įstatymais numatytus ir nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su prašymo atleisti jį iš darbo įteikimu. Deja, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių jo darbo sutartis nebuvo nutraukta. Dėl to ieškinyje išdėstyti teiginiai, kad atsakovas po 2013 m. gegužės 31 d., tvarkydamas su atsakovo veikla susijusius reikalus, atliko neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti. 2013 m. liepos 31 d. atliktas pinigų išmokėjimas buvo teisėtas, nes atsakovas, kaip įmonės vadovas ir atskaitingas asmuo, turėjo ir faktinį ir teisinį pagrindą išrašyti nurodytą kasos išlaidų orderį ir pagal jį gauti jame nurodytą sumą iš įmonės kasos. Kasos išlaidų orderyje nurodytas išrašymo pagrindas – atskaitingo asmens išlaidų dengimas pagal avanso apyskaitas. Įmonių ūkinėje komercinėje veikloje yra įprasta praktika, kai įmonės atskaitingiems asmenims atsiskaityti už įmonės perkamas prekes ar paslaugas yra išmokamas avansas. Atskaitingi asmenys, panaudoję išduotą avansą, įmonėje nustatyta tvarka buhalterijai pateikia avanso apyskaitas ir grąžina išduotą avansą arba grąžina nepanaudoto avanso likutį, arba, jeigu įmonės veikloje buvo išleista daugiau lėšų, negu išduoto avanso suma, jiems išmokama avanso dydį viršijusi išlaidų suma. Avanso apyskaitos įtraukiamos į įmonės veiklos buhalterinę apskaitą. UAB „AVJ Travel“ toks apskaitos registras buvo Didžioji knyga. Įmonės Didžiosios knygos išraše už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovui G. J. išduoto avanso likutis šio laikotarpio pradžioje buvo 12 746,50 Lt. Po eilės atliktų pirkimų ir atsiskaitymų už įmonei suteiktas paslaugas, iš Didžiosios knygos išrašo matyti, kad įmonės vadovui išduoto avanso suma 2013 m. sausio 31 d. buvo pilnai išnaudota ir viršyta. Nuo šios datos jis mokėjo savo asmeniniais pinigais. 2013 m. liepos 26 d. atsakovo už įmonei pirktas prekes ir paslaugas iš asmeninių lėšų sumokėta suma sudarė 75 115,33 Lt. Šių įmonės veikloje panaudotų lėšų avanso apyskaitas, pateikus bendrovės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei ir jas įtraukus į buhalterinę apskaitą bei įregistravus Didžiojoje knygoje, atsirado teisinis pagrindas atsakovui išmokėti šią jo išleistą sumą. Tai ir buvo padaryta, išrašant kasos išlaidų orderį Nr. 009 ir iš įmonės kasos išmokant jam 48 304,09 Lt.

Atsakovas V. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo, kaip bendrovės akcininko, sąžiningumas yra preziumuojamas. Ieškovas privalo šią prezumpciją paneigti ir įrodyti, kad V. J. pažeidė savo kaip akcininko pareigas. Be to įmonės vadovas laikomas atšauktu iš vadovo pareigų ir jam suteikti įgaliojimai nutrūksta nuo juridinių faktų, nurodytų ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje, įvykimo. Bankroto administratorius G. J., kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų nutrūkimą, grindžia 2013 m. gegužės 31 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2-SD) kopija. Tačiau toks pranešimas ABĮ prasme nėra pagrindas, kuriuo gali būti atšauktas direktorius iš užimamų pareigų, o darbo sutarties nutraukimas savaime nereiškia vadovo atšaukimo iš užimamų pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas G. J. viešajame įmonių registre yra registruotas UAB „AVJ Travel“ vadovu, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad su juo darbo sutartis buvo nutraukta. Apie tai, kad atsakovo ketinimas nutraukti darbo santykius nebuvo realizuotas patvirtino atsakovai. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepagrįstai G. J., kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų nutrūkimą, grindžia 2013 m. gegužės 31 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2-SD) kopija, kadangi toks pranešimas ABĮ prasme nėra pagrindas, kuriuo direktorius gali būti atšauktas iš užimamų pareigų, o darbo sutarties nutraukimas savaime nereiškia vadovo atšaukimo iš užimamų pareigų. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių reikšmingų faktų, liudijančių, jog V. J. privalėjo atleisti įmonės vadovą, kuomet paties buvusiojo vadovo tvirtinimu, jis ir nereikalavo, kad darbo sutartis būtų nutraukta, priešingai, sutiko tęsti veiklą, nes į jo vietą tinkamo kandidato neatsirado. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas ir atskaitingas asmuo, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą išrašyti ieškovo nurodytą kasos išlaidų orderį ir pagal jį gauti jame nurodytą sumą iš įmonės kasos. Teismas pritarė atsakovų nurodytiems argumentams, kur buvo išleisti paimti įmonės pinigai ir pažymėjo, jog atsakovas, atlikdamas 2013 m. liepos 31 d. išmoką grynaisiais, veikė ne kaip įmonės kreditorius, patenkindamas savo reikalavimą anksčiau už kitų kreditorių ĮBĮ prasme, todėl savo veiksmais nepažeidė kitų kreditorių reikalavimų eiliškumo. Iš to teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas savo veiksmais padarė įmonei žalą ir privalo ją atlyginti. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovas privalo paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją ir įrodyti, kad V. J. pažeidė savo, kaip akcininko pareigas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad V. J. kaltė pasireiškia tuo, jog jis „nesiėmė veiksmų išrinkti teisėtai veikiantį įmonės vadovą“, tačiau, byloje nustačius, kad pagrindo tokiems veiksmams atlikti atsakovui nebuvo, nes nebuvo pasibaigusi darbo sutartis su įmonės vadovu G. J., nėra pagrindo ir išvadai, kad abu atsakovai solidariai padarė ieškovui žalą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas BUAB „AVJ Travel“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teisių išviešinimas viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo funkciją. Atitinkamai nėra galimas vadovo pareigų ėjimas, nesudarius darbo sutarties (arba ją nutraukus) ir atitinkamai nemokant/pranešus, kad nutraukiamas socialinio draudimo įmokų mokėjimas. Aplinkybė, kad akcininkas nenorėjo pranešti registrui apie pasibaigusią darbo sutartį ir to nepadarė, leidžia jo veiksmus kvalifikuoti kaip neteisėtus. Egzistuojant darbo sutarčiai, tačiau nemokant privalomų socialinio draudimo įmokų, yra nelegalus darbas. Atsakovas G. J., net ir veikdamas kaip teisėtas įmonės vadovas, kuriam įmonė galėjo būti skolinga, jis buvo tik vienas iš įmonės kreditorių, o orderio išrašymo metu, įmonė jau buvo nemoki. Šį faktą žinojo ir atsakovas (tai patvirtina jo 2014-10-15 raštas). Įmonės akcininkas V. J. turėjo pareigą pranešti Juridinių asmenų registrui apie vadovo darbo pabaigą ir tokiu neveikimu sukėlė įmonei žalą, tuo tarpu buvusio įmonės vadovas G. J. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, pateikęs prašymą dėl atleidimo iš darbo, ir toliau veikė įmonės vardu, t.y. faktiškai vykdė vadovo funkcijas ir išmokėjo sau iš kasos reikalaujamą priteisti pinigų sumą, nors įmonė tuo metu jau buvo nemoki. Dėl šių neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas negali atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas G. J. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog tam, kad su bendrovės vadovu darbo santykiai pasibaigtų, įstatymas nustato visą eilę būtinų atlikti veiksmų, kurių neatlikus, darbo santykiai negali būti laikomi pasibaigusiais. Su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama, vadovaujantis ne DK, bet CK ir ABĮ nustatytais pagrindais, o ieškovas painioja darbo teisinių santykių atsiradimo pagrindus ir su darbo teisiniais santykiais susijusias pasekmes. Darbo teisiniai santykiai atsiranda ne iš prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, o atvirkščiai, prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas atsiranda iš darbo teisinių santykių. Todėl ieškovo teiginiai, kad nesumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokų negali būti ir darbo teisinių santykių, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi šiuo atveju bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo sprendimas atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų nebuvo priimtas, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigusi nebuvo, darbo santykiai tarp įmonės ir jos vadovo tęsėsi, akcininkas V. J. negalėjo turėti pareigos pranešti Juridinių asmenų registrui apie darbo sutarties su įmonės vadovu nutraukimą. UAB „AVJ Travel“ su KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011 m. kovo 22 d. buvo sudariusi paskolos sutartį, kurią refinansavus, 2011 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta nauja paskolos sutartis. 2013 metų pirmoje pusėje, UAB „AVJ Travel“ finansinei padėčiai tapus sudėtingai ir įmonei susiduriant su finansiniais sunkumais, įmonė intensyviai ieškojo visų įmanomų galimybių šiai susidariusiai padėčiai pataisyti ir tęsti įmonės veiklą. Siekiant gauti naują paskolą (refinansavimui), iš ieškovo kasos pagal išlaidų orderį Nr. 009 atsakovui G. J. buvo išmokėta 48 304,09 Lt grynųjų pinigų suma, kuri kartu su asmeninėmis atsakovo G. J. lėšomis, buvo panaudota paskolos grąžinimui.

Atsiliepime atsakovas V. J. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie konkretų G. J. prašymą atšaukti jį iš direktoriaus pareigų. Atsakovai yra tėvas ir sūnus, todėl tarpusavyje diskutavo apie galimybę paskirti kitą bendrovės vadovą, tačiau G. J. atšaukimas buvo planuojamas tik tada, kai bus rastas kitas direktoriaus pareigas eisiantis asmuo. Tokio asmens nebuvo rasta, todėl G. J. toliau vadovavo bendrovei. V. J., kaip UAB „AVJ Travel“ vienintelis akcininkas, niekada nepriėmė sprendimo atšaukti G. J. iš direktoriaus pareigų. G. J. darbo sutartyje nebuvo padaryta jokio įrašo apie darbo sutarties pasibaigimą. Juridinių asmenų registrui niekada nebuvo pranešta apie UAB „AVJ Travel“ vadovo įgaliojimų pasibaigimą. Šių faktų visuma patvirtina, kad UAB „AVJ Travel“ direktoriaus pareigas iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo ėjo G. J., paskirtas vienintelio akcininko, taip pat ir pats išreiškęs valią atsistatydinti tik tada, kai bus rastas kitas asmuo, eisiantis vadovo pareigas. Todėl G. J. turėjo visas bendrovės įstatų ir įstatymų jam suteiktas vadovo teises, o V. J., kaip UAB „AVJ Travel“ vienintelis akcininkas, neturėjo pareigos paskirti naują direktorių. V. J. veiksmų negalima laikyti ne tik neteisėtais, bet ir nesąžiningais. o ieškovas privalo šią prezumpciją paneigti. Tačiau ieškovas neįrodo, kad V. J. žinojo apie G. J. atsistatydinimo pareiškimą, pranešimą apie socialinio draudimo pabaigą, kad G. J. buvo atšauktas iš pareigų ir kad buvo būtinybė paskirti kitą bendrovės vadovą. Priešingai, abiejų atsakovų paaiškinimai rodo, kad jų abiejų suderinta valia buvo G. J. atšaukti iš direktoriaus pareigų tik tada, kai bus rastas naujas bendrovės vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo BUAB „AVJ Travel“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį dalyje atsakovo G. J. atžvilgiu patenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. J. nuo 2012 m. spalio 1 d. buvo paskirtas UAB „AVJ Travel“ vadovu. Šis faktas VĮ Registrų centre įregistruotas 2012 m. lapkričio 5 d. Paties atsakovo prašymu 2013 m. gegužės 31 d. su atsakovu G. J. darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktas pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Vienintelio bendrovės akcininko atsakovo V. J. sprendimas atleisti įmonės vadovą iš pareigų priimtas nebuvo, apie atleidimą VĮ Registrų centrui nepranešta. 2013 m. liepos 31 d. atsakovui G. J. pagal kasos orderį Nr. 009 iš UAB „AVJ Travel“ kasos jo paties sprendimu (nurodymu) išmokėta 48 304,09 Lt (13 968,79 EUR). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovui UAB „AVJ Travel“ iškelta bankroto byla. Sprendimas dėl įmonės pabaigos šiuo metu dar nepriimtas.

Ieškovas BUAB „AVJ Travel“ nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai žalos atlyginimą ieškovui iš abiejų atsakovų – buvusio vadovo G. J. ir vienintelio akcininko V. J., motyvuojant tuo, kad jie savo neteisėtais veiksmais padarė bankrutuojančiai įmonei žalą – G. J., pasibaigus jo darbo sutarčiai ir nebūdamas įmonės vadovu, pagal kasos išlaidų orderį, kaip vadovas ir atskaitingas asmuo, neteisėtai gavo 48 304,09 Lt (13 968,79 EUR), o V. J., kaip vienintelis akcininkas, neįvykdė savo pareigos išrinkti naują vadovą, pasibaigus G. J. darbo sutarčiai. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, jog G. J. viešajame įmonių registre yra registruotas ieškovo vadovu, todėl darbo sutartis su juo nebuvo nutraukta, dėl to V. J. neturėjo pareigos išrinkti naują vadovą. Be to teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog su įmonės vadovu G. J. darbo santykiai būtų nutrūkę, nes pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą ABĮ prasme nėra pagrindas, kuriuo direktorius gali būti atšauktas iš užimamų pareigų. Todėl teismas padarė išvadą, kad G. J., kaip įmonės vadovas, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą išrašyti kasos išlaidų orderį, o, atlikdamas 2013-07-31 ginčijamą išmoką grynaisiais, veikė ne kaip įmonės kreditorius. Ieškovas apeliaciniame skunde su tokiomis teismo išvadomis nestinka ir toliau atsakovo G. J. atsakomybę kildina iš to, jog, jam faktiškai jau nebūnant bendrovės vadovu ir nebeturint jokios teisės disponuoti jai priklausančiais pinigais, pažeidžiant faktiškai nemokios bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, iš įmonės kasos išmokėta 13 968,79 EUR. Atsakovo V. J. atsakomybę ieškovas kildina iš to, jog jis, būdamas vienasmeniu bendrovės akcininku, nesikreipė į VĮ Registrų centrą ir nepranešė apie G. J. įgaliojimų pabaigą bei nesiėmė veiksmų naujam vadovui paskirti. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka tik dalyje atsakovo G. J. atžvilgiu.

ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti, pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia ABĮ nustatyta tvarka: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

Byloje esantis 2013 m. gegužės 31 d. pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą rodo, jog atsakovas G. J. pateikė prašymą atleisti jį iš UAB „AVJ Travel“ vadovo pareigų, remiantis DK 127 straipsnio 1 dalimi (paties prašymu). DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Taigi konkrečiu atveju 2013 m. gegužės 31 d. pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą neginčijamai patvirtina, kad darbo sutartis su G. J. buvo nutraukta ir tai neprieštarauja nei DK, nei ABĮ nuostatoms. Aplinkybę, jog darbo sutartis su juo buvo pasibaigusi, atsakovas G. J. pripažino 2014 m. spalio 15 d. bankroto administratoriui pateiktame paaiškinime, taip pat atsiliepime į ieškinį, tačiau neigė, jog, nutrūkus darbo sutarčiai, pasibaigė ir jo, kaip įmonės vadovo įgaliojimai. Jo poziciją palaikė ir atsakovas V. J.. Tačiau abiejų atsakovų paaiškinimai, atsižvelgiant į jų artimą giminystės ryšį (tėvas ir sūnus), vertintini kritiškai, nes jie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų.

Tai, kad apie atsistatydinimą iš bendrovės vadovo pareigų G. J. pranešė įmonės akcininkui V. J., jis pats patvirtino 2014 m. gruodžio 1 d. atsakyme į bankroto administratoriaus pretenziją. Be to V. J. 2015-09-09 teismo posėdyje taip pat nurodė, kad apie G. J. prašymą jis žinojo. Todėl V. J. nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu neigė žinojęs apie vadovo sprendimą nutraukti darbo sutartį (atsistatydinti iš vadovo pareigų). Tačiau, kaip minėta, atsižvelgiant į subjektyvius, kaip akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, atsakovų paaiškinimus bei faktą, jog atsakovai yra tėvas ir sūnus, šie jų teiginiai vertintini kritiškai ir nelaikytini pakankamais paneigti aplinkybę, jog sprendimas atleisti įmonės vadovą iš pareigų buvo priimtas. Pažymėtina ir tai, kad tokio sprendimo priėmimo tikimybę patvirtina ir paties atsakovo G. J. teiginys 2014-10-15 bankroto administratoriui rašytame rašte, kur nurodyta, jog 2013-05-31 darbo sutartis buvo nutraukta, siekiant nekaupti bendrovės sąnaudų bei išvengti skolos susidarymo VSDFV. Taigi, akivaizdu, kad G. J., kaip vadovo, įgalinimai buvo pasibaigę kartu su darbo sutarties nutraukimu, tačiau nebuvo tinkamai (iki galo) įformintas nei darbo sutarties nutraukimas (nepadaryti įrašai pačioje darbo sutartyje), nei vadovo atšaukimas iš einamų pareigų (nepriimtas atitinkamas vienintelio akcininko sprendimas).

Pažymėtina, jog duomenų įregistravimas (teisių išviešinimas) viešajame Juridinių asmenų registre atlieka tik jų išviešinimo, bet ne teises nustatančią, funkciją. Todėl tai, kad atsakovas G. J. viešajame įmonių registre yra registruotas UAB „AVJ Travel“ vadovu, nepaneigia fakto, kad su juo darbo sutartis buvo nutraukta. Juo labiau, kad, kaip teisingai apeliaciniame skunde tvirtina ieškovas, sistemiškai aiškinant ABĮ 37 straipsnį, darytina išvada, kad nėra galimas vadovo pareigų ėjimas nesudarius darbo sutarties (arba ją nutraukus) ir atitinkamai nemokant (pranešus, kad nutraukimas) socialinio draudimo įmokų. Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo argumentus, jog 2013 m. liepos 31 d. G. J. išmokėta 48 304,09 Lt (13 968,79 EUR) iš įmonės kasos jam jau nebūnant teisėtu įmonės vadovu ir atskaitingu įmonės asmeniu.

Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

Nagrinėjamu atveju atsakovui G. J. 2013 m. liepos 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 009 iš UAB „AVJ Travel“ kasos išmokėta 48 304,09 Lt (13 968,79 EUR). Šios sumos išmokėjimą atsakovas grindė dalies įmonės paskolos kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ grąžinimu ir prieš išmokant minėtą pinigų sumą ir po to. Atsakovas G. J. tvirtina 2013 m. rugsėjo 5-11 dienomis už įmonę sumokėjęs 115 324,49 Lt grąžinamos paskolos savo asmeninėmis lėšomis, dėl ko akivaizdu, jog 2013 m. liepos 31 d. orderiu išmokėta suma buvo panaudota būtent šios paskolos grąžinimui, tai neva patvirtina paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir faktinę situaciją, sprendžia, jog šie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o ieškovas, kaip juridinis asmuo, mokėdamas jo paties paimtą kreditą kitam juridiniam asmeniui, galėjo ir turėjo tai daryti pats, o ne per trečiuosius asmenis, be to mokėjimo pavedimu, o ne grynais pinigais. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į aukščiau byloje konstatuotą aplinkybę, jog 2013 m. liepos 31 d. atsakovas G. J. nebuvo teisėtas UAB „AVJ Travel“ vadovas, 13 968,79 EUR paėmimas iš įmonės kasos laikytinas neteisėtu, o ši suma pripažintina ieškovo UAB „AVJ Travel“ patirta žala, nes jos panaudojimas įmonės interesais nėra įrodytas. Be to, jeigu paimdamas nurodytą pinigų sumą (2013 m. liepos 31 d. išmoką grynaisiais), atsakovas veikė kaip įmonės kreditorius, patenkindamas savo reikalavimą anksčiau už kitų kreditorių ĮBĮ prasme, savo veiksmais jis pažeidė kitų kreditorių reikalavimų eiliškumą, kadangi ieškovo įmonė tuo metu jau buvo nemoki. Taigi, akivaizdu, jog tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu ieškovas įrodė ir nagrinėjamu atveju konstatuotinos visos atsakovo G. J. civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškinys jo atžvilgiu tenkintinas visa apimtimi.

Tuo tarpu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog taikyti ir atsakovo V. J. civilinę atsakomybę šiuo atveju nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Aptariant atsakovo V. J. civilinę atsakomybę, pažymėtina, jog jo neteisėtus veiksmus ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad šis atsakovas, kaip vienintelis įmonės akcininkas, neatliko būtinų veiksmų, kad įformintų įmonės vadovo atleidimą bei laiku paskirtų naują vadovą. Tačiau, kaip jau iš esmės buvo nurodyta, vien formalus atleidimo iš darbo neįforminimas ar naujo vadovo nepaskyrimas tam tikrą laikotarpį, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įmonės dalyvis (akcininkas) atliko neteisėtus veiksmus. Be to pagal CK 2.50 straipsnį juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari, t.y. materialinė atsakomybė juridinio asmens dalyvio atžvilgiu taikytina tada, kai nustatoma, jog juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Ieškovo nurodyti atsakovo V. J. veiksmai – nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusio vadovo atžvilgiu, nepraneša apie jo darbo sutarties pasibaigimą viešajam registrui, nepaskiria (neišrenka) kito vadovo ir pan. nėra neginčijamas juridinio asmens dalyvio nesąžiningumas. Be to teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovui žala buvo padaryta ne dėl neįforminto vadovo atleidimo ar kito vadovo nepaskyrimo, bet dėl 2013 m. liepos 31 d. buvusiam vadovui jo paties neteisėtai išsimokėtų pinigų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas V. J. būtų prisidėjęs prie šių pinigų išmokėjimo, todėl jo kaltė nėra įrodyta, todėl ir dėl šios priežasties šio atsakovo atžvilgiu nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas iš esmės teisingu ir pagrįstu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo G. J. 13 968,79 EUR žalą yra tenkinamas, iš jo taip pat priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus vieną iš dviejų ieškovo BUAB „AVJ Travel“ reikalavimų (50 proc.), jam iš atsakovo G. J. priteistina pusė pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – 247,50 EUR. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme patirtos ieškovo išlaidos nėra pagrįstos pinigų sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „AVJ Travel“, į.k. 302472287 naudai 13 968,79 EUR (trylika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 79 euro centus) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 968,79 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 247,50 EUR (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo V. J. atžvilgiu ieškinį atmesti.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė