Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-506-327-2013

Teisėja Dalia Buziliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00242-2013-8

2013 m. gegužės 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Algimanto Smolsko ir Algirdo Remeikos, se­kre­to­riau­jant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nuteistojo T. G. gynėjai ad­vo­katei Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apy­linkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atė­mi­mu aštuoniems mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos na­muose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo T. G. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį momento.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-05 iki 2013-03-07 (2 dienos).

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai – iš T. G. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 99 Lt (devyniasdešimt devynių litų) turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, 2013-03-05, apie 15.50 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino slapta pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 448 Lt bendros vertės turtą: 349 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia Asha Graphite ir 99 Lt vertės bevielę kompiuterinę pelę Logitech M345, tačiau nusikalstamos vei­kos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės dar­buo­to­jo T. V..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą ten­kin­ti, pro­ku­roras pra­šė ape­lia­cinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atme­tamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nu­si­kalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis T. G. prašo paskirti jam švel­nes­nę bausmės rūšį arba trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir paskyrė T. G. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. G., va­do­vavosi BK 54 str. 2 d. reikalavimais, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstamą veiką pasikėsinta padaryti dėl savanaudiškų paskatų, į nustatytas T. G. atsakomybę len­g­vi­nan­čią ir sunkinančią aplinkybes, į nuteistojo asmenybę – jis nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje daug kartų baustas administracine tvar­­ka už narkotinių medžiagų vartojimą, smulkųjį svetimo turto pagrobimą, teisiamas septintą kar­tą, sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus ir nusi­kal­ti­mus nuosavybei, už kuriuos paskutiniaisiais penkiais nuosprendžiais buvo nuteistas arešto baus­mė­mis, turi neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusi­kal­timų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. Visa tai leidžia teigti, kad nuteis­ta­jam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepadarė, nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baus­mės tikslai T. G. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam rea­lią terminuotą laisvės atė­mimo bausmę. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nu­sikaltimo padarymą teis­mas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Nors BK 178 str. 1 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir viešųjų darbų, baudos, arešto bei laisvės apribojimo bausmės, tačiau esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik laisvės atėmimo bausmės pasky­ri­mas T. G. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

BK 57 str. numato, kad bausmė už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką ski­riama bendra tvarka, bet atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nu­sikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Na­gri­nėjamu atveju nustatyta, kad pasikėsinta padaryti nesunkų nusikaltimą, o nusikalstama veika nebaig­ta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi T. G. sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas dar neišėjus iš parduotuvės.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi BK 178 str. 1 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino pa­da­ręs bau­džiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nanti ap­lin­ky­bė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs narkotinių, psi­­cho­tro­pinių me­džia­gų, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nustatydamas bausmės dydį T. G., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, ir pagrįstai paskyrė aštuonių mėnesių lais­vės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė, negu BK 178 str. 1 d. sank­ci­joje nu­ma­ty­tos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Konstatuotina, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo dar labiau ją švelninti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Visos nuteistojo T. G. apelia­ci­nia­me skunde nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instan­ci­jos teis­me. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.