- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-193/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Linas Šiukšta, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. sausio 4 d. apie 0.00 val. autobusų sustojime, esančiame prie (duomenys neskelbiami), namo, panaudojo prieš D. L. fizinį smurtą – sudavė peiliu vieną smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę ir vieną smūgį į galvos sritį, tuo padarydamas D. L. krūtinės ląstos kairės pusės durtinę – pjautinę žaizdą, diafragmos ir blužnies sužalojimus, pjautinę žaizdą pakaušyje ir kairės ausies kaušelyje. Šiais veiksmais A. S. D. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. sausio 4 d. apie 0.00 val. autobusų sustojime, esančiame prie (duomenys neskelbiami) namo, panaudojo prieš D. L. fizinį smurtą – sudavė peiliu vieną smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę ir vieną smūgį į galvos sritį, tuo padarydamas D. L. krūtinės ląstos kairės pusės durtinę – pjautinę žaizdą, diafragmos ir blužnies sužalojimus, pjautinę žaizdą pakaušyje ir kairės ausies kaušelyje, ir pagrobė D. L. 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sonny ericsson“.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 180 str. 2 d. Nurodo, kad byloje nėra neginčijamų jo kaltės įrodymų. Nukentėjusiojo D. L. parodymai viso proceso metu buvo skirtingi, prieštaravo liudytojos H. U. parodymams (dėl su nukentėjusiuoju buvusio asmens girtumo), pastarasis taip pat negalėjo paaiškinti parodymų keitimo priežasčių, tik nurodė, jog serga šizofrenija ir turi antros grupės invalidumą. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo parodymais verčia abejoti ir pastarojo parodymuose paminėtos aplinkybės, jog jis su nukentėjusiuoju buvo pas pastarojo motiną ir laukė nukentėjusiojo lauke. Apelianto supratimu, jeigu iš tikrųjų būtų taip, kaip nurodė nukentėjusysis, jį belaukiantį policijos pareigūnai būtų sulaikę ir nubaudę už viešosios tvarkos pažeidimą (liudytoja B. L. parodė, jog sūnui grįžus namo, iškvietė policiją). Liudytojos H. U. parodymai, kuriais teismas rėmėsi, taip pat buvo nevienodi, - liudytoja iš pradžių jį įvardino, kaip nukentėjusįjį asmenį, vėliau paaiškėjus įvykio aplinkybėms, pradėjo tvirtinti, jog suklydo ir jį sumaišė su D. L. , teisme aiškino, jog jo iš viso įvykio vietoje nebuvo (šios aplinkybės protokole nėra užfiksuota). Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas į posėdį neiškvietė ir neapklausė liudytojų L. K. , B. L. , kurių parodymai (dėl telefono) galėjo turėti esminės įtakos sprendžiant dėl jo kaltumo. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad byloje buvo būtina nukentėjusiajam skirti psichiatrinę ekspertizę.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas A. S. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2005 m. sausio 4 d. apie 0.00 val. autobusų sustojime, esančiame prie (duomenys neskelbiami) namo tarpusavio konflikto su D. L. metu, panaudodamas pastarojo atžvilgiu peilį, D. L. sunkiai sutrikdė sveikatą (sunkus sveikatos sutrikdymas) bei tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, panaudojęs peilį, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, - mobilaus ryšio telefoną ,,Sonny ericsson“ (plėšimas).
Nuteistasis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, aiškino, kad jis 2005 m. sausio 4 d. buvo namuose, su nukentėjusiuoju D. L. nebendravo, jo nesužalojo ir telefono nepagrobė. A. S. savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde. Iš nukentėjusiojo D. L. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis, priešingai nuteistajam A. S. , visada aiškino, jog jį peiliu 2005 m. sausio 4 d. sužalojo ir jam priklausantį telefoną, panaudodamas jo atžvilgiu peilį, pagrobė, būtent, A. S. . Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 52-56). D. L. parodymo atpažinti metu A. S. atpažino, kaip 2005 m. sausio 4 d. jį peiliu sužalojusį ir jo telefoną, panaudojant peilį, pagrobusį asmenį (t.1, b.l. 47-49). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kolegijai nėra pagrindo netikėti šioje dalyje nukentėjusiojo D. L. parodymais. Šių parodymų teisingumą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja A. U. , apklausta ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme, parodė mačiusi A. S. , tarp asmenų 2005 m. sausio 4 d. konfliktavusių autobusų stotelėje, - A. S. atpažino, nes pažinojo iš matymo, detalizavo konflikte dalyvavusių asmenų veiksmus, kurie iš esmės atitinka nukentėjusiojo D. L. parodymuose A. S. jo atžvilgiu atliktus veiksmus. Ta aplinkybė, kad liudytoja A. U. , stebėdama konfliktuojančius asmenis pro namo langą manė, jog buvo sužalotas ne nukentėjusysis, o nuteistasis A. S. , analizuojant ir vertinant tai visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste (teismo medicinos specialisto išvados) nepaneigia ir nemažina šiuose įrodymų šaltiniais gautų duomenų apie A. S. dalyvavimą nusikalstamų veikų, už kurių padarymą pirmosios instancijos teismas pastarąjį pripažino kaltu ir nuteisė, įrodomosios reikšmės. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, kitų byloje esančių duomenų, neginčijamai yra nustatyta, kad 2005m. sausio 4 d. sunkiai sutrikdyta sveikata buvo nukentėjusiajam D. L. . Specialistas tyrimo metu nustatė, kad D. L. buvo padaryti sužalojimai, - krūtinės ląstos kairės pusės durtinė – pjautinė žaizda, pjautinė žaizda pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, diafragmos ir blužnies sužalojimai (t.1, b.l. 43-44).
Kolegija neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo D. L. psichine būkle, jo sugebėjimu teisingai atkurti byloje įrodomąją reikšmę turinčias aplinkybes ir duoti teisingus parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas D. L. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų ir pirmosios instancijos teisme visada nuosekliai aiškino, kad 2005 m. sausio 4 d. A. S. jį sužalojo ir pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną ,,Sonny ericsson“, panaudodamas peilį (t.1, b.l. 38-39, 47-48, 49, 52-53, 54-56). Visos šios aplinkybės pasitvirtino pirmosios instancijos teisme ištyrus kitus įrodymus. Vien tai, kad nukentėjusysis D. L. , duodamas parodymus, nurodė didesnį smūgių bei sužalojimų skaičių, painiojosi dėl mobilaus ryšio telefono pagrobimo eiliškumo, nėra pagrindas laikyti jo parodymus neteisingais ir atmesti. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu D. L. nuo patirtų sužalojimų buvo praradęs sąmonę, taip pat buvo neblaivus, todėl kai kurių aplinkybių galėjo tiksliai neatsiminti ar dėl jų klysti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisme apklausti liudytojas L. K. , B. L. , nes jų parodymuose nurodytos aplinkybės dėl mobilaus ryšio telefono patvirtina, kad jis negalėjo dalyvauti nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, padaryme. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.
Nukentėjusiojo D. L. ir liudytojos A. U. parodymais, kurie byloje nėra paneigti, nustatyta, kad L. K. , B. L. nebuvo įvykio vietoje ir nematė D. L. sužalojimo ir mobilaus ryšio telefono pagrobimo aplinkybių. Be to, iš liudytojos S. A. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji įgijo mobilaus ryšio telefoną iš moters, kurios ji nepažįsta ir neatpažino ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 12-13). Asmens parodymo atpažinti protokole pažymėta, kad pateikus tris moteris, tarp jų L. K. , liudytoja A. A. neatpažinusi moters, kuri jai pardavė telefoną ,,Sonny ericsson“ (t.1, b.l. 73-74). Visi šie duomenys rodo, kad L. K. ir B. L. nesusijusios su šia byla. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog L. K. ir B. L. turėjo būti teisme apklaustos liudytojomis. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis turėjo mobilaus ryšio telefoną ir šis buvo iš jo pagrobtas įvykio metu, patvirtina iš dalies S. A. , įgijusios po įvykio, šį telefoną, parodymai; protokolas apie tai, kad S. A. savo iniciatyva pateikė telefoną policijos pareigūnui (t.1, b.l. 69, 70); protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam pateikus tris mobilaus ryšio telefonus, jis atpažino ,,Sonny ericsson“, kuris buvo pagrobtas iš jo (t.1, b.l. 50-51); liudytojos A. U. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad tikrai iš sužaloto asmens kišenės kaltininkas kažką ištraukė ir įsidėjo į savo rūbų kišenę. Esant tokiems duomenims, kolegija laiko, kad ta aplinkybė, jog liudytojos L. K. , B. L. nebuvo apklaustos teisme ir jų parodymais nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos nuosprendis, nepablogino nuteistojo A. S. padėties ir neturėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių A. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Teismas, spręsdamas A. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadarė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.