- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-792-440/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4441-760/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditinių įsipareigojimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, juo prašė nutraukti sudarytą santuoką tarp atsakovo ir ieškovės; nustatyti nepilnamečių vaikų A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, jį pervedant į ieškovės, kaip nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojos uzufrukto teise, sąskaitą; padalyti santuokoje įgytą šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; kitus reikalavimus.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja neribotai mobiliuoju telefonu, išskyrus vaikų ugdymo ir miego laiką, taip pat laisvu nuo tarnybos metu nevaržomai bendrauja su vaikais, vaikus pasiima nuo 8.00 val. ir juos parveža į jų dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki 20.00 val. Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove jos tėvų namuose, kuriuose yra sudarytos visos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Dabartinės aplinkos pakeitimas nepilnamečiams vaikams, tikėtina, sukeltų tam tikro lygio emocinių išgyvenimų, nes vaikus palikus kartu su atsakovu jie verkia ir šaukia, kad pasilikti nenori. Neabejotina, kad neigiamus vaikų išgyvenimus ir patiriamą stresą dar labiau sustiprintų priverstinis vaikų išvežimas atsakovo giminaičiams tuo laikotarpiu, kai jis pats pasirūpinti vaikais negalėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatančią, jog atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neribotai mobiliuoju telefonu, išskyrus vaikų ugdymo ir miego laiką, taip pat laisvu nuo tarnybos metu nevaržomai bendrauja su vaikais, vaikus pasiima nuo 8.00 val. ir juos parveža į jų dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki 20.00 val.
4. Teismas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove pas jos tėvus ir vaikais ji rūpinasi besąlygiškai. Teismas nustatė, kad ieškovė yra dirbanti ir gauna pastovias pajamas. Todėl teismas preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nesant duomenų, kad ieškovės gyvenimo būdas kelia grėsmę nepilnamečių vaikų interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negali laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, nusprendė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) šiuo metu atitinka jų interesus ir teisę turėti saugią, stabilią ir nusistovėjusią aplinką.
5. Pasisakydamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvam yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu.
6. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kai atsakovas su vaikais bendrauja neribotai mobiliuoju telefonu, išskyrus vaikų ugdymo ir miego laiką, taip pat laisvu nuo tarnybos metu nevaržomai bendrauja su vaikais, vaikus pasiima nuo 8.00 val. ir juos parveža į jų dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki 20.00 val., yra atitinkanti vaikų interesus ir užtikrinanti abiejų tėvų lygiateisiškumą bendrauti su vaikais. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, įskaitant bendravimo tvarkos praplėtimą ar susiaurinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas M. L. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teises, nes jam nebuvo pranešta apie ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šios priežasties atsakovas yra įsitikinęs, kad buvo pažeista jo teisė pateikti atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismui taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas atsidūrė nepalankioje padėtyje, palyginti su ieškovės padėtimi. Ieškovė neturėjo teisės išsivežti vaikų iš jų gimtųjų namų, kuriuose vaikai gimė ir augo, todėl atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovė pažeidė vaikų interesus.
7.2. Nors šioje bylos stadijoje vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas, tačiau net ir preliminarus teismo atliktas vertinimas šiuo atveju negali būti laikomas atitinkančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio l dalies, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino (negalėjo vertinti), ar atsakovo aplinka (šeimos namai) tapo kaip nors nesaugi vaikams, dėl ko vaikai turėtų būti perkelti ir apgyvendinti ieškovės tėvų namuose. Atsakovo vertinimu, būtent tai sukliudė teismui preliminariai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priimti nešališką, objektyvų ir teisingą sprendimą, atitinkantį geriausius vaikų interesus augti jiems įprastoje gimtojoje aplinkoje – šeimos namuose.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškinyje buvo nurodytos priežastys, dėl kurių yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas ne apriboti atsakovo bendravimo su vaikais galimybes, o užtikrinti status quo iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas dirba slankiuoju grafiku, dažnai būna išvykęs į pratybas, mokymus, komandiruotes, turi naktinių pamainų, būna atvejų, kai yra iškviečiamas į tarnybą viduryje nakties, todėl, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, vaikai būtų nuolat vežami į kitą rajoną, apgyvendinami pas giminaičius, taip pažeidžiant bet kokį vaikų gyvenimo stabilumą ir nuoseklumą. Toks vaikų vežiojimas iš vienos vietos į kitą neabejotinai neigiamai veiktų ir vaikų emocinę būklę. Be to, buvo nurodytos aplinkybės, kad vaikai su atsakovu pasilikti nenori, verkia. Ieškovė buvo sutikusi su atsakovo reikalavimu ir bandė pritaikyti jo reikalaujamą bendravimo tvarką, tačiau tai neigiamai veikė vaikus, todėl toliau tokia bendravimo tvarka nebuvo tęsiama. Tokios atsakovo reikalaujamos bendravimo tvarkos pagrindas, manytina, yra ne vaikų interesų užtikrinimas, o galimas siekis išvengti finansinių pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, kas atsispindi ir atsakovo rašomuose žinutėse, reikalaujant jam pervesti pusę vaikams skiriamų pinigų, kuriuos moka Tauragės rajono savivaldybė. Šioje dalyje paminėtina tai, kad atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra apribota.
8.2. Ieškovė atsakovui ne kartą buvo sakiusi, kad kartu gyventi tuose pačiuose namuose negali ir nebeturi tam jėgų, nes nuolatiniai kaltinimai, kontrolė, žeminimas, rėkimas kenkia ne tik jos sveikatai, bet ir vaikų emocinei būklei. Vaikams nepakanka tik gyventi tuose pačiuose namuose, kad jų emocinė būklė būtų stabili ir būtų užtikrinamas emocinis saugumas. Atsakovui yra žinoma, kad vaikai nenori grįžti į ginčo namus, nes jie vaikams asocijuojasi su barniais ir konfliktais. Vaikais ir jų poreikiais ieškovė rūpinasi besąlygiškai, nes turi visas tam reikiamas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus (DOK-15606). Šiais įrodymais ieškovė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl atsakovo reikalavimo grąžinti dalį valstybės jų nepilnamečiams vaikams mokamos išmokos.
12. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
13. Vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais apeliacines instancijos teismas ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisako pridėti prie bylos medžiagos ir dėl šių įrodymų nepasisako. Šiuos įrodymus ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2016 m. vasario 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Remiantis 2024 m. gegužės 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis šalys santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja neribotai mobiliuoju telefonu, išskyrus vaikų ugdymo ir miego laiką, taip pat laisvu nuo tarnybos metu nevaržomai bendrauja su vaikais, vaikus pasiima nuo 8.00 val. ir vaikus parveža į jų dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki 20.00 val.
Dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina – ieškove ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
16. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad jo gyvenamosios vietos aplinka yra labiau tinkama vaikų emociniam saugumui, stabilumui, nes vaikai gyventų namuose, kuriuose gimė ir užaugo, todėl ieškovė neturėjo teisės jų išsivežti.
17. Ieškovė nesutikdama su atsakovo atskirojo skundo argumentais nurodė, kad ji priėmė sprendimą palikti bendrus namus ir su vaikais persikelti gyventi į savo tėvų namus ir tuo metu tokiam sprendimui atsakovas neprieštaravo, vaikai ginčo name gyveno palyginti trumpai, o ieškovės tėvų namai vaikams pažįstami nuo gimimo, nes juose vaikai praleisdavo daug laiko, ieškovės tėvai nuolat padėdavo prižiūrėti vaikus, todėl jie dabartinėje gyvenamojoje vietoje, yra praleidę daug daugiau laiko nei 2021 m. balandžio 1 d. įsigytame name.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
19. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, taip pat į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinės vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
20. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovas gyvena skyrium nuo šeimos, taip pat ir vaikų, šalių santuokos metu įgytame nekilnojamajame turte – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad visi trys šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina (ieškove) jos tėvų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt., t. y. kad šiuo metu nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta su ieškove jos tėvų gyvenamojoje vietoje vaikams būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką, iš esmės neatitinkanti vaikų interesų ir neužtikrinanti vaikų poreikių.
22. Nors apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį, gyvenimo būdą ar panašiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde atsakovas nenurodo, kodėl laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina (ieškove) galėtų neatitikti geriausių vaikų interesų / būti jiems žalingas ar panašiai. Svarbu pažymėti, kad atskirajame skunde apeliantas net neprašo vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su juo, neprašo nustatyti konkrečios jo bendravimo su vaikais tvarkos ar panašiai. Jokių duomenų ir įrodymų dėl to, kad, nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, būtų ribojama atsakovo teisė ir pareiga bendrauti su vaikais, jais rūpintis, auklėti ir panašiai, byloje nėra. Priešingai, pirmosios instancijos teismas siekdamas užtikrinti geriausius vaikų interesus pagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena jiems įprastoje aplinkoje, t. y. savo senelių namuose kartu su ieškove, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo vėl keisti jų gyvenamąją vietą laikinai nustatant ją su atsakovu, juolab kad šalių vaikai yra 8 ir 5 metų amžiaus mažamečiai vaikai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju nusprendus laikinai nustatyti mažamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikai vėl turėtų patirti išgyvenimus dėl aplinkos pasikeitimo, papildomas neigiamas emocijas, kadangi jie šiuo metu gyvendami su ieškove jos tėvų namuose yra apsipratę.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos šalys tūrėtų atkreipti dėmesį į savo nepilnamečių vaikų emocinius, psichologinius išgyvenimus, kadangi skyrybų procesas daro neigiamą įtaką ne tik besiskiriančioms šalims, bet ir jų nepilnamečius vaikams, todėl šiuo atveju besiskiriančios šalys tūrėtų labiau rūpintis savo vaikų emocine, psichologine būkle ir stengtis kuo daugiau laiko praleisti su savo nepilnamečiais vaikais, juolab kad atsakovas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas užtikrins esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir atitiks nepilnamečių vaikų interesus, kartu bus užtikrintas teisinis apibrėžtumas bylos nagrinėjimo metu. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti nėra pagrindo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
25. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė jo nuomonės dėl ieškovės pareikšto prašymo ir nesudarė galimybės atsakyti į ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik ieškovės naudai.
26. Atsakydamas į atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl lygiateisiškumo civiliniame procese principo pažeidimo, nesudarius jam galimybės atsiliepti į ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, įstatyme įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti apie būtinumą informuoti atsakovą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimą, o nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą nevertintinas kaip pažeidžiantis proceso teisės normas. Būtent tokia pozicija yra formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-196/2016).
27. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė būti išklausytam proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, garantuojama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015). Šiuo atveju atsakovas pateikė atskirąjį skundą, jame nurodė savo poziciją ir išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas įvertino, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad buvo pažeistos procesinės atsakovo teisės ir interesai.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.