- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- II-314-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01570-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10437-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10437-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. D. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad ji 2020-02-28 apie 07.30 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. – Gerosios Vilties g. vairuodama automobilį ,,Ford“, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, (b.l. 13).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos R. D. skundas dėl Nutarimo, kuriame pareiškėja nurodo, kad su Nutarimu bei skirta nuobauda kategoriškai nesutinka ir prašo panaikinti šį Nutarimą ir administracinės bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalies, sudėties. Pareiškėja skunde nurodo, kad:
Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija ne teismo tvarka pažeidė/netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 417 str.) ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 str.), kadangi netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą.
Kelių eismo taisyklės (toliau - KET) reglamentuoja, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas; Geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą (KET 73.7. p.). Taigi esant geltonam šviesoforo signalui draudžiama įvažiuoti į sankryžą, išskyrus atvejus kai vairuotojas yra labai arti šviesoforo ir sustoti . prieš sankryžą galėtų tik staigiai stabdydamas, tuomet jam leidžiama važiuoti toliau (KET 166 p.).
Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad policijos pareigūnų automobilis stovi/filmuoja Gerosios Vilties gatvėje ir jam dega raudonas šviesoforo signalas, o Geležinio Vilko gatve pravažiuoja automobilis FORD. Policijos pareigūnų automobilis, dar degant raudonam šviesoforo signalui, pradeda vytis automobilį FORD ir jį sustabdo. Filmuotos medžiagos koks šviesoforo signalas degė automobiliui FORD įvažiuojant jam į Gerosios Vilties - Geležinio Vilko sankryžą, nėra. Darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog tuo pačiu laiku, t.y. policijos pareigūnų automobiliui stovint sankryžos kairėje Gerosios Vilties gatvėje ir jam degant raudonam šviesoforo signalui, o automobiliui FORD, važiuojančiam Geležinio Vilko gatve ir įvažiuojančiam į sankryžą, negalėjo taip pat degti raudonas šviesoforo signalas, o galėjo tik mirksėti žalias šviesoforo signalas. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra, kaip nėra ir duomenų, kad aš į sankryžą įvažiavau degant raudonam šviesoforo signalui.
Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 (nauja redakcija nuo 2019-11-01 Nr. 3-347, 2019-07-11) „Dėl kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo " patvirtintų Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių 78 -79 p. reglamentuota: „78. Geltono signalo, kai jis įjungiamas pereinant iš žalio signalo j raudoną, trukmė priklauso nuo leistino greičio artėjant prie šviesoforų posto: 78.1. 3 s, kai Vieisi < 50 km/h; 78.2. 4 s, kai Vieist = 60 km/h; 78.3. 5 s, kai Vieist = 70 km/h. 79. Geltono signalo trukmė, kai jis įjungiamas pereinant iš žalio signalo į raudoną, tame pačiame šviesoforų poste gali skirtis, jeigu skirtingomis kryptimis yra nevienodas leistinas greitis. Nagrinėjamu atveju FORD automobilis važiavo gatvės atkarpa, kurioje leistinas greitis 60 km/h, o policijos automobilis stovėjo šalutinėje gatvėje, kurioje leistinas greitis 50 km/h, todėl ir šviesoforo signalų trukmė sankryžoje yra skirtinga.
Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Taigi, aš savo veika, t.y. įvažiuodama į sankryžą dar degant žaliam šviesoforo signalui ir tuoj užsidegus geltonam, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 4 d., nepadariau.
Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nebuvo ištirtas nė vienas byloje esantis įrodymas, t.y. nebuvo išanalizuota byloje esanti filmuota medžiaga, nebuvo net užsiminta apie asmens institucijai pateiktą paaiškinimą-prašymą ir kt.
Tuo institucija nesilaikė ANK 618 str. reglamentuotų ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamų reikalavimų, t.y., kad, be kito, nutarime turi būti ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus Patrulių rinktinė teismui pateikė atsiliepimą nurodydama, jog R. D. kaltę jai pažeidus KET 73.11 p. reikalavimą pilnai įrodytas esančią rašytinę bei vaizdo medžiagą (b.l. 10), todėl nepritarė pareiškėjos prašymui.
R. D. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė bei teismui paaiškino, kad neneigią, jog 2020-02-28 ryte apie 07.30 val. važiavo į darbą Savanorių prospekte, vairuodama automobilį ,,Ford“, v/n (duomenys neskelbtini), jį artėjo link Geležinio Vilko g. – Gerosios Vilties g., Vilniuje, esančios sankryžos. Važiavo antra eismo juostą apie 60 km/h greičiu, jai tuo metu degė jos kryptimi leidžiamas judėti žalias šviesoforo signalas. Pasak R. D. jau prie pat įvažiuojant į minėtą sankryžą (atstumas tuo momentu buvo apie 3 metrai), žalias signalas pradėjo mirksėti ir užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Ji nebegalėjo sustabdyti vairuojamos automobilio dėl per didelio greičio ir kad sankryža yra pakankamai plati, todėl tęsė judėjimą bei įvažiavo ir pervažiavo sankryžą. Jau pravažiavus minėtą gatvių sankryžą ja bevažiuojančią link Savanorių pr. pasivijo bei sustabdė policijos pareigūnų ekipažas. Priėjus prie jos stovinčios transporto priemonės vienam iš pareigūnų pastarasis pasakė jai, kad sustabdymo priežastis yra jos (pareiškėjos) įvažiavimas į šviesoforais reguliuojamą gatvių sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Su pareigūno pareikšta pastaba ji nesutiko, dar bandė aiškintis, kad jokio KET reikalavimo ji nepažeidė. Paėmus jos asmens dokumentą pareigūnas nuėjo link tarnybinio automobilio, po kiek laiko jai atnešė administracinį protokolą su nurodymu. Jai buvo įteiktas protokolo antras egzempliorius, kadangi kategoriškai nesutiko su jai inkriminuojamu nusižengimu, ji protokole savo ranka padarė rankraštinį įrašą – ,,važiavau tik pradėjus mirksėti geltonam signalui, buvau jau sankryžos viduryje.“ Pasak R. D. tokio turinio įrašą dalyje dėl šviesoforo geltonos signalo mirksėjimo ji įrašė būdama susijaudinusi, ji norėjo įrašyti, jog į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam signalui. Jai teko nuvykti į policijos komisariatą, kur susipažino su bylos medžiaga bei peržiūrėjo esantį vaizdo įrašą. Mano, jog protokolas yra surašytas nepagrįstai, ji jokio nusižengimo nėra padariusi bei prašo teismo tenkinti jos skundą.
Liudytojas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad tarnybos metu su tarnybiniu automobiliu stovėjo prie Geležinio Vilko g. – Gerosios Vilties g., Vilniuje, šviesoforais reguliuojamos sankryžos, nuo Gerosios Vilties g. pusės. Jų automobilis stovėjo prie pat sankryžos, priekyje stovėjo dar vienas lengvasis automobilis, kuris neužstojo vaizdo. Bestovėdami pastebėjo, kaip automobilis ,,Ford“ į sankryžą nuo Vilniaus miesto centro link Savanorių pr. įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, netgi ne geltonam. Tą dieną liudytojas dirbo su porininku M. R.. A. J. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, todėl gerai mate šį vaizdą. Liudytojo teigimu, į sankryžą šis automobilis ,,Ford“ įvažiavo tikrai per raudoną signalą bei judėjo antra eismo juostą. Iš esamos situacijos, turint omenyje, jog šį sankryžą yra pakankamai plati, ,,Ford“ vairuotoja turėjo galimybė sustoti bei nepažeidinėti KET reikalavimo. Nebuvo tokios situacijos, kad ten iš galo kažkas stabdytų staigiai, nebuvo avarinės situacijos. Už sankryžos automobilis ,,Ford“ buvo sustabdytas, porininkas bendravo su vairuotoja, kuriai kiek vėliau buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Visas šis įvykis buvo filmuojamas tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros pagalba. Kiek atsimena liudytojas, dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Papildomai liudytojas paaiškino, kad tuo momentu, kai automobilis ,,Ford“ įvažiavo į sankryžą, eismo dalyviams (automobilių vairuotojams, įskaitant ir policijos pareigūnų automobiliui) Gerosios Vilnies g. jau užsideginėjo žalias šviesoforo signalas, o tai reiškia, jog Geležinio Vilko g. automobiliams užsidegė draudžiamas judėti raudonas signalas.
Liudytojas M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybos metu pamatė vairuotoją, kurį pažeidė KET įvažiuojant į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Su porininku A. J. tarnybiniame automobilyje stovėjo prie Geležinio Vilko g. – Gerosios Vilties g., Vilniuje, sankryžos, esant iš Gerosios Vilties pusės. Jų automobilis stovėjo antroje eilėje, priekyje stovėjo kitas lengvasis automobilis. Liudytojas matė, kaip į gatvių sankirtą jau degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo automobilis, kurio vairuotojas turėjo galimybę pilnai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nes žalias signalas mirksi 4 sek. Sustabdžius minėtą automobilį ,,Ford” bei vairuotojai paaiškinus sustabdymo priežastį, pastaroji nesutiko su pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esantį vaizdo įrašą, liudytojas M. R. pakomentavo esančius užfiksuotus duomenis dėl šviesoforo veikimo režimo – sankryžoje iš Geležinio Vilko pusės eismo dalyviams keletą sekundžių mirksi žalias šviesoforo signalas, automobilio ,,Ford“ sankryžoje nesimato, tik baigus mirksėti žaliam signalui į gatvių sankirtą įvažiuoja automobilis ,,Ford.“ Tuo momentu visiems eismo dalyviams degė raudonas signalas.
SĮ ,,Susisiekimo paslaugos” miesto eismo organizavimo departamentas Eismo valdymo skyrius raštu Nr. 2020-Si-0706 pagal teismo paklausimą pateikė Geležinio Vilko-Gerosios Vilties g. Vilniuje, sankryžos 2020-02-28 d. laikotarpyje nuo 07.25 val. iki 07.32 val. šviesoforo darbo režimo išklotinę ir sankryžos schemą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
13 Skundžiamu nutarimu R. D. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui kai to reikalaujama pagal taisykles, o būtent ji 2020 m. vasario 28 d. apie 07.30 val., Vilniuje, Geležinio Vilko-Gerosios Vilties g. vairuodama automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydama KET 73.11 punkto reikalavimų, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Pagal KET 73.11 punktą, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. Eismo draudimas esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui detalizuotas KET 165 punkte, kuriame nurodyta, kad tokiu atveju vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Teismas, įvertinęs Institucijos pareigūno, kurio nutarimu R. D. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su priimtu sprendimu. Konstatuotina, jog R. D. kaltė dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo įrodyta. Įvykio aplinkybės atsispindi I. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole, jas detalizuoja policijos pareigūno A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nedviprasmiškai nurodyta, jog R. D. automobiliu „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjo nurodyta versija, jog ji manevrą pradėjo degant ne raudonam, o mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, raudonas šviesoforo signalas užsidegė jau įvažiavus į sankryžą, atsirado tik realizuojant teisę apskųsti jos atžvilgiu priimtą nutarimą. Tuoj pat po įvykio R. D. duodama pirminį paaiškinimą jai įteikiant administracinio nusižengimo protokolą raštu nurodė, jog į sankryžą įvažiavo pradėjus mirksėti geltonam signalui. Teismo posėdyje aiškindama šiuos išsakytų paaiškinimų prieštaravimą ji nurodė, jog į protokolą įrašė dėl netikėtumo būdama susijaudinusi. Tuo tarpu patį įvykį stebėję policijos pareigūnai A. J. bei M. R. vieningai teismui nurodė, kad į sankryžą automobilis „Ford“ įvažiavo jau degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojas M. R. pabrėžė, kad šis automobilis į minėtą sankryžą įvažiavo degant draudžiamam signalui, o ne būnant „Ford“ sankryžoje kai įsijungė raudonas signalas, todėl sprendžiant iš esamos eismo situacijos bei žinant sankryžos plotį, vairuotoja turėjo galimybę sustoti dar neįvažiavus į gatvių sankirtą, juolab, kad jai iš paskos nevažiavo joks kitas automobilis, kuriam R. D. būtų galėjusi sutrukdyti judėti tuo sukeliant pavojingą eismo situaciją. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai visiškai atitinką 2020-02-28 vyr. patrulio A. J. surašytame tarnybiniame pranešime nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Tai pat, teismo vertinimu, tai, jog R. D. veiksmuose įžvelgiami KET 73.11 punkto nesilaikymą patvirtina ir tyrimo medžiagoje esantys vaizdo įrašo duomenys. Antai teismo posėdyje peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, matyti kaip Gerosios Vilties g. antra eismo juosta prie sankryžos už priekyje lengvojo automobilio stovi policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, iš kurio salone įrengtos vaizdo kameros ir filmuojamas vaizdas. Vaizdo įraše matyti, jog pareigūnams bei kitiems eismo dalyviams jų judėjimo kryptimi dega raudonas šviesoforo signalas. Iš vaizdo įrašo gerai matomas tiek pats šviesoforas, tiek šviesoforo veikimo darbo režimas. Esame vaizdo įrašė matyti, kad protokole nurodytą dieną pareigūnų automobilis laukia leidžiamo judėti žalia signalo, 07.28.59 val. eismo dalyviams bevažiuojantiems Geležinio Vilko g. pradėjo mirksėti žalias signalas, tai truko 6 sek., t.y. iki 07.29.05 val., po to mirksi 3 sekundės geltonas signalas, po to užsidega raudonas signalas. Toliau įrašė matyti, kaip į sankryžą jau degant raudonam signalui (draudžiamas signalas tuo metu degė jau 2 sekundės) iš dešinės pusės link Savanorių prospekto į gatvių sankryžą įvažiavo automobilis „Ford“. Iš esamų duomenų darytina išvada, jog dar neprivažiavus sankryžos automobilio „Ford“ vairuotoja turėjo matyti besibaigiančio geltono signalo mirksėjimą (degant šiam geltonam signalui eismo dalyviams draudžiama važiuoti) bei žinant minėtos sankryžos plotį turėjo galimybę sustoti dar neįvažiavus į sankryžą. Tai, kad R. D. pažeidė aukščiau minėto KET reikalavimą patvirtina gauti duomenys iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Geležinio Vilko-Gerosios Vilties g., Vilniuje esamų šviesoforų darbo režimai už laikotarpi 2020 m. vasario 28 d. nuo 07.25 val. iki 07.32 val. bei esama schema. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Geležinio Vilko gatve važiuojantiems eismo dalyviams degant žaliam šviesoforo signalui leidžiama važiuoti nuo 07.27.20 iki 07.28.59 (darbo režimo žymėjimas SGR:1 (12/409)). Po to, nuo 07.28.59 val. iki 07.29.03 val. ( t.y. 4 sek.) mirksti žalias signalas, o nuo 07.29.04 val. mirksi 3 sek. geltonas signalas, vėliau užsidega raudonas šviesoforo signalas. Pažymėtina, kad šie papildomai gauti duomenys dėl automobilio „Ford“ įvažiavimo momento į sankryžą atitinka ne tik minėto šviesoforo darbo režimu, o taip pat ir vaizdo įrašu iš pareigūnų tarnybinio automobilio bei jų parodymais duotais teismo posėdžio metu. R. D. skundu neigia į sankryžą įvažiavusi per raudoną signalą, tačiau teismui sugretinus aukščiau minėtus duomenis, darytina išvada, jog esamoje eismo situacijoje važiuojant jai leistinu greičių ir dar artėjant prie sankryžos, jį turėjo matyti, jog jos važiavimo kryptimi nuo 07.28.59 val. iki 07.29.03 val., 4 sek. degė mirksintis žalias signalas; nuo 07.29.04 val. 3 sek. degė geltonas signalas, t.y. viso 7 sekundės. Pagal pareiškėjos ji važiavo apie 60 km/h greičiu, todėl turint omenyje transporto priemonės judėjimo greitį, sankryžos plotį, ji objektyviai turėjo tinkamai reaguoti į šviesoforo signalus bei galimybę sustoti prieš gatvių sankirtą. Pareiškėja savo skunde taip kelia klausimą, kad minėtoje sankryžoje šviesoforų signalo trukmė yra skirtinga. Tačiau gavus duomenis iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ matyti, kad šviesoforų veikimo darbo režimai veikė pagal tam tikrus laiko tarpus, suteikiančius visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo judėjimo krypties, saugiai kirsti sankryžą. Pažymėtina, kad duomenų, jog šioje sankryžoje veikiantys šviesoforai būtų sugedę ar neveikė, nėra. Nei viena iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nelaikytina pagrindu netraukti jos administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, kadangi įstatymų leidėjas eismo draudimą imperatyviai numato ne tik degant raudonam (KET 73.11 p.), bet ir geltonam šviesoforo signalui. KET 73.7. punkte, be kita ko, reglamentuota, jog geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Nors teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog net ir tuo atveju, jei pareiškėjas išties būtų įvažiavusi į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, teisinis jo veikos vertinimas nesikeistų.
Teismo vertinimu, skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrus bei įvertinus visas įvykio aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjos netenkina, neleidžia skundžiamą Nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo ir pareiškėjos nubaudimo, kurių pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
R. D. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10437-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.