Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 59-281 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia - 2008-03-16, pabaiga - 2018-08-30. 2/3 bausmės dalį K. B. faktiškai atliko 2015-02-27. Neatliktos bausmės dalis 2015-12-03 – 2 metai 8 mėnesiai ir 27 dienos.

Nuteistasis K. B. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje pakartotinai svarstomas 3 kartą. 2015-06-04 nuteistasis buvo pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai, kuri nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, ir pateikė rekomendacijas socialinei reabilitacijai ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui: konsultuotis su įstaigos psichologu ir tęsti mokslą iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, trečią kartą apsvarsčiusi nuteistojo K. B. prašymą, 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 59-281 nutarė taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: iki 2018-08-30 neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neturėti, nenaudoti tam tikrų daiktų ar neužsiimti tam tikra veikla iki 2018-08-30.

Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis K. B. pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: 2014-2015 mokslo metais mokėsi 12 klasėje, laikė kelis egzaminus, konsultavosi su įstaigos psichologais.

Amžius pirmojo teistumo metu 16 metų. Dėl dabartinių nusikaltimų savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Nusikaltimui nebūdingas nusikaltimų modelis. Nuteistajam jau 3 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 3 kartus sąlygos buvo pažeistos, 1 kartą buvo taikomas lygtinis paleidimas, sąlygos taip pat buvo pažeistos. K. B. nusikaltimą įvykdė su bendrininkais. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis teigia seniai bandęs narkotines medžiagas, bet jų nevartoja. Baustas už narkotikų platinimą. Vartojimo atžvilgiu išsako tvirtą neigiamą nuostatą prieš. Bausmės atlikimo metu alkoholio nevartoja. Pripažįsta jaunystėje kartais piktnaudžiavęs alkoholiu ir padaręs kelis nusikaltimus neblaivus, tačiau dabar teigia vartojęs laisvėje retai ir saikingai, supranta neigiamas vartojimo pasekmes.

Asmuo gyvenime nėra linkęs naudoti agresiją tikslams pasiekti, nors yra padaręs kelis smurtinius nusikaltimus, vieną iš jų - praradus savitvardą. Turi susiformavęs ilgalaikius tikslus, ketina dirbti. Anksčiau ne visada pavykdavo tinkamai įvertinti elgesio pasekmes ar spręsti problemas, tačiau šiuo metu stengiasi realistiškai įvertinti savo veiksmų pasekmes.

Diskriminacinių nuostatų nestebima. Nusikaltimus vertina neigiamai. Ankščiau yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, negatyvių nuostatų priežiūros atžvilgiu neišreiškia. Apskritai supranta poreikį asmeninės laisvės apribojimui. Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2009-01-30. Atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Nuteistasis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus. Nuobaudos negalioja. Skatintas 2 kartus. Priskirtas lengvajai grupei.

K. B. dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose. Dalyvavo „Teistų asmenų reintegracijos pradžia“ socialinių įgūdžių ugdymo programoje, „Mano kelias 2“ programoje, taip pat išklausė Lietuvos kalinių globos draugijos 8 užsiėmimų socialinių įgūdžių programos kursą. Nuo 2015-01-07 iki 2015-02-04 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Streso ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Nuteistasis atliko gerbūvio darbus pataisos įstaigoje: gyvenamosiose patalpose išvalė sekciją, sandėliuką, spintas, šaldytuvą, išnešė daug nereikalingų daiktų ir šiukšlių.

Nuteistasis 2014-2015 mokslo metais mokėsi 12 klasėje, laikė kelis egzaminus, tačiau dėl sveikatos problemų vidurinio išsilavinimo neįgijo. Gauta pažyma, jog K. B., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, bus priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Yra iš dalies darbingas, turi 55 procentus darbingumo. 14 metų buvo pašalintas iš mokyklos, kadangi jos nelankė. Darbo stažo nėra, niekada niekur nėra dirbęs. Mokėsi suvirintojo specialybės pataisos namuose, bet dėl ligos nebaigė.

Pagal teismo nuosprendį K. B. priteista 2293,34 Eur proceso išlaidų valstybei apmokėti. Pagal vykdomuosius dokumentus K. B. skolingas 2379,69 Eur, nemoka. Nuteistasis gauna paramą iš artimųjų ir draugų. Laisvėje gyveno iš tų pinigų, kuriuos gaudavo iš savo įvykdytų nusikaltimų.

Nuteistasis yra išsiskyręs, duomenų apie vaikus nėra. Turi brolių ir seserų. Socialinius ryšius palaiko su broliais ir seserimis, kurie šiuo metu gyvena užsienyje, bendrauja su jais telefonu ir laiškais. Tėvai mirę. Pasimatymų metu lankomas draugų. Šiuo metu yra vienišas ir tuo patenkintas.

K. B. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybėje. Po paleidimo planuoja apsigyventi pas draugės motiną adresu: (duomenys neskelbtini), Šilutėje. Gautas teigiamas atsakymas.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 75 balai, rizika sumažėjo 1 balu.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra pilnai įvykdęs pateiktas Komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra lengvoje grupėje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mažėja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, turi ilgalaikius planus, yra motyvuotas keistis, bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad K. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakoma tvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad K. B. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės (75 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju yra stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, nes K. B. įvykdė komisijos rekomendacijas – 2014-2015 mokslo metais mokėsi 12 klasėje, laikė kelis egzaminus, tačiau dėl sveikatos problemų vidurinio išsilavinimo neįgijo, konsultavosi su įstaigos psichologais. Taip pat K. B. dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose. Dalyvavo „Teistų asmenų reintegracijos pradžia“ socialinių įgūdžių ugdymo programoje, „Mano kelias 2“ programoje, taip pat išklausė Lietuvos kalinių globos draugijos 8 užsiėmimų socialinių įgūdžių programos kursą. Nuo 2015-01-07 iki 2015-02-04 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Streso ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Nuteistasis atliko gerbūvio darbus pataisos įstaigoje: gyvenamosiose patalpose išvalė sekciją, sandėliuką, spintas, šaldytuvą, išnešė daug nereikalingų daiktų ir šiukšlių. Bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, buvo skatintas 2 kartus, galiojančių nuobaudų neturi. Tačiau šie pokyčiai, teismo vertinimu, nėra absoliutūs ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. B. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, išsilavinimo stoka ir nuostatos į darbą. K. B. anksčiau buvo teistas šešis kartus, jam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir tris kartus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos. Taip pat jam vieną kartą buvo taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygos taip pat buvo pažeistos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, net ir suteikus jam galimybę taisytis laisvėje nepasimokė ir toliau darė nusikaltimus, paskutinį kartą turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, todėl šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Svarbu ir tai, kad K. B., būdamas laisvėje, niekada nėra dirbęs, yra iš dalies darbingas, turi 55 procentus darbingumo. Pataisos namuose mokėsi suvirintojo specialybės, tačiau dėl ligos šių mokslų nebaigė. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis mokėsi 12 klasėje, tačiau dėl sveikatos problemų vidutinio išsilavinimo neįgijo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, po paleidimo planuoja apsigyventi pas draugės motiną. Šios aplinkybės taipogi rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje neturint nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei tinkamo išsilavinimo, nei darbinės patirties, bus sudėtinga ir jis vėl gali grįžti prie nusikalstamų veikų darymo. Nors byloje esanti UAB „Dolmeksa“ pažyma patvirtina, kad šios įmonės direktorė D. A. ketina priimti K. B. į darbą vadybininku, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau niekuomet nėra dirbęs, teismas abejoja, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, tame tarpe ir platinant narkotines medžiagas.

Be to, kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės. Jam nustatyti 75 nusikalstamo elgesio rizikos balai žymiai viršija žemą nusikalstamo elgesio rizikos ribą (žema riba nuo 1 iki 40). Nors nuteistojo rizika ir sumažėjo vienu balu dėl jo pasikeitusių nuostatų į priežiūrą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad K. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl, teismo manymu, nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsisako tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 59-281 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 59-281 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.