- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- e1-3074-1181/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35595-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- J. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 MGL (2 400 Eur) bauda, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 070 Eur bei 2 m. 4 mėn. uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, o būtent, jis 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebęs rankomis sugyventinei E. J. už kaklo ją smaugė, po to griebęs rankomis nukentėjusiajai už veido suspaudė, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad jis šiuo metu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini). Iki įvykio apie 10 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine E. J. 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 21.30 val., jam būnant namuose iš darbo grįžo sugyventinė E. J. ir valgė jo paruoštą vakarienę. Sugyventinė grįžusi parsinešė 0,5 l talpos butelį degtinės „Lithuanica“, todėl vakarieniaudami degtinę išgėrė. Kadangi tą dieną jis nedirbo, dar prieš tai išgėrė vieną skardinę alaus „Tauras tradicinis“ 6 proc. stiprumo. 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 23.30 val., kai norėjo parūkyti, pamatė, kad jo liemenės viršutinėje išorinėje kišenėje yra jo asmens tapatybės kortelė, kuri paprastai būna jo rankinėje, todėl jis supyko ir pradėjo klausinėti sugyventinės, kodėl ji buvo paėmusi jo dokumentą. Tarp jų kilo konfliktas, vienas kitą pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Jis pasakė sugyventinei nerėkti, kad neprižadintų kaimynų, bet ji jo neklausė ir pradėjo dar garsiau rėkti. Tuomet jis supykęs griebė jai už kaklo ir suspaudė, tokiu būdu ją smaugdamas, po to griebė rankomis jai už burnos ir suspaudė, tik tokiu būdu ją nuramino. Netrukus į duris paskambino kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), klausė, kodėl pas juos triukšmas, jis sakė, kad jie susipyko. Kai jis buvo laiptinėje, sugyventinė uždarė buto duris, o jis bandė atidaryti ir nulūžo durų rankena. Sugyventinė jam pasakė, kad iškvietė policiją. Policija atvyko maždaug po 15 min., konflikto metu namuose buvo dviese, prisipažįsta, kad prieš sugyventinę naudojo fizinį smurtą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Prašo esant galimybei ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su arešto bausme. Jis sugyventinės atsiprašė ir ji jam sakė, kad atleido. Įsipareigoja ateityje elgtis tinkamai, nekonfliktuoti su sugyventine ir daugiau nebenusikalsti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu J. B. apie 8 m. 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 21.30 val., grįžo į namus, namuose buvo neblaivus sugyventinis. Kartu su sugyventinu pavalgė ir išgėrė alkoholio – degtinės. Ji išgėrė maždaug 4 stikliukus. Būnant kambaryje, apie 22.30 val. J. pradėjo ją kaltinti, kad ji paėmė jo asmens dokumentą, dėl to tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu sugyventinis abiem rankomis sugriebęs jai už kaklo pradėjo smaugti, ji juto fizinį skausmą. Po to jis paėmė rankomis už veido ir pradėjo spausti, ji juto fizinį skausmą. Po to ji paskambinusi pagalbos telefonu apie įvykį pranešė policijai. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino situaciją, policijos pareigūnai sulaikė jos sugyventinį ir išsivežė į policijos įstaigą. Sugyventinis prieš ją yra smurtavęs jau ne vieną kartą, dėl smurto buvo ir anksčiau kviesta policija, tačiau kiek kartų, pasakyti negali, nes neprisimena. Dėl smurto buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Civilinio ieškinio reikšti neketina, nes žala jai nebuvo padaryta.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji E. J. parodė, kad ji patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, nori papildomai parodyti, kad šiuo metu sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Šiuo metu jie gyvena draugiškai, nesipyksta. Jokių pretenzijų sugyventiniui neturi.
Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro. Įraše girdėti kaip moteris, pristačiusi E. J., nurodo, kad girtas sugyventinis J. B. ją smaugė, sako, kad „prieš tai jūs neįsivaizduojate, kas čia buvo“. Moteris nurodo, kad sugyventinis labai agresyvus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. J. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš sugyventinę – E. J., su kuria jis pagal bylos duomenis gyveno.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. B. 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebęs rankomis sugyventinei E. J. už kaklo ją smaugė, po to griebęs rankomis nukentėjusiajai už veido suspaudė, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. B. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei – E. J. – fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. B. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. B. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, su kuria jis gyveno.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu J. B. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. – baudžiamąjį įsakymą nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, jo trukmę nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. J. B. skirtina 45 parų arešto bausmė.
J. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis J. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. 00.25 val. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. 11.26 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. B. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad arešto bausme J. B. šiuo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pirmą kartą, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, yra formalus pagrindas jam taikyti paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad anksčiau arešto bausme J. B. nėra baustas, į tai, kad su nukentėjusiąja jis susitaikė, žala nukentėjusiajai nepadaryta, nukentėjusioji pretenzijų jam neturi, pats kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, deklaruoja siekį keisti savo elgesį ir daugiau nebenusikalsti, sprendžia, kad siekiant teigiamos kaltinamojo resocializacijos, pokyčių jo elgsenoje, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skiriamos arešto bausmės vykdymas atidėtinas devyniems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 8 ir 10 punktais, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam nustatytinos pareigos pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymosi įstaigoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę su intensyvia priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti J. B. 30 parų arešto bausmę su intensyvia priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, J. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. 00.25 val. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. 11.26 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 8 ir 10 punktais, J. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad J. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymosi įstaigoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.