Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovei N. S. , jos atstovui adv. Irmantui Ruželei, atsakovams A. G., H. J. G., jų atstovui adv. G. G., atsakovei I. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe pagal ieškovės N. S. ieškinį , atsakovai A. G., H. J. G., I. G. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė (T1, b.l.1-5) ir teisme paaiškino, kad ji nuo 2004 metų gyveno faktinėje santuokoje su V. G., kuris žuvęs 2010 m. rugpjūčio 15 d. vedė su juo bendrą ūkį, gyvendami iš bendrų lėšų ir jas kartu kaupdami, pragyveno daugiau kaip šešerius metus ir vienas iš jų tikslų buvo abiejų lėšomis įgyti bendrąją dalinę nuosavybę lygiomis dalimis. Atsakovais byloje yra patraukti V. G. tėvai A. G. ir ir H. J. G. bei jo sutuoktinė I. G.. Nurodo, kad ginčo pastatus , dėl kurių pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ieškovė reiškia ieškinį, V. G. įsigijęs 1996 m. birželio 24 d. iš B. Č. už labai žemą 1 000 Lt kainą, nes pastatai ir žemės sklypas buvę apleisti. Bendromis pastangomis ir lėšomis ieškovė N. S. bei V. G. iš pagrindų suremontavę gyvenamąjį namą, buvęs nutiestas vandentiekis, kanalizacija, įrengta elektros instaliacija. Šių darbų atlikimui samdę darbininkus, sunkiąją techniką, pirkę statybines medžiagas bei įrankius. Bendra suma, kurią išleidę gyvenamojo namo remontui, sudarė 3000 Lt . Iš bendrų lėšų ieškovė N. S. bei V. G. pirkę buities daiktus - televizorių, kurio vertė 513,80 Lt , vaizdo kamerą, kurios vertė 1 399 Lt , kavamalę, kurios vertė 32 Lt , dujinę viryklę, kurios vertė 564 Lt bei šaldytuvą, kurio vertė 1151,04 Lt , iš viso buities daiktams įsigyti išleidę 3 659,84 Lt. Be to, iš bendrų ieškovės ir V. G. lėšų buvęs pirktas automobilis WV Passat, 1989 metų laidos, kurio įsigijimo kaina 6000 Lt . Bendromis pastangomis ir lėšomis sutvarkę aplink gyvenamąjį namą suformuoto žemės sklypo aplinką, šiame sklype pastatę naują židinį, restauravę esantį šulinį ir garažą. Kadangi vieni atlikti šių darbų nepajėgė, samdė darbininkus, bendra šių darbų atlikimui išleista suma - 4000 Lt . Be to, pastatę pirtį, kuriai aptarnauti nutiesta kanalizacija , įrengta elektros instaliacija, išleista šiems darbams suma -2 890,77 Lt .Iš viso nurodyto turto tvarkymui ir esminiam pagerinimui kartu su V. G. panaudoję 26024,74 Lt.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino ir patikslino kai kurias ieškinyje nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad pradėdama gyventi su V. G. žinojo, kad jis yra vedęs ir santuoka su I. G. nėra nutraukta. V. G. sakęs, kad jo motina 2-jų kambarių butą išsikeitusi į mažesnį, o už gautus pinigus nupirkusi sodybą (duomenys neskelbtini) ir kažkiek prisidėjusi prie sodybos remonto. Kai ji pradėjo gyventi su V. G., ginčo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) buvo gyvenama tik viena dalis, kurioje buvo virtuvė , du kambariai, koridorius, ši namo dalis apkūrenama virtuvėje esančia krosnimi. Gyvenant kartu 2005 metais į gyvenamą namo dalį įsivedė vandentiekį ir kanalizaciją, pakeitė elektros instaliaciją. Kita gyvenamo namo dalis negyvenama, joje jokių darbų neatliko, tik per tą namo dalį buvo vedama kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai į gyvenamą namo dalį. Tvarkė namo stogą, kad nelytų į vidų. Ūkiniame pastate, pastatytame iš lentų (buvo pastatytas iki jiems pradedant kartu gyventi) ir naudojamame kaip garažo, keitė grindis, nes buvo išpuvę. Kieme buvo rūsys iš akmenų, kuriame pakeitė duris, taisė sienas, laiptus į rūsį. Pastatas, kuris naudojamas kaip pirtis jau buvo pastatytas V. G. iš lentų, gyvenant kartu buvo rengiama jame pirtis, pastatyta krosnis, iškaltas lentelėmis pastato vidus, atskirta persirengimo patalpa, įvesta elektra ir kanalizacija, tam išleido 10000 Lt. Paaiškino, kad gyvenant kartu su V. G. atlikę žemės sklypo pagerinimo darbus: esantį sodyboje šulinį apmūriję akmenukais, pakeitę jo stogelį, kieme pastatę židinį, tam išleido 4000 Lt .

Ieškovė prašo pripažinti, kad gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) yra jos- N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis. Ieškovės atstovas adv. Irmantas Ruželė prašydamas pateiktą ieškinį tenkinti , prašo priteisti ieškovei iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai A. G. ir H. J. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį (T1, b.l.54-55) nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka visiškai. Sūnus V. G. su ieškove kaip sutuoktiniai gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2004 metų, bendromis lėšomis i pastangomis tvarkė ir prižiūrėjo V. G. nuosavybės teise priklausantį turtą-gyvenamą namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius Kovelių kaime . Ieškovės ieškinyje nurodytas turtas buvo atnaujintas ir pagerintas ieškovės ir jų sūnaus V. G. bendromis lėšomis. 2011 04 06 teismo posėdyje atsakovai pateikė bendrą pareiškimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 42str.1d., 140 str.2 d. pateiktą ieškovės ieškinį pripažįsta ir prašo jį pilnai tenkinti (T2, b.l.7).

Teismo posėdyje atsakovė A. G. papildomai paaiškino, kad prie sūnaus V. G. vardu registruotos sodybos įgijimo (duomenys neskelbtini) ji prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis- 3500 Lt, kuriuos davė sūnui V.i. Pinigai jai likę pardavus butą (duomenys neskelbtini) už 6000Lt ir įsigijus vieno kambario butą. Paaiškino, kad sūnus gyvendamas su ieškove įrengė pirtį, nutiesė kanalizaciją, įvedė vandentiekį.

Teismo posėdyje atsakovas H. J. G. papildomai paaiškino, kad kai sūnus V. įgijo sodybą Kovelių kaime ten, buvo gyvenamas namas, prie jo po vienu stogu rąstinė pirtis, kurios vietoje šiuo metu yra įrengta pavėsinė. Vieno iš ūkinių pastatų buvo likę tik griuvėsiai, toje vietoje dabar pastatyta pirtis, buvo dar vienas ūkinis pastatas iš lentų, kuris naudojamas kaip garažas. Nurodo, kad daugiau ūkinių pastatų nebuvo. Sūnui V. gyvenant kartu su ieškove pastatytas naujas tualetas, kieme židinys iš akmenų, lauko pavėsinė, akmeninis apmūrytas šulinys ir jam padarytas naujas stogelis, įrengtas pirties vidus(pastatyta krosnis, įvesta elektra, kanalizacija), į gyvenamą namą įvestas vandentiekis.

A. I. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.57-59,78), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su V. G. susituokė 1986 09 27, santuoka nenutraukta . Ginčo sodybą (duomenys neskelbtini) iš B. Č. įgijo už 2500 Lt jai pardavus dovanotą butą bendrabutyje už 2000 Lt . Kadangi visų pinigų neturėjo, šeimininkas leidęs apsigyventi, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, kol pilnai neatsiskaitys. Namas buvęs negyvenamas, labai apleistas ir iš karto pradėti gyventi nebuvo įmanoma. Savo jėgomis pradėjo pusės namo remonto darbus: suremontavo krosnį, sutvarkė grindis, sienas, iš lauko pusės nudažė pusę namo ir įsikėlė gyventi . Iš ŽŪB "Laibgaliai" kurioje dirbo,1996m. birželio mėn. pasiskolino 500 Lt, norėdama galutinai atsiskaityti su B. Č. už perkamą sodybą ir birželio 24 dieną sudarė pirkimo - pardavimo sutartį vyro V. G. vardu. Kadangi žemė namų valdai nebuvo išpirkta, ji iš J., L. ir M. nusipirko investicinius čekius, už kuriuos įsigijo 2,67 ha (4 žemės sklypus) vyro vardu. Talkų būdu, kaimynui J. S. ir bendrovei padedant 1998m. pasidarė privažiavimą iki sodybos, išlygino kiemą ir išsikasė žemę rūsio statybai. Likviduojant bendrovę, už turėtus pajus gavusi bulvių kombainą už 7200 Lt , galvijų fermos veršides pastatą už 6262 Lt (išardymui) bei kviečių 1,94 ha lauką nusikūlimui. Iš ardomos fermos, pradėjo statyti rūsį , garažą ir pirtį. 2000 metų pavasarį, kartu su vyru susitvarkė aplinką, pasėjo žolę, pasodino vaismedžius ir vaiskrūmius bei kitus augalus. Kadangi vyras pastovaus darbo neturėjo, uždirbtus pinigus išleisdavęs savo reikmėms, dažnai būdavo girtas, šeimoje kildavo nesutarimai ir barniai pereinantys į smurtą 2005 metų birželio mėnesį iš savo namų (duomenys neskelbtini) išėjo ir apsigyveno nuomojamame bute Respublikos g. Rokiškyje. Nuo to laiko iki vyro žūties nevedė bendro ūkio, nors kartais susitikdavo namuose (duomenys neskelbtini) arba bute Rokiškyje. Nurodomi buities daiktai - televizorius, šaldytuvas, dujinė viryklė, bei kiti namų apyvokos daiktai buvę įsigyti gyvenant santuokoje , pirtis buvusi pastatyta 1999m. , tačiau liko neįrengta. Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, už atliktus darbus dėl esamo turto pagerinimo neprivalo ieškovei atlyginti, kadangi pagerinimo darbai buvo atliekami be jos sutikimo.

Teismo posėdyje atsakovė I. G. patvirtino, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes ginčo turtas yra įgytas jai gyvenant santuokoje su V. G. . Teismo posėdyje atsakovė papildomai paaiškino, kad sodybą (duomenys neskelbtini) su vyru V. G. įgijo 1995m.pavasarį, kadangi norėjo gyventi atskirai nuo vyro tėvų, tačiau pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta vyro V. G. vardu tik 1996m. birželio mėnesį, po to, kai ji pasiskolinusi iš žemės ūkio bendrovės 500Lt galutinai atsiskaitė su pardavėju, nes prieš tai neturėjo visų pinigų. Nurodė, kad iš vyro V. žino, kad kažkiek prie sodybos įsigijimo yra prisidėjusi jo motina A. G., tačiau kiek pinigų vyras buvo gavęs iš motinos nežino, tų pinigų nematė . Kai įgijo sodybą (duomenys neskelbtini) be gyvenamo namo ir prie jo po vienu stogu buvusios pirties iš rąstų, buvo lauko tualetas ir du ūkiniai pastatai. Jiems gyvenant kartu su vyru, buvo įrengta dalis gyvenamo namo, t.y. du kambariai, virtuvė, koridorius, išgriauta buvusi krosnis ir pastatyta nauja , viename kambaryje pakeistos grindys, pakeisti langai. Apie 1998-199 metus buvo išgriauti buvę ūkiniai pastatai, lauko tualetas pastatytas naujas. Ant vieno iš nugriautų ūkinio pastato pamatų , pastatė maždaug pusės buvusio pastato dydžio karkasinį medinį pastatą. Dar vienas pastatas, naudojamas kaip garažas bei rūsys buvo pastatyti savavališkai, garažas pastatytas visiškai kitoje vietoje, nei buvo nugriauti prieš tai buvę pastatai. Pastatai buvo statomi jos ir vyro bendromis lėšomis, daug darbų vyras atliko pats, padėjo statyti jo draugai J. S., V. Č.. Rūsį statė iš akmenų savo jėgomis, padėjo jos motina ir patėvis. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad sodyba, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra registruotas V. G. vardu, jis yra jų abiejų nuosavybė, kaip santuokoje įgytas turtas.

Ieškinys atmestinas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Ieškovė N. S. ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe reiškia faktiniu jos gyvenimu su V. G. nuo 2004 metų ir bendro ūkio vedimu , bei tuo, kad iki jų bendro gyvenimo V. G. vardu įgytas nekilnojamas turtas, t.y. gyvenamas namas ir kiti statiniai bei 0,40ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)., buvę iš esmės pagerinti bendromis jų lėšomis ir darbu, kas mano esant tolygu naujo turto sukūrimui.

Iš pateiktos byloje santuokos liudijimo kopijos(T1, b.l.79) matyti, kad G. V., H. J. gim. (duomenys neskelbtini) ir I. U., I., po santuokos įregistravimo priėmusi G. pavardę, 1986 09 27 Rokiškio CMS įregistravo santuoką. Šalys neginčija, kad V. G. ir I. G. santuoka nutraukta nebuvo. Šalys neginčija aplinkybės, kad V. G. žuvo 2010 08 15, tai nurodyta ieškovės ieškinyje, Jūžintų seniūnijos pažymoje, b.l.9,T1; atsakovo H. J. G. pareiškime Policijos komisariatui-T1, b.l.128).

Iš pateiktų byloje Nekilnojamo turto registro duomenų (T1, b.l.10-11), matyti, kad V. G., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į gyvenamą namą, pirtį, 3 ūkinius pastatus, kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), esančius (duomenys neskelbtini)., įregistruota 1996 06 24 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuo 1996 08 03, o į 0,40 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.13-14) - 1997 01 08 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuo 1997 01 09. Minėto turto pardavimo metu galiojusio SŠK 21straipsnis numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nors jis įformintas ir vieno sutuoktinio vardu. Analogiška nuostata yra nurodyta ir nuo 2001 07 01 įsigaliojusio CK 3.87, 3.88st.). Toks įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas skirtas ginti įstatymo nustatyta tvarka sukūrusių šeimą asmenų lygiateisiškumą ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų apsaugą.

Ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe , teikiamas galiojant nuo 2001 07 01 Civilinio kodekso normoms, šio kodekso normomis teismas ir vadovaujasi spręsdamas pateiktą ieškovės ieškinį(Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34str.), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų (LR CPK 265str.).

Ieškovė neginčija, kad V. G. vardu 1996 06 24 pirkimo pardavimo ir 1997 01 08 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu įgytas , aukščiau nurodytas nekilnojamas turtas yra įgytas V. G. ir I. G. gyvenant santuokoje , t.y. iki ieškovei N. S. ir V. G. pradedant gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, todėl pagal aukščiau nurodytas įstatymų nuostatas, šiam turtui taikomas įstatymu nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas(Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19str.2d.,25 str.1-2 d.), ko savo teikiamu ieškiniu ieškovė ir neginčija. Dėl išdėstyto nenagrinėtinos ir ieškovės bei atsakovės A. G. teisme nurodytos aplinkybės dėl V. G. motinos A. G. dovanotų 3500Lt, jam įsigyjant ginčo nekilnojamą turtą 1996-1997 metais, nes šiomis aplinkybėmis ieškovė savo ieškinio reikalavimų negrindžia. Be to , faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei nuosavybei galėtų būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, nes tuo metu galiojusio 1964m.CK 282str.numatė dovanojimo sutarčiai, kurios suma didesnė kaip 2000Lt rašytinę formą(LR CK 3.89str.2d., CPK 177str.4d.).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.72 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, ir jeigu padidinto daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

Ieškovė, teikdama reikalavimą dėl nekilnojamojo turto , nurodyto ieškinyje pripažinimo jos ir V. G. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, ieškinyje nurodė, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas, kas tolygu naujo daikto sukūrimui. Iš atsakovės I. G. , atsakovo H. J. G., liudytojų V. Č., A. M., V. Š., A. Š., V. M., R. M., iš dalies A. G. parodymų teisme matyti, kad ieškovės nurodyti ūkiniai pastatai: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., į kuriuos ieškovė prašo nustatyti ir jai lygią dalį, kaip turto bendrasavininkei su V. G., faktiškai neegzistuoja, tai yra , dalis jų fiziškai sunykę ar nugriauti dar iki 1996 06 24 V. G. sudarant pirkimo pardavimo sutartį su turto pardavėju, o kiti nugriauti jau nupirkus pastatus V. G. gyvenant santuokoje su I. G.. Vietoj buvusios rąstinės pirties, ją nugriovus pastatyta pavėsinė, vietoj vieno iš buvusių ūkinių pastatų, jo vietoje pastatytas kitas lentų pastatas, kuris teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma rodo, kad jame įrengta pirtis, pastatytas dar vienas medinis karkasinis pastatas, naudojamas kaip garažas . A. I. G. teisme nurodė, kad medinis karkasinis pastatas, naudojamas kaip garažas, o taip pat rūsys pastatyti naujai, neturint nustatyta tvarka gautų leidimų šių pastatų statybai. Teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, kad vietoje buvusių išlikusių pastatų atstatyti pastatai, kurių vienas naudojamas kaip pirtis, pavėsinė prie namo, buvo atstatyti gavus reikiamus įstatymo nustatyta tvarka leidimus, t.y. kad nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą atsirado CK 4.72str. įtvirtintais pagrindais. Dėl išdėstyto, negalimas nuosavybės teisė pripažinimas į daiktą, sukurtą nesilaikant ar pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, nes teisė iš neteisės neatsiranda.

Ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jai gyvenant kartu su V. G. buvo įvestas į gyvenamą namą vandentiekis ir kanalizacija, viename iš pastatytų medinių pastatų įrengta pirtis, apmūrytas akmeninis šulinys, pakeistas jo stogelis, pastatytas iš akmenų lauko židinys, lauko pavėsinė, iš esmės neginčija ir atsakovė I. G.. Tačiau sutiktina su atsakovės I. argumentais, kad atliekant turto pagerinimo, kaip nurodo ieškovė, darbus, turėjo būti gautas jos , kaip turto bendrasavininkės sutikimas. Aplinkybė, kad ieškovės nurodomi pagerinimai buvo atlikti V. G. jau faktiškai negyvenant su atsakove I. G. ir nevedant bendro ūkio, nenutraukus santuokos, nepanaikina I. G. kaip bendrosios jungtinės nuosavybės bendrasavininkės teisių į jos santuokoje su V. G. įgytą turtą. LR CK 3.92 str.4 dalis numato, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas ir sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Ieškovė neįrodė, jog jos ieškinyje nurodyti turto pagerinimai buvo atlikti turint turto bendrasavininkės I. G. sutikimą, kaip numatyta CK 3.92str.4d., be to, nesilaikant įstatymų nustatytų taisyklių, t.y. nesant įrodymų, kad ūkiniai pastatai, kurių vienas šiuo metu naudojamas kaip pirtis, kitas , kaip garažas pastatyti ar atstatyti turint įstatymo nustatyta tvarka įformintus leidimus, kuriems esant būtų galimas nuosavybės teisių įteisinimas CK 4.72str.numatytais pagrindais. Be to, pagal LR CK 4.87 str. bendraturčiui padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę, priklausančią bendrąja jungtine nuosavybe , laikantis įstatymų nustatytų taisyklių į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgyja lygiai visi bendraturčiai.

Teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma rodo, kad ieškovės ieškinyje nurodomo nekilnojamojo turto, į kurį prašo nustatyti jai bendrąją dalinę nuosavybę, bendrosios jungtinės sutuoktinių V. G. ir I. G. nuosavybės teisinis statusas buvo iki pat V. G. mirties 2010 08 15 . Mirusiojo sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodytą lygių dalių principą-pusė viso turto, paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu nepateikti įrodymai, kad buvo kiti CK 3.100 straipsnyje numatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai. Sutuoktinių V. G. ir I. G. gyvenimas skyrium (separacija) nebuvo patvirtintas teisme (CK 3.77str.) , todėl teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės dėl sutuoktinių negyvenimo kartu nėra ir negali būti laikomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo teisiniu pagrindu. Ieškovės ieškinyje nurodytų buities daiktų už 3659,84Lt įgijimas, automobilio WV Passat įgijimas nėra pateikto ieškinio dalyku, todėl šios aplinkybės nenagrinėtinos.

Įvertinus visetą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, pateiktas ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, nes esant aukščiau nurodytiems teisiniams pagrindams , bendraturtis V. G. , kadangi jo konkreti dalis bendrame turte nebuvo nustatyta, neturėjo teisės jam priklausančios turto dalies perleisti kito asmens nuosavybėn (LR CK 4.88str.3d.). Dėl išdėstyto laikytina, nesant įstatymo nustatyta tvarka atidalintos V. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, negalimas ir jam priklausančios turto dalies pripažinimas bendrąja daline nuosavybe su ieškove.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 11 15 nutartimi(civilinė byla Nr.2-1935-233/2010) taikytos laikinosios apsaugos priemonės -sustabdymas Rokiškio rajono 3-čiojo notaro biuro vykdomo V. G. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010 08 15, turto paveldėjimo proceso dėl ginčo turto: gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registruoto palikėjo V. G., a.k(duomenys neskelbtini), vardu, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (LR CPK 150str.4d.).

Priteistina iš ieškovės N. S. 112,65 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88str.1d.3p.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259,263-265, 269 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės N. S. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą dvylika Lt 65 ct bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 11 15 nutartimi(civilinė byla Nr.2-1935-233/2010) -sustabdymą Rokiškio rajono 3-čiojo notaro biuro vykdomo V. G. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010 08 15, turto paveldėjimo proceso dėl ginčo turto: gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registruoto palikėjo V. G., a.k(duomenys neskelbtini), vardu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.