Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo įgaliotam atstovui advokatui Renui Bradūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio,gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2016-11-12 apie 10.30 val. Kreivukės miške, Kalvarijos sav., medžiodamas varyminėje medžioklėje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, draudžiamu laiku sumedžiojo stirnos patiną nenumetusį ragų ir šiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau- ATPK) 85 straipsnio 6 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, paaiškino, kad lapkričio 12 d. antro varymo metu išbėgo stirniukas, kurio ragučių nebuvo matyti, palaikė jį jaunu stirniuku, kurį galima medžioti. Paleido šūvį ir kai stirniukas nukrito, priėjęs pamatė, kad jis turi mažučius ragučius. Medžioja 36 metus, tai pirmas toks įvykis. Tada paskambino būrelio vadui, pasakė, kas atsitiko. Būrelio vadas paskambino gamtos apsaugai, jis laukė gamtos apsaugos pareigūnų, juos pasitiko, parodė nušautą žvėrelį. Gamtininkai pasakė, kad nušautas pusantrų metų stirniukas, nenumetęs ragų. Šaunant jis buvo įsitikinęs, kad tai yra jauniklis, tik po šūvio pamatė, kad ragučiai prasikalę. Į tolį mato gerai, akiniai reikalingi tik skaitymui. Tą dieną buvo pasnigę, tarp stirniuko ausyčių ragučių nesimatė. Tik iš arti matė, kad neišsivystę rageliai yra kailyje, tiksliau raginės ataugos buvo. Jis savo kaltę pripažįsta, jam gėda pripažinti, kad neatskyrė, kad tai jaunas patinas, o ne jauniklis. Daugiau požymių be ragų nėra iš ko galima atskirti, nes jis sveria 13-15 kilogramų. Stirninų medžioklė baigiasi lapkričio 15d., buvo medžiojamos stirnos ir stirnų jaunikliai. Jis šovė, kaip į jauniklį. Gyvena iš senatvės pensijos ir dar dirba.. Prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti bent 6 mėnesiams. Medžioklė jam kaip gyvenimo būdas, nors medžioti važiuoja iš Vilniaus į Marijampolę. Prašo skirti mažesnę nei minimalią nuobaudą ir leisti medžioti greičiau nei po metų. Prie šautuvo yra pripratęs, nors jo vertė nedidelė - apie 60 eurų. Prašo, jei yra galimybė, palikti šautuvą. Su gamtai padaryta žala sutinka, žada žalą atlyginti. Jei yra galimybė, prašo išdėstyti žalos mokėjimą dalimis.

V. T. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d., įrodo byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, V. T. paaiškinimas, kuriame prisipažįsta kaltu, nurodo, kad nepastebėjo stirnos patino ragų (b.l.1-3), 2016-11-14 padarytos žalos laukinės gyvūnijos ištekliams apskaičiavimas, kuriame nurodama, kad V. T. neteisėtai sumedžiojus stirnos patiną padaryta 1587,75 Eur žala (b.l.4), Marijampolės RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės: 2016-11-12 gavo pranešimą apie Kreivukės miške Kalvarijos sav., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės metu padarytą pažeidimą. Medžioklės vietoje medžiotojas V. T. paaiškino, kad varymo metu sumedžiojo stirnos patiną su ragais (b.l. 5), ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas: iš V. T. paimtas lygiavamzdis šautuvas IZH58 16x70 Nr. 17958 bei odinis diržas su plastikiniu dėklu (b.l.6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus: V. T. baustas už pažeidimą kelių transporte (b.l.10-11), charakterizuojamas teigiamai, kita bylos medžiaga.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3p. numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsižvelgus į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso V. T. veiksmus kvalifikuojantis 290 str.8 d. (Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas.) nenumato švelnesnės atsakomybės, nei ATPK 85 str. 6 d., V. T. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 85 str. 6 dalyje numatyta atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d.).

Sutinkamai su ATPK 85 str. 6 dalimi, gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, šiuo nagrinėjamu atveju nukreipianti į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 punktą, kuris numato, kad stirnos patinus medžioti leidžiama nustatytu laikotarpiu, t.y. nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.

Pažeidimo esmė yra įrodyta : V. T. prisipažino padaręs pažeidimą, pažeidimo padarymo aplinkybės aiškios, jis 2016-11-12 apie 10.30 val. Kreivukės miške, Kalvarijos sav., medžiodamas varyminėje medžioklėje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, draudžiamu laiku sumedžiojo stirnos patiną. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 6 d., sudėtį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padaręs pažeidimą bei tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1d. 1p., 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ATPK 30² str. nustatytais baudos skyrimo pagrindais teismas sprendžia, jog V. T. skirtinos ATPK 85 str. 6 d. sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos- minimali bauda su minimaliu teisės medžioti atėmimo laikotarpiu.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko, gailėjosi, nurodė savo elgesį po gyvūno sumedžiojimo, medžiotojas yra 36 metai. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į V. T. elgesį po gyvūno sumedžiojimo, į UAB (duomenys neskelbtini) išduotą teigiamą charakteristiką, taiko ATPK 30¹ straipsnį straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai baudai ir minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui. Be to, tenkintinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo įgalioto atstovo prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis ( ATPK 314 str.).

Kaip jau buvo minėta, ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatytas privalomas transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimas. Teismui nepalikta alternatyvi teisė spręsti dėl transporto priemonių konfiskavimo. Atsižvelgus į tai konfiskuotinas pažeidimo padarymo įrankis ( ATPK 26 str.).

Pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str., numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio.

Žalos paskaičiavimo pažymoje nurodytas, kad dėl sumedžioto stirnos patino laukinės gyvūnijos ištekliams padaryta 1587,75 eurų žala (b.l.4).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ( pakeitimai 2015-01-13) 6.2 punkte nurodyti už sunaikintus žinduolius baziniai tarifai, iš jų už stirnos patiną 1450 Eur, indeksuoti baziniai tarifai įsigalioja kiekvienų metų sausio 1 dieną, 2016 m., indeksavimo koeficientas 1,095.

Kadangi V. T. neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną, padarė žalą, kuri nėra atlyginta, V. T. įpareigotinas atlyginti 1587,75 eurų žalą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė išdėstyti žalos mokėjimą dalimis. ATPK 249 str. 2 dalis numato, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus dėl jo turtinės padėties ir gaunamų pajamų, į padarytos žalos dydį, jo prašymą dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis tenkina, išdėsto padarytos žalos 1587,75 eurų mokėjimą dalimis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30 ¹ str., 30² str., 31 str., 37 str., 85 str. 6 d., 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d., ir skirti už tai 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 ( vienerių) metų laikotarpiui su pažeidimo padarymo įrankio –lygiavamzdžio šautuvo IZH58, 16x70 Nr. 17958, konfiskavimu.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnį paskirtai baudai ir specialiosios teisės atėmimo terminui, paskirti 600 eurų baudą su teisės medžioti atėmimu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui su pažeidimo padarymo įrankio –lygiavamzdžio šautuvo IZH58, 16x70 Nr. 17958, konfiskavimu.

Paskirtos baudos 600 eurų mokėjimą išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiui.

Įpareigoti V. T. atlyginti padarytą žalą - sumokėti 1587,75 eurus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, mokant žalą dalimis per 10 mėnesių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra –16063258095. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.