Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1435-565/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-03
Bylos Nr.: e2A-1435-565/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28519-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Atsakovas: Keraplast Technology GmbH, UAB ,,Megaseta“
Ieškovas: UAB ,,Schetelig Z66“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos

Civilinė byla Nr. e2A-1435-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28519-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.11.1.; 2.6.16.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Keraplast Technology GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Schetelig Z66“ ieškinį atsakovėms UAB ,,Megaseta“ ir Keraplast Technology Gmbh dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB ,,Schetelig Z66“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių UAB ,,Megaseta“ ir Keraplast Technology GmbH solidariai 33 791,11 Eur netesybas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. UAB ,,Polistirolas“ ir atsakovė Keraplast Technology GmbH (toliau – ir atsakovė2) sudarė nuomos sutartį Nr. POL-NS2018/10 (toliau – taip pat ir Nuomos sutartis arba sutartis), kuria UAB ,,Polistirolas“ išnuomojo atsakovei2 477,09 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Patalpos). 2019 m. sausio 17 d. buvo pasirašytas Patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo atsakovė2 patvirtino, kad susipažino su Patalpų būkle, pretenzijų dėl Patalpų būklės neturi ir priima Patalpas.

3. 2018 m. spalio 29 d. susitarimu UAB ,,Polistirolas“ nuomotojo teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį perleido ieškovei UAB ,,Schetelig Z66“. 2019 m. kovo 4 d. susitarimu nuomininko teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį buvo perleistos atsakovei UAB ,,Megaseta“ (toliau – taip pat ir atsakovė1). 2019 m. kovo 4 d. ieškovė ir atsakovė2 sudarė laidavimo sutartį Nr. 266/2019/03/04 (toliau – taip pat ir Laidavimo sutartis), kuria atsakovė2 kaip solidari skolininkė įsipareigojo atsakyti ieškovei už tinkamą atsakovės1 prievolių pagal Nuomos sutartį vykdymą.

4. Atsakovė1 2019 m. liepos mėnesį nustojo vykdyti iš Nuomos sutarties kylančias pinigines prievoles ir pradėjo iš Patalpų išvežti prekes bei kitą turtą. 2019 m. liepos 30 d. atsakovė1 pranešė ieškovei, kad dėl į Patalpas per stiklinį Patalpų stogą vasaros metu patenkančių stiprių saulės spindulių ir didelio karščio atsakovė1 Patalpose negali vykdyti veiklos, kuriai išsinuomojo Patalpas, todėl nuo 2019 m. liepos 22 d. atsakovė1 nutraukia Nuomos sutartį. Ieškovė informavo atsakovę1, kad atsakovė1 nesilaiko Nuomos sutarties sąlygų dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovei1 išsikrausčius iš Patalpų, 2019 m. rugpjūčio 1 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktu Patalpos buvo perduotos ieškovei.

5. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu dėl atsakovės1 padarytų Nuomos sutarties pažeidimų – nuomos ir kitų mokesčių nemokėjimo, nutraukė Nuomos sutartį nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.

6. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovės1 veiksmų vykdant Nuomos sutartį patyrė 31 517,94 Eur nuostolius, kuriuos sudaro negautos nuomos pajamos ir atsakovės1 sugadintų Patalpų ištaisymo išlaidos. Į nuostolių sumą ieškovė įskaitė atsakovės1 pagal nuomos sutartį sumokėtą depozitą (įskaityta 4 853,21 Eur suma), todėl atlygintina nuostolių suma yra 26 664,73 Eur.

7. Pagal Nuomos sutartį atsakovė1 turėtų sumokėti 38 644,32 Eur netesybas (baudą). Netesybų suma yra didesnė nei nuostoliai, todėl nuostoliai įskaitomi į netesybų sumą, o ieškiniu reikalaujama priteisti nuomos sutartyje nustatytas netesybas, sumažinus jas įskaityta depozito suma.

8. Atsakovė2 Laidavimo sutartimi kaip solidari skolininkė laidavo už atsakovės1 prievolių pagal Nuomos sutartį tinkamą įvykdymą, todėl abi atsakovės atsako kaip solidarūs skolininkai.

Atsiliepimas

9. Atsakovė2 su ieškiniu nesutiko.

10. Atsakovė2 nurodė, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovės1 vienašaliu pareiškimu dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė neužtikrino galimybės naudoti Patalpas pagal paskirtį. Dėl stiklinio Patalpų stogo saulė prikaitina Patalpas, ir Patalpomis tampa neįmanoma naudotis. Be to, dėl perteklinės saulės šviesos buvo iškreipiamos atsakovės1 parduodamų plytelių spalvos, dėl to padaugėjo prekių grąžinimų. 2019 m. birželio mėnesį ieškovė Patalpose įrengė kondicionierius, žadėjo užtamsinti stiklinį stogą. Nepaisant įrengtų kondicionierių, darbo sąlygos buvo pavojingos atsakovės1 darbuotojų sveikatai, klientai skundėsi per dideliu karščius ir tiesioginių saulės spindulių iškreipiamomis plytelių spalvomis. Ieškovei negalint užtikrinti Patalpų naudojimo pagal paskirtį, atsakovė1 kreipėsi į ieškovę dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo, nurodydama, jog Patalpas atlaisvins nuo 2019 m. liepos 22 d. Atsakovė1 Patalpas ieškovei grąžino 2019 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovė pranešimą apie Nuomos sutarties nutraukimą gavo 2019 m. liepos 30 d., todėl Nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nesukėlė jokių teisinių padarinių, nes Nuomos sutartis jau buvo nutraukta atsakovės1 iniciatyva ir Patalpos buvo grąžintos ieškovei. Nuostolių, patirtų pabloginus Patalpas, dydžio ieškovė neįrodė. Nesant atsakovės1 neteisėtų veiksmų, nepagrįstas ir reikalavimas priteisti netesybas.

11. Atsakovė1 atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės1 ir atsakovės2 solidariai 33 791,11 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 33 791,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 635,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

13.1. šalys Nuomos sutartyje susitarė tiek dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų, tiek dėl tokio nutraukimo tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis 5 dalis). Atsakovė1 nesilaikė Nuomos sutartyje įtvirtintos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą tvarkos. Atsakovė1 2019 m. liepos 30 d. pranešė ieškovei, kad atlaisvina Patalpas nuo 2019 m. liepos 22 d. Nėra šalių ginčo dėl to, kad Patalpos buvo atlaisvintos ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. perduotos ieškovei. Pagal nuomos sutarties 6.4.2, 6.5 punktus, nuomininkės iniciatyva dėl patalpų netinkamumo sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai prieš 30 kalendorinių dienų įspėjant apie tai nuomotoją ir sudarant sąlygas pašalinti patalpų netinkamumo priežastis. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovė1 būtų Nuomos sutartyje nustatyta tvarka kreipusis į ieškovę dėl Patalpų trūkumų šalinimo, nustačiusi terminą šiems veiksmams atlikti ir įspėjusi apie būsimą Nuomos sutarties nutraukimą nepašalinus Patalpų trūkumų. Patalpos iš esmės nepasikeitė nuo jų perdavimo momento – jos nuo pat pradžių buvo stikliniu stogu. Atsakovė2, sudariusi Nuomos sutartį, perėmė Patalpas ir patvirtino jų tinkamumą. Nėra duomenų, kad atsakovė1 būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl Patalpų netinkamumo iki pat vasaros sezono. Atsakovė1, būdama verslininkė ir savo verslo profesionalė, matydama Patalpų konstrukcinius ypatumus, pati neįvertino galimo saulės šviesos ir šilumos pokyčio atėjus vasarai bei šviesos įtakos jos prekių spalvų suvokimui;

13.2. atsakovė1 nepateikė duomenų, kad būtų bandžiusi išsaugoti sutartinius santykius ar bendradarbiauti su ieškove (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Atsakovė1 pirmiausia išsikėlė iš Patalpų ir tik tada ėmėsi Nuomos sutarties nutraukimo įforminimo veiksmų. Nesilaikant Nuomos sutartyje nustatytos tvarkos atliktas sutarties nutraukimas nesukuria pageidaujamų teisinių padarinių. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad Nuomos sutartis buvo teisėtai nutraukta atsakovės1 pranešimu. Paaiškėjus, jog Patalpos vis dėlto nėra tinkamos atsakovės1 veiklai, ši turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, laikydamasi joje įtvirtintos tvarkos bei sąlygų, tačiau šios tvarkos nesilaikė. Įvertinus atskovės1 nurodomas sutarties nutraukimo priežastis, nėra pagrindo pripažinti, kad toks sutarties nutraukimas vyko išimtinai dėl ieškovės kaltės ar nesugebėjimo pritaikyti Patalpas atsakovės1 veiklai. Atsakovei1 tinkamai nenutraukus Nuomos sutarties, o tiesiog išsikėlus iš Patalpų, ieškovė turėjo pagrindą protingai suvokti, kad šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesitęs ir tokį Patalpų atlaisvinimą traktuoti kaip sutarties pažeidimą, pasireiškusį Patalpų nenaudojimu;

13.3. ieškovė laikėsi Nuomos sutartyje įtvirtintos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos: įspėjo atsakovę1 apie sutarties pažeidimus, suteikė terminą jiems pašalinti ir, jų nepašalinus, praėjus nustatytam terminui pranešė apie sutarties nutraukimą. Įvertinus šalių neginčijamas aplinkybes, kad nuo 2019 m. liepos pabaigos atsakovė1 jau buvo išsikėlusi iš Patalpų, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. šalys jau buvo pasirašiusios Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Patalpos grąžintos ieškovei, taip pat atsižvelgiant į atsakovės2 pripažįstamą aplinkybę, jog nuomininkės buvo skolingos nuomotojai nuomos mokesčio, pripažintina, kad buvo Nuomos sutartyje apibrėžtos sąlygos, leidžiančios ieškovei (nuomotojai) vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties 6.2.2, 6.2.5, 6.2.6 punktai);

13.4. pagal Nuomos sutartį nuomotoja turėjo teisę pasirinkti, ar reikalingas sumas padengti iš depozito ir reikalauti papildyti depozito sumą, ar reikalauti sumokėti mokesčius pagal sutartį. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad vien depozito įmokėjimas užkirstų kelia ieškovei naudotis Nuomos sutarties 6.2.5, 6.2.6 punktuose įtvirtinta teise nutraukti sutartį nuomininkei vėluojant mokėti pagal nuomos sutartį. Vien aplinkybė, kad ieškovė toleravo tam tikrų skolų buvimą, neduoda pagrindo kitaip vertinti jos veiksmų atsakovei1 išsikėlus iš Patalpų, nes iš sutarties sąlygų matyti, jog skolų buvimas suteikia nuomotojui teisę, o ne pareigą, nutraukti sutartį. Tam tikra skolų tolerancijos riba gali būti pagrįstai laikoma siekiu išsaugoti sutartį ir tęsti sutartinius santykius. Tačiau toks tikslas ir bendradarbiavimo forma tampa beprasme, kai Patalpos nuomininko realiai apleidžiamos;

13.5. ieškovė, grįsdama reikalavimo dėl baudos priteisimo proporcingumą, pateikė duomenis apie tai, kad prašoma priteisti bauda savo dydžiu yra artima realiai patirtiems 31 517,94 Eur nuostoliams (atsakovė1 išdaužė durų stiklo paketą, Patalpose paliko savo sumontuotas gipso kartono pertvaras, sugadino dalį Patalpų grindų plytelių, įlenkė Sandwich plokštę; be to, ieškovė turėjo samdyti nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugų teikėją naujam nuomininkui surasti ir negaus nuomos mokesčio pajamų iki 2019 m. lapkričio 1 d., o iki 2020 m. lapkričio 1 d. nuomos mokestis bus mažesnis, nei mokėjo atsakovė1). Ieškovės teigimu, atlikus depozito įskaitymą, nepadengta liko 26 664,73 Eur nuostolių. Atsakovė2 teigia, kad nuostoliai nepagrįsti: 1) 2019 m. rugpjūčio 1 d. patalpų priėmimo-perdavimo akte nurodyti konkretūs trūkumai, tarp kurių nefiksuotas nei Sandwich plokštės sugadinimas, nei grindų sugadinimas, todėl atsakovė2 pripažįsta tik tuos Patalpų būklės trūkumus, kurie užfiksuoti abiejų šalių priėmimo-perdavimo akte; 2) nėra atsakovės2 neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio dėl ieškovės nurodytų nuostolių, susijusių su negautomis nuomos mokesčio pajamomis, su nuomos mokesčio skirtumu lyginant su naujuoju nuomininku, su tarpininkui sumokėtomis išlaidomis ieškant naujojo nuomininko, nes, atsakovės2 teigimu, Nuomos sutartį pagrįstai ir teisėtai nutraukė atsakovė1;

13.6. ieškovė pateikė įrodymus apie išlaidas, turėtas Patalpoms sutvarkyti po perėmimo iš atsakovės1, taip pat apie išlaidas, turėtas ieškant naujo nuomininko ir nuomos kainos skirtumus (ieškinio priedai Nr. 12, 13, 14). Dalį išlaidų patalpoms sutvarkyti atsakovė2 pripažįsta, nurodydama, jog Patalpų perdavimo-priėmimo akte tam tikri patalpų sugadinimai buvo fiksuoti. Naujo nuomininko paieškos ir su tuo susiję praradimai taip pat yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės1 apsisprendimu išsikraustyti iš Patalpų nesilaikant sutartyje nustatytos tvarkos, kas lėmė sutarties nutraukimą dėl nuomininkės veiksmų. Nėra pagrindo laikyti, kad prašomos priteisti netesybos pagal sutartį būtų neproporcingo ar neprotingo dydžio, įvertinus realius nuomotojos praradimus. Ieškovė pasirinko nereikalauti nuostolių atlyginimo, o prašo priteisti šalių sutartas netesybas pagal sutartį. Pagrindų mažinti prašomas priteisti netesybas nenustatyta;

13.7. pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkas, laiku neįvykdęs pagrindinės prievolės, ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. 2019 m. kovo 4 d. laidavimo sutartimi Nr. Z66/2019/03/04 laiduotoja Keraplast Technology Gmbh laidavo kreditorei UAB ,,Schetelig Z66“ už UAB ,,Megaseta“ (skolininkės) prievolių, kylančių iš 2018 m. spalio 22 d. nuomos sutarties, tinkamą įvykdymą kreditoriui (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad skolininkei tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal nuomos sutartį, laiduotojas ir skolininkė kreditorei atsako kaip solidarūs skolininkai. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti netesybas solidariai iš atsakovės1 UAB ,,Megaseta“ ir už ją laidavusios atsakovės2 Keraplast Technology Gmbh yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Atsakovė2 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1. pasirašydama negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovė garantavo, kad išnuomojamos patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą (sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 p., 1.2 p., 6.4.2 p.). Atsakovės1 pateikti įrodymai (pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, tarnybiniai darbuotojų pranešimai bei pakartotinis pranešimas dėl depozito įskaitymo bei sutarties pabaigos) pagrindžia, kad ieškovė, kaip patalpų nuomotoja, neužtikrino, kad išnuomotos patalpos būtų tinkamos atsakovės1 vykdomai veiklai - keramikinių plytelių prekybai;

14.2. nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.4.3 punktas numato, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį, įspėdamas apie tai nuomotoją raštu prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu patalpos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko, tampa netinkamos naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (6.4.2 p.) ir nuomotojas nepašalina pažeidimo iki įspėjimo termino pabaigos (6.5 p.). Atsakovė1 dar 2019 m. gegužės mėnesį kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad dėl nuolatinių saulės spindulių (visiškai stiklinis patalpų stogas), yra nekontroliuojamai padidėjusi patalpų temperatūra, darbuotojai skundžiasi pavojingomis darbo sąlygomis ir negali atlikti savo pareigų, taip pat dėl ryškių saulės spindulių yra iškreipiamos prekių spalvų ypatybės, dėl ko klientai, nusipirkę prekes, ir pamatę jų spalvą namuose, jas grąžina. Ieškovė, siekdama pašalinti nurodytą pažeidimą, pasiūlė užtamsinti stiklą ir atnešė kondicionierius, tačiau kondicionierių įrengimas nurodyto pažeidimo nepašalino. Šios aplinkybės ir lėmė apsisprendimą nutraukti nuomos sutartį. Ieškovei apie atsakovės1 negalėjimą naudotis nuomojamomis patalpomis pagal paskirtį buvo žinoma dar nuo 2019 m. gegužės mėnesio. Tik po to, kai po ilgų derybų ir kreipimosi į ieškovę, pažeidimas nebuvo pašalintas, atsakovė1 raštu informavo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą ir grąžino patalpas ieškovei. Ieškovės sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, kadangi atsakovė1 dėl ieškovės tęstinio pažeidimo iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties (patalpų, tinkamų vykdomai komercinei veiklai – plytelių prekybai) ir negalėjo to numatyti (patalpos priimtos ne vasaros sezono metu, t. y. 2019 m. sausio mėn.);

14.3. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Ieškovė pripažino el. paštu 2019-07-30 gavusi raštišką pranešimą iš atsakovės1, kuriame aiškiai, konkrečiai ir detalizuotai nurodomos nuomos sutarties nutraukimo priežastys, nutraukimo pagrindas, patalpų atlaisvinimo data bei derinamas laikas patalpų priėmimui-perdavimui, todėl laikytina, jog buvo pagrindas konstatuoti, kad atsakovė1 teisėtai nutraukė šalių sudarytą nuomos sutartį. Sutartis laikytina nutraukta nuo 2019-08-29 (30 dienų nuo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą (2019-07-30);

14.4. ieškovė 2019-08-09 pranešimu nurodė nutraukianti nuomos sutartį nuo 2019-08-23. Ieškovės vienašalis sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva negali sukurti jokių teisėtų padarinių, kadangi yra neteisėtas, nesant realių nutraukimo pagrindų. Ieškovė pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodė sutarties 6.2.2, 6.2.5, 6.2.6 p., kurie pranešimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo metu neegzistavo. Ieškovė galėtų nutraukti sutartį 6.2.2 p. pagrindu, jeigu atsakovė1 naudotų patalpas ne pagal paskirtį, tuo tarpu tokių duomenų byloje pateikta nėra. Be to, pranešimo parengimo metu (2019-08-09) patalpos jau buvo grąžintos ieškovei ir patalpomis atsakovė1 nebesinaudojo, ką teismas nepagrįstai pripažino pagrindu sutarties 6.2.2 p. pažeidimui konstatuoti;

14.5. ieškovė sutarties vienašalį nutraukimą grindė sutarties 6.2.5 p. - 6.2.6 p. Pranešime nebuvo konkrečiai nurodyta, ką padaryti turi atsakovė1, siekdama pašalinti pažeidimą - primokėti depozitą ar sumokėti nuomos mokestį / kitus mokesčius. Ieškovė pranešimo rengimo metu disponavo 21 837,00 Eur dydžio atsakovės sumokėtu depozitu, kuris galėjo būti naudojamas nuomotojo reikalavimams pagal sutartį vykdyti (bendrųjų sąlygų 2.9 p.), t. y. ieškovė turėjo teisę įskaityti atsakovės1 nesumokėtus nuompinigius ir kitus su nuomos mokesčiu susijusius mokėjimus ir ta teise buvo pasinaudota - depozitas nebuvo grąžintas atsakovei1. Be to, 2019-08-09 pranešime nurodytas 7 793,27 Eur nuomos mokesčio mokėjimas turėjo būti atliktas, pagal ieškovę, iki 2019-08-11, t. y., pranešimo metu dar net nebuvo pradelstas. Nepateiktos ir neva pradelstus įsipareigojimus patvirtinančios sąskaitos. Šie argumentai buvo nurodyti atsakovės2 atsiliepime į ieškinį, taip pat bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas jų pagrįstumo nevertino, taip pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias turi būti įvertinti visi byloje esantys įrodymai;

14.6. jeigu įmokos pradelsimą ieškovė būtų laikiusi esminiu sutarties pažeidimu, reikalavimo perleidimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, turint omenyje, kad už naudojimąsi patalpomis iki teisių ir pareigų perdavimo naujajam nuomininkui atsakovei1 (UAB „Megaseta“) atsakovė2 (Keraplast Technology Gmbh) jau buvo įsiskolinusi ieškovei 1 358,21 Eur. Taigi sutartis, remiantis sutarties 6.2.5 punktu, galėjo būti vienašališkai nutraukta nuomotojo iniciatyva dar 2019 m. balandžio mėn., tačiau tokių veiksmų ieškovė nesiėmė ir kaip tariamą sutarties nutraukimo pagrindą nurodė tik po to, kai atsakovė1 teisėtai nutraukė sutartį. Ieškovės inicijuoto vienašalio sutarties nutraukimo metu realiai neegzistavo ieškovės nurodomi sutarties nutraukimo pagrindai, t. y., balandžio mėn. susidaręs įsiskolinimas nebuvo laikomas pagrindu nutraukti sutartį, tuo tarpu rugpjūčio mėn., gavus atsakovės1 pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo (2019-07-30), ieškovė pareiškė nutraukianti sutartį dėl susidariusio nuomos mokesčio įsiskolinimo, kuris pilnai padengtas ieškovei atliekant vienašalį įskaitymą disponuojamu 21 837,00 Eur depozitu. Ieškovei nesutikus su atsakovės1 vienašaliu sutarties nutraukimu dėl ieškovės kaltės, ši, nesiekdama tęsti sutarties, vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, galėjo reikšti atsakovei1 reikalavimą atlyginti neva patirtus nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, o ne inicijuoti vienašalį nuomos sutarties nutraukimą fiktyviais pagrindais. Byloje neįrodytos atsakovės1 civilinės atsakomybės sąlygos;

Atsiliepimas

14.7. atsakovė2 tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu pateikė argumentus dėl ieškovės nurodytų nuostolių nepagrįstumo (neįrodyto nuostolių dydžio, nepagrįsto priežastinio ryšio ir kitų civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų) ir neproporcingumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių atsakovės2 argumentų nevertino, apsiribodamas teiginiu, jog ieškovė neprašo priteisti nuostolių, taip pat, kad neva patirti nuostoliai įrodo prašomų priteisti netesybų pagrįstumą. Įvertinus faktą, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė disponuoja 21 837,00 Eur dydžio atsakovės1 sumokėtu depozitu, bei kitas svarbias bylai aplinkybes, net ir pripažinus ieškovės vienašalį sutarties nutraukimą teisėtu, turėjo būti sumažintas prašomas priteisti netesybų dydis kaip aiškiai per didelis.

15. Ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1. jeigu atsakovė1 būtų norėjusi nutraukti nuomos sutartį 6.4.2 p. nustatytu pagrindu (dėl patalpų netinkamumo naudoti pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį), ji privalėjo apie savo ketinimą nutraukti nuomos sutartį pranešti prieš 30 kalendorinių dienų. Atsakovė1 būtų turėjusi teisę nutraukti nuomos sutartį tik tuo atveju, jeigu nuomotojas (ieškovė) būtų nepašalinęs nuomos sutarties pažeidimo iki įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą termino pabaigos. Ieškovė iki 2019-07-30 iš atsakovėsl nėra gavusi jokių pretenzijų, kad patalpos netinkamos naudoti pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė1 neva dar 2019 m. gegužės mėn. kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad dėl nuolatinių saulės spindulių patalpos yra netinkamos atsakovės1 veiklai, taip pat, kad neva ieškovė 2019 m. birželio mėnesį nurodė, kad pastato stoglangio negali užtamsinti, tačiau į bylą nepateikta jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Vienintelis rašytinis įrodymas byloje, kuriuo atsakovė2 įrodinėja patalpų netinkamumą, yra keturi tuometinės atsakovės1 darbuotojos tarnybiniai pranešimai, kuriuose pranešama apie netinkamas darbo sąlygas patalpose. Minėti pranešimai buvo adresuoti atsakovei1, o ne ieškovei. Atsakovė1 savo darbuotojos pranešimų nepersiuntė ieškovei. Atsakovė2 byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų patalpų netinkamumą, pavyzdžiui, patalpų mikroklimato (patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės), patalpų natūralaus apšvietimo matavimų duomenų. Jeigu gauti matavimų duomenys būtų rodę, kad patalpų mikroklimato ir / ar natūralaus apšvietimo rodikliai neatitinka teisės aktų reikalavimų (pvz., higienos normų), atsakovė1 turėjo raštu kreiptis (pridėdama matavimų rezultatus) į ieškovę su reikalavimu pašalinti nustatytus trūkumus, o ieškovei nepašalinus trūkumų per nuomos sutartyje nustatytą terminą, atsakovė1 būtų įgijusi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Atsakovė1 minėtų veiksmų neatliko, o tiesiog išsikraustė iš patalpų;

15.2. atsakovė1 neturėjo teisinio pagrindo pagal nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punktą nutraukti nuomos sutarties. Natūralus patalpų apšvietimas, patenkantis per lubas, nėra ir negali būti laikomas aplinkybe, kuri atsakovei1 nebuvo žinoma priimant patalpas ir kuri padaro patalpas netinkamomis naudotis. Patalpos iš esmės nepasikeitė nuo jų perdavimo atsakovėms momento, t. y. jos nuo pat nuomos sutarties sudarymo turėjo stoglangį, todėl atsakovės turėjo ir galėjo numatyti, kad į patalpas pateks natūralus apšvietimas, bei galėjo įvertinti jo galima įtaką jų vykdomai veiklai. Pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Tikėtina, jog atsakovė1 po išsikraustymo iš patalpų nebevykdo prekybos veiklos Lietuvoje, todėl siekė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ne dėl patalpų kokybės, o dėl to, kad veiklos rezultatai neatitiko lūkesčių;

15.3. atsakovei1 netinkamai vykdant nuomos sutartį, ieškovė atsakovėms nusiuntė 2019-08-09 pranešimą, kuriame nurodė atsakovių padarytus nuomos sutarties pažeidimus. Vadovaujantis nuomos sutarties 6.2, 6.2.5, 6.2.6 punktais atsakovė1 buvo įspėta apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą dėl atsakovės1 kaltės nuo 2019-08-23. Taip pat atsakovei1 buvo nurodyta jos teisė per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos ištaisyti nuomos sutarties pažeidimus, o, jų neištaisius, nuomos sutartis bus laikoma nutraukta 2019-08-23, t. y. praėjus nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nurodytam 14 dienų įspėjimo terminui. Pranešime buvo nurodyti atsakovių įsiskolinimai pagal nuomos sutartį (įsiskolinimo pagrindas, mokėjimo terminas, vėluojamų atlikti mokėjimą dienų skaičius ir kt.). Pavyzdžiui pranešimo dieną atsakovė1 jau 29 dienas vėlavo apmokėti 2019-07-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. Z66-201907/033 (nuomos mokestį už 2019 m. liepos mėn.). Vien vėlavimas atlikti mokėjimus buvo pakankamas pagrindas ieškovei, vadovaujantis nuomos sutarties 6.2.5 punktu, vienašališkai nutraukti nuomos sutartį;

15.4. atsakovė1, be vėlavimo sumokėti nuomos mokestį už 2019 m. liepos mėnesį pagal 2019-07-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. Z66-201907/033, jau 15 dienų vėlavo apmokėti 2019-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. Z66-201906/005. Taigi atsakovė1 2019-08-09 pranešimo įteikimo metu jau 2 kartus daugiau nei 10 dienų vėlavo atlikti nuomos sutartyje numatytus mokėjimus. Be to, atsakovė2 2019-08-09 pranešimo metu jau 139 dienas vėlavo apmokėti 2019-02-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. Z66-201902/010. Taigi, 2019-08-09 atsakovės iš viso 3 kartus vėlavo daugiau nei 10 dienų atlikti nuomos sutartyje numatytus mokėjimus. Tuo tarpu nuomos sutartimi (bendrųjų sąlygų 6.2.6 p.) yra susitarusios, kad ieškovė įgyja teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas antrą kartą daugiau nei 10 dienų pavėluoja sumokėti nuomotojui (ieškovei) nuomos sutartyje numatytus mokėjimus, todėl 2019-08-09 pranešimo metu ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir 6.2.6 punkte nurodytu pagrindu;

15.5. 2019-08-09 pranešime, be kita ko, buvo nurodyti tiek atsakovės1, tiek ir atsakovės2 įsiskolinimai pagal nuomos sutartį, nurodyta atsakovės1 teisė per 5 darbo dienas ištaisyti nuomos sutarties pažeidimus, taip pat nurodyta, kad atsakovei1 nesumokėjus visų pradelstų mokėti sumų per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visos pradelstos sumos kartu su susikaupusiais delspinigiais bus išskaičiuotos iš nuomininko depozito. Taigi iš pranešimo turinio atsakovei1 turėjo būti aišku, kad ji privalo padengti įsiskolinimus pagal nuomos sutartį. Atsakovės nereiškė jokių prašymų paaiškinti, detalizuoti pranešimo turinį, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovės suprato minėto pranešimo turinį bei jo sukeliamas teisines pasekmes. Be to, nei CK nei kiti įstatymai nenustato imperatyvių reikalavimų pranešimo dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo turiniui;

15.6. 1 358,21 Eur dydžio atsakovės2 įsiskolinimo už naudojimąsi patalpomis apmokėjimo terminas baigėsi 2019-03-25, t. y. jau po nuomininko teisių ir pareigų perleidimo sutarties sudarymo (2019-03-04). Atsakovė1, perėmusi nuomininko teises ir pareigas, pilnai apmokėdavo jai priklausančius mokėjimus pagal nuomos sutartį iki 2019 m. liepos mėnesio, t. y. atsakovė1 sumokėjo jai priklausančius mokėjimus už 2019 m. balandžio, gegužės bei birželio mėnesius. Ieškovė periodiškai vis teikdavo priminimus atsakovei2 apie jos likusį įsiskolinimą pagal nuomos sutartį, tačiau atsakovė2 į juos nereaguodavo. Kadangi atsakovė1 tinkamai vykdė jai pagal nuomos sutartį priklausančias mokėjimo prievoles, įvertinusi nuomos sutarties ilgą terminą (5 metai), taip įvertinusi tai, kad atsakovės2 įsiskolinimas yra santykinai nedidelis (sudaro mažiau nei 20 procentų) mėnesinio patalpų nuomos mokesčio, ieškovė nusprendė dėl minėto įsiskolinimo neinicijuoti vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovei1 išsikrausčius iš patalpų bei 2019-07-30 atsiuntus pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą atbuline data (2019-07-22), grindžiamą fiktyviais argumentais (neva netinkama patalpų kokybe), taip pat atsakovei1 nuo 2019 m. liepos mėnesio nustojus mokėti nuomos bei kitus sutartyje numatytus mokesčius, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovė1 nebeketina tęsti nuomos teisinių santykių ir ieškovei yra neberacionalu toleruoti daromus nuomos sutarties pažeidimus;

15.7. nuomos sutartimi susitartos baudos dydis (38 644,32 Eur) yra tik 7 126,38 Eur didesnis negu ieškovės patirtų nuostolių suma (31 517,94 Eur). Nustatytos netesybos yra proporcingos bei sąžiningos, nes tarp netesybos sumos bei ieškovės patirtų nuostolių sumos nėra neprotingo dydžio disproporcijos, todėl nėra pagrindo netesybų mažinti. Nuomos sutartyje nustatyta netesybų suma yra didesnė negu ieškovės reikalaujama priteisti nuostolių suma, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalaujama priteisti nuostolių suma įskaitytina į netesybų sumą. Kadangi iš pagal nuomos sutartį sumokėto depozito ieškovė, vienašališkai nutraukusi nuomos sutartį, išskaičiavo bei įskaitė dalį nuostolių sumos (4 853,21 Eur), todėl šioje byloje reikalaujamos priteisti netesybos mažintinos minėta suma, t. y. 4 853,21 Eur. Ieškovė šioje byloje reikalauja priteisti iš atsakovės1 iš viso 33 791,11 Eur netesybas. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu disponuoja 21 837 Eur dydžio atsakovės2 sumokėtu depozitu. Ieškovė, nutraukusi nuomos sutartį, minėtą depozitą panaudojo atsakovių įsiskolinimų pagal nuomos sutartį padengimui bei dalies ieškovės patirtų nuostolių padengimui. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo po to, kai buvo atlikusi depozito įskaitymą, todėl ieškovė depozitu jau nebedisponavo bylos nagrinėjimo metu, nes jis jau buvo panaudotas. Be to, faktas, kad atsakovė2 buvo sumokėjusi depozitą, nesudaro teisinio pagrindo mažinti nuomos sutartyje šalių sutartas netesybas. Panaudojus depozitą, liko nepadengta didžioji dalis ieškovės patirtų nuostolių, t. y. 26 664,73 Eur iš 31 517,94 Eur. Be to, šioje byloje ieškovė reikalauja priteisti 33 791,11 Eur netesybas, nors pagal nuomos sutartį ieškovė turi teisę reikalauti 38 644,32 Eur dydžio netesybų. Kadangi ieškovė dalį patirtų nuostolių (4 853,21 Eur) padengė iš nuomininko depozito, minėta suma ieškovė geranoriškai sumažino ir reikalaujamų priteisti netesybų sumą, nors turėjo teisę reikalauti, kad teismas priteistų visą nuomos sutartyje numatytą netesybų sumą.

16. Atsakovė1 atsiliepimo į atsakovės2 apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: 1) 2019m. birželio 30 d. elektroninio laiško bei 2019 m. liepos 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. Z66-201907/033 kopijas; 2019 m. rugpjūčio 9 d. priminimo apie pradelstas skolas kopiją.

21. Ieškovė neįrodinėja naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinumo, tik nurodo, jog atsakovė1, gavusi 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės pranešimą, nereiškė pretenzijų dėl pranešime nurodytų įsiskolinimų dydžio, neteigė, kad nėra gavusi įsiskolinimus patvirtinančių sąskaitų; ieškovė atsakovei1 siuntė 2019 m. birželio 30 d. elektroninį laišką su nuomos mokesčio sąskaita už 2019 m. liepos mėn., be to, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. siuntė atsakovei1 ir priminimą apie pradelstas skolas, kuriame buvo nurodyti tie patys atsakovės1 įsiskolinimai, kaip ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešime.

22. Ieškovė nurodytus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, aplinkybių, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti, ieškovė nenurodė, todėl su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus įrodymus priimti atsisakoma.

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2018 m. spalio 22 d. nuomos sutartimi Nr. POL-NS2018/10 UAB „Polistirolas“ penkerių metų terminui išnuomojo atsakovei2 477,09 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 29 d. susitarimu UAB ,,Polistirolas“ nuomotojo teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį perleido ieškovei. 2019 m. sausio 17 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktu Patalpos buvo perduotos atsakovei2. 2019 m. kovo 4 d. susitarimu nuomininko teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį buvo perleistos atsakovei1. 2019 m. kovo 4 d. ieškovė ir atsakovė2 sudarė laidavimo sutartį Nr. 266/2019/03/04, kuria atsakovė2 kaip solidari skolininkė įsipareigojo atsakyti ieškovei už tinkamą atsakovės1 prievolių pagal Nuomos sutartį vykdymą.

24. 2019 m. liepos 30 d. atsakovė1 pranešė ieškovei, kad dėl į Patalpas per stiklinį Patalpų stogą vasaros metu patenkančių stiprių saulės spindulių atsakovė1 Patalpose negali vykdyti veiklos, kuriai išsinuomojo Patalpas – žymiai padidėjusi Patalpų oro temperatūra neigiamai veikia atsakovės1 darbuotojų savijautą ir darbingumą, o stiprūs saulės spinduliai iškreipia Patalpose esančių plytelių, kuriomis atsakovė1 prekiauja, spalvų ypatybes, todėl nuo 2019 m. liepos 22 d. atsakovė1 išsikrausto iš Patalpų ir prašo ieškovę priimti grąžinamas Patalpas.

25. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu informavo atsakovę1, kad jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti Nuomos sutartį pagal sutarties 6.4. punktą, ieškovė nesutinka su atsakovės1 nurodytu Nuomos sutarties nutraukimu, o Patalpų grąžinimą ieškovė vertins kaip esminį Nuomos sutarties pažeidimą ir pagrindą ieškovei vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį pagal sutarties 6.2. punktą.

26. Atsakovei1 išsikraustė iš Patalpų, ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktu Patalpos buvo perduotos ieškovei.

27. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę1, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutraukia nuomos sutartį 6.2. punkto pagrindu dėl šių atsakovės1 padarytų sutarties pažeidimų: atsakovė1 išsikraustė iš Patalpų ir grąžino Patalpas ieškovei, pažeisdama Nuomos sutartyje nustatytą nuomos terminą; atsakovė1 daugiau kaip 20 kalendorinių dienų vėluoja sumokėti Nuomos sutartyje nustatytus mokėjimus.

28. Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.4. punkte nustatyta, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėdamas apie tai nuomotoją raštu prieš trisdešimt kalendorinių dienų, jeigu: nuomotojas neatlieka būtino Patalpų kapitalinio remonto (sutarties 6.4.1. punktas); Patalpos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko, tampa netinkamos naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (sutarties 6.4.2. punktas); Patalpos turi esminių trūkumų, apie kuriuos nuomotojas neinformavo ir kurie nuomininkui buvo nežinomi, ir dėl kurių Patalpų neįmanoma naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (sutarties 6.4.3. punktas). Nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį vadovaudamasis sutarties 6.4. punktu tik tuo atveju, jeigu nuomotojas nepašalina pažeidimo iki įspėjimo termino pabaigos.

29. Atsakovė2 teigia, kad atsakovė1 pagrįstai Nuomos sutartį nutraukė Nuomos sutarties 6.4.2. punkto pagrindu – Patalpos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko, tampa netinkamos naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Patalpų netinkamumą naudoti pagal paskirtį – prekybą keramikinėmis plytelėmis, atsakovė1 grindė ta aplinkybe, kad dėl stiklinio Patalpų stogo vasaros metu žymiai padidėjusi Patalpų oro temperatūra neigiamai veikia atsakovės1 darbuotojų savijautą ir darbingumą, o stiprūs saulės spinduliai iškreipia Patalpose esančių plytelių, kuriomis atsakovė1 prekiauja, spalvų ypatybes.

30. Teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės nesudarė pagrindo atsakovei1 nutraukti Nuomos sutartį pagal sutarties 6.4.2. punktą.

31. Patalpų būklė po Nuomos sutarties sudarymo ir jų perdavimo atsakovei2 2019 m. sausio 17 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktu nesikeitė. Atsakovė2, 2019 m. sausio 17 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktu priimdama Patalpas, patvirtino, kad susipažino su Patalpų būkle, pretenzijų dėl Patalpų būklės neturi ir priima Patalpas.

32. Atsakovė2, sudarydama Nuomos sutartį ir perimdama Patalpas, žinojo, kad Patalpų stogas yra stiklinis. Atsakovė2 turėjo įvertinti stiklinio stogo ir per jį patenkančios saulės šilumos ir šviesos įtaką Patalpų oro temperatūrai vasaros sezono metu ir parduodamų keramikinių plytelių spalvų ypatybių suvokimui, kreiptis dėl papildomos informacijos apie stiklinio Patalpų stogo įtaką Patalpų oro temperatūrai ir saulės šviesos stiprumui vasaros sezono metu į pradinį Patalpų nuomotoją.

33. Atsakovė2 Patalpų netinkamumą naudoti grindžia atsakovės1 darbuotojos L. B. tarnybiniais pranešimais. Šiuose pranešimuose nurodyta, kad Patalpose per daug saulės, labai karšta, karštis ir bloga Patalpų oro ventiliacija trukdo dirbti, dideliu karščiu skundžiasi ir klientai, Patalpose įrengti kondicionieriai nepadeda. Tačiau ši informacija nėra pakankama spręsti, kad Patalpų oro temperatūra ir kiti rodikliai vasaros sezono metu neatitinka teisės aktais nustatytų higienos normų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovės1 klientai dėl saulės šviesos iškreiptų keramikinių plytelių spalvų ypatybių grąžino įsigytas keramikines plyteles.

34. Taip pat pažymėtina, kad vasaros sezonas trunka keletą mėnesių, ne visos vasaros sezono dienos yra saulėtos ir karštos, todėl, net jei būtų buvę nustatyta, kad karštomis ir saulėtomis vasaros sezono dienomis Patalpų oro rodikliai neatitinka teisės aktais nustatytų higienos normų, nebūtų pagrindo teigti, kad Patalpos iš viso ar didžiąją laiko dalį nėra tinkamos naudoti pagal paskirtį.

35. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu nutraukė Nuomos sutartį nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Šiame pranešime ieškovė nurodė, kad atsakovė1 išsikraustė iš Patalpų pažeisdama Nuomos sutarties 6.7. punkte nustatytą terminą, taip pat atsakovė1 ir atsakovė2 pažeidė mokėjimų pagal Nuomos sutartį terminus, todėl ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutraukia Nuomos sutartį sutarties 6.2.5. ir 6.2.6. punktuose nustatytais pagrindais.

36. Pažymėtina, kad Nuomos sutartis faktiškai buvo nutraukta atsakovei1 išsikrausčius iš Patalpų 2019 m. liepos mėn., Patalpos 2019 m. rugpjūčio mėn. 1 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktu buvo grąžintos ieškovei. Todėl ieškovės atliktas jau nutrauktos Nuomos sutarties nutraukimas yra perteklinis veiksmas.

37. Visgi, ieškovė turėjo pagrindą nutraukti Nuomos sutartį pagal Nuomos sutarties 6.2.5. ir 6.2.6. punktus. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimo, šio pranešimo surašymo dieną atsakovė1 15 dienų vėlavo apmokėti 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z66-201908/005 ir 29 dienas vėlavo apmokėti 2019 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z66-201907/033 už Patalpų nuomą 2019 m. liepos mėn., o atsakovė2 136 dienas vėlavo apmokėti 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z66-201902/010.

38. Nepagrįstas atsakovės2 teiginys, kad 2019 m. liepos 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. Z66-201907/033 už Patalpų nuomą 2019 m. liepos mėn. turėjo būti apmokėta 2019 m. rugpjūčio mėn. 11 d., todėl skola pagal šią sąskaitą 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimo surašymo metu neegzistavo. Pagal Nuomos sutarties 2.7. punktą nuomos mokestis už kiekvieną einamąjį mėnesį turi būti sumokėtas iki atitinkamo mėnesio 10 kalendorinės dienos pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą-faktūrą. Taigi, ši sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2019 m. liepos 10 d.

39. Nepagrįstas atsakovės2 teiginys, kad ieškovė atsakovės1 ir atsakovės2 skolas pagal Nuomos sutartį visų pirma turėjo padengti iš atsakovės2 įmokėto depozito. Pagal Nuomos sutarties 2.9. punktą ieškovė turi teisę, o ne pareigą iš depozito sumos išskaičiuoti savo reikalavimų nuomininkui sumas, jei nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų.

40. Taip pat nepagrįstas atsakovės2 teiginys, kad ieškovė mokėjimų pagal Nuomos sutartį pažeidimų nevertino kaip esminio Nuomos sutarties pažeidimo, nes nenutraukė Nuomos sutarties dar 2019 m. balandžio mėn., kai daugiau kaip 20 dienų tapo pradelstas mokėjimas pagal 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z66-201902/010. Ieškovė turi teisę pasirinkti, ar toleruoti ir kaip ilgai toleruoti nuomininko daromą sutarties pažeidimą, kuris Nuomos sutartyje įtvirtintas kaip pagrindas ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį. 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. Z66-201902/010 neapmokėjo atsakovė2 (pradinė nuomininkė), šios sąskaitos suma nėra reikšminga – 1 358,21 Eur. Suėjus šios sąskaitos mokėjimo terminui, teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį jau buvo perėmusi atsakovė1, kuri tuo metu tinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Todėl ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad įsipareigojimai pagal Nuomos sutartį bus toliau vykdomi, ir pagrįstai pirmenybę teikė ilgalaikės Nuomos sutarties išsaugojimui.

41. Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 7.2. punkte nustatyta, kad jeigu sutartis nutraukiama 6.2. punkte nurodytais pagrindais ar ankščiau nuomos termino pasibaigimo pažeidžiant 6.7. punktą, nuomininkas, nuomotojo reikalavimu, sumoka 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Tokią baudą nuomininkas laiko pagrįstais ir iš anksto numatytais nuomotojo nuostoliais, dėl kurių dydžio nuomotojas neprivalo pateikti jokių papildomų įrodymų.

42. Pagal Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.7. punktą, pasibaigus 24 kalendoriniams mėnesiams nuo Patalpų perdavimo-priėmimo nuomai datos nuomininkas įgis teisę vienašališkai dėl bet kokių priežasčių nutraukti sutartį, įspėjęs apie tai nuomininką raštu prieš 6 mėnesius, t. y. sutartis gali pasibaigti ankščiausiai po 30 sutarties galiojimo mėnesio.

43. Atsakovė be Nuomos sutarties 6.4. punkte nustatytų pagrindų vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, taip pat nutraukė Nuomos sutartį ankščiau 6.7. punkte nustatyto termino, todėl ieškovė turi teisę reikalauti Nuomos sutarties 7.2. punkte nustatyto dydžio baudos.

44. Teisėjų kolegija vertina, kad Nuomos sutarties 7.2. punkte nustatyta 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio – 38 644,32 Eur, bauda nėra aiškiai per didelė ir jos mažinti pagrindo nėra (CK 6.71 straipsnio 2 dalis).

45. Pradinė nuomininkė atsakovė2 yra verslininkė, turėjusi lygias galimybes su pradiniu nuomotoju derėtis dėl Nuomos sutarties sąlygų, taip pat ir dėl baudos mokėjimo pagrindo ir dydžio. Atsakovė2 neteigė ir neįrodinėjo, kad Nuomos sutarties sąlygos vienašališkai iš anksto buvo paruoštos pradinio nuomotojo, kad atsakovė2 neturėjo galimybės dėl šių sąlygų derėtis ir buvo priversta sudaryti Nuomos sutartį su esama sąlyga dėl baudos mokėjimo pagrindo ir dydžio.

46. Nuomos sutartis buvo sudaryta ilgam terminui – 5 metams. Šalys Nuomos sutarties 6.7 punktu susitarė, kad, nesant sutarties 6.4. punkte nustatytų pagrindų nuomininkui vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, nuomininkas tik po 24 Nuomos sutarties mėnesių įgis teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį bet kokiais pagrindais, įspėjęs apie tai nuomotoją ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. Taigi, nuomotojas Nuomos sutarties 6.7. punktu siekė užsitikrinti, kad Patalpos bus nuomojamos ne mažiau kaip 30 mėnesių, o per 6 mėnesių įspėjimo apie Nuomos sutarties nutraukimą terminą bus galimybė surasti naują nuomininką. Su tuo yra susijęs ir Nuomos sutarties 6.7. punkte nustatytas baudos mokėjimo pagrindas ir dydis.

47. Atsakovė Nuomos sutartį nutraukė 2019 m. liepos mėn., praėjus mažiau kaip 7 nuomos mėnesiams.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Nuomos sutarties 7.2. punkte nustatyta bauda nelaikytina per didele ir nemažintina.

49. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su dalies ieškovės nurodytų dėl Nuomos sutarties nutraukimo patirtų nuostolių nepagrįstumu, nes ieškovė neprašo atlyginti patirtų nuostolių, o prašo priteisti netesybas – baudą. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė nuostolius patyrė. Patalpos ieškovei buvo grąžintos su trūkumais – 2019 m. rugpjūčio 1 d. Patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad išdaužtas Patalpų aliuminio durų stiklas, Patalpose likusios nuomininko įrengtos gipso karto pertvaros, pakeistas WC patalpų plotas, ieškovė turėjo išlaidas mokėdama už tarpininkavimą surandant naują Patalpų nuomininką, ieškovė neteko dalies pagal Nuomos sutartį gautino nuomos mokesčio.

50. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos turėjo būti padengtos iš atsakovės2 sumokėto 21 837,00 Eur depozito, kuriuo ieškovė disponavo bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovės pranešimo atsakovei1 ir atsakovei2 dėl įskaitymo, ieškovė 16 983,79 Eur depozito dalį įskaitė į atsakovės1 ir atsakovės2 skolą pagal Nuomos sutartį, kurią sudarė nesumokėti mokesčiai pagal Nuomos sutartį ir delspinigiai. Likusia 4 853,21 Eur depozito suma ieškovė sumažino prašomos priteisti baudos dydį.

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1 718,20 Eur. Atsakovės2 apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės2 ieškovės naudai priteisiamos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 straipsnis). Ieškovės prašoma priteisti suma mažinama 51,90 Eur suma, kurią sudaro sąskaitoje nurodytos priminimo dėl pradelstų skolų mokėjimo vertimo išlaidos (42,90 Eur plius 9 Eur PVM), nes šis dokumentas, teiktas su atsiliepimu į apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos nebuvo priimtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Keraplast Technology GmbH ieškovės UAB ,,Schetelig Z66“ naudai 1 666,30 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė