Telšių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams L. P. ir S. J., institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui teismui pateiktoje išvadoje, nurodė, jog V. J. šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Išvadoje siūloma tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo klausimus sprendžiant pirmiausiai vadovautis vaiko interesais.

Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas L. P. sutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad nuo pat pradžių žinojo, kad tai jo vaikas, nuo vaiko gimimo kartu gyvena su V. J., kartu su ieškove vaiką išlaiko. Vaikas jį laiko tėčiu. Norėtų, kad vaikas turėtų jo pavardę. Supranta, kad nustačius tėvystę įgis visas tėvo teises ir pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi surašo sutrumpintus motyvus, kadangi abu atsakovai ieškinį pripažino.

Dėl ieškinio senaties termino

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad vaikas tėvu laiko kitą asmenį, nei jo gimimo įraše nurodytas tėvas, ieškovės nepakankamas teisinis išprusimas laikytinas svarbiomis priežastimis ir ieškinio senaties terminas tėvystės nuginčijimui atnaujintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

Jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149-3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Ieškovė ir atsakovai nurodė, kad ekspertizės skirti neprašo, abejonių dėl vaiko kilmės neturi. Ieškovė V. J. nurodė, kad su L. P. draugauja nuo 2013 metų pabaigos, pastojimo metu draugavo su L. P., nuo pat vaiko gimimo kartu su juo augino sūnų, sūnus jį laiko tėvu. Atsakovas L. P. pripažino ieškovės ieškinio reikalavimus, t. y. pripažino faktinę aplinkybę, jog yra R. J. biologinis tėvas, nes iki sūnaus gimimo draugavo su V. J., nuo pat nėštumo pradžios yra įsitikines, jog berniukas yra jo biologinis sūnus, jį kartu su V. J. augina ir išlaiko. Atsakovas S. J. taip pat pripažino, kad nuo pat nėštumo pradžios žinojo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, jo neaugino ir juo nesirūpino. Teismui nustačius, kad pakanka įrodymų, jog atsakovas S. J. nėra R. J. tėvas, o jo tėvas yra atsakovas L. P., ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai.

Nustačius, kad S. J. nėra R. J. biologinis tėvas, tėvystė nuginčytina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. P. pripažintinas R. J. tėvu, o R. J. – jo sūnumi. Ieškovei atsisakius reikalavimo, kad sūnaus pavardė liktų nepakeista, ir prašant, kad vaikui būtų suteikta tėvo pavardė, R. J. suteiktina tėvo pavardė „P.“.

Dėl bylinėjimo išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Akivaizdu, jog procesas šioje civilinėje byloje buvo aktualus visiems proceso dalyviams, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais valstybės patirtos išlaidos dalintinos į tris lygias dalis.

2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2019 m. gruodžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimus „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei V. J. teikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog valstybė už V. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 265,46 Eur išlaidų. Už neturtinį ieškinio reikalavimą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, valstybės patirtos išlaidos ir gautina žyminio mokesčio suma dalintina į tris dalis ir atsakovų priteistina po 88,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 25 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270, 282, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.154 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Nustatyti, kad R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Suteikti R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę „P.“.

Priteisti iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 88,48 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 48 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 88,48 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 48 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.